Tag: Karo dronai

  • Palydoviniai vaizdai atskleidė Rusijos aviacijos slėptuvių spragą: smūgiai pataiko ten, kur skauda

    Palydoviniai vaizdai atskleidė Rusijos aviacijos slėptuvių spragą: smūgiai pataiko ten, kur skauda

    Aukštos raiškos palydoviniai vaizdai iš okupuoto Krymo Saki aviacijos bazės rodo, kad Rusijos statomos gelžbetoninės slėptuvės nėra tokios atsparios, kaip tikėtasi. Analizuojant kadrus matyti žalos pėdsakai prie įėjimų, o ne ant masyvių stogų ar sienų.

    Vertinimai rodo, kad Ukrainos smūgiai vis dažniau taikomi į silpniausią konstrukcijos vietą – vartus ir įvažiavimus. Kai kur užfiksuotos išlaužtos ar stipriai deformuotos metalinės priešsprogiminės durys, o smūgių žymės koncentruojasi būtent ties angomis.

    „Net jei stogas lieka sveikas, sunaikintas įėjimas iš esmės panaikina slėptuvės paskirtį: viduje esanti technika tampa pažeidžiama nuo smūgio bangos, skeveldrų ir pakartotinių atakų“, – teigė analitikai.

    Tokios išvados dera su platesne tendencija kare: vis didesnę reikšmę įgauna tikslūs, palyginti pigūs ir greitai pritaikomi smūgiai dronais. Užuot mėginus pramušti storą gelžbetonį, racionaliau sunaikinti kritinį mazgą, kuris leidžia slėptuvei veikti kaip apsaugai.

    Naujų betoninių angarų ir slėptuvių statyba Rusijos kariniuose aerodromuose suintensyvėjo po ankstesnių sėkmingų Ukrainos atakų prieš aviacijos infrastruktūrą. Skelbiama, kad panašūs objektai gali būti statomi mažiausiai keliolikoje aerodromų, esančių Ukrainos smūgio priemonių pasiekiamume.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad istoriškai sovietinio tipo slėptuvėse dažnai naudotos labai storos plieninės durys, tačiau būtent jos gali tapti pažeidžiamiausiu elementu. Praktikoje vienas tikslus pataikymas į vartus gali atverti kelią antriniams smūgiams ir paversti brangiai kainavusią apsaugą beveik simboline.

    Palydoviniai kadrai taip pat rodo orlaivius, išdėstytus aplink slėptuves. Analitikai neatmeta, kad dalis lėktuvų gali būti apgadinti po ankstesnių atakų arba naudojami kaip masalai, siekiant nukreipti dėmesį nuo veikiančių orlaivių ir suklaidinti žvalgybą.

    Ši situacija pabrėžia, kad vien infrastruktūros stiprinimas ne visuomet užtikrina realią apsaugą, jei neįvertinami konstrukciniai silpnumai. Karo sąlygomis pranašumą vis dažniau lemia gebėjimas greitai rasti ir išnaudoti spragas, o ne vien storesnis betonas.

  • Indijoje išbandytas „Hoverit“ kovinis dronas: Divyastra Mk-2 kyla iš automobilio ir skrenda 2 000 km

    Indijoje išbandytas „Hoverit“ kovinis dronas: Divyastra Mk-2 kyla iš automobilio ir skrenda 2 000 km

    Indijos dronų gamintojas „Hoverit“ pranešė užbaigęs svarbų naujo kovinio bepiločio Divyastra Mk-2 bandymų etapą. Pasak bendrovės, aparatas sėkmingai išbandė startą nuo civilinio automobilio, o tai reikšmingai priartina sistemą prie praktinio panaudojimo.

    Tokio tipo sprendimas reiškia, kad dronui nereikia aerodromo ar stacionarios paleidimo infrastruktūros. Pakanka specialiai pritaikyto automobilio ir tinkamos atviros vietos, todėl paleidimo vietą galima greitai keisti, o parengimas tampa sunkiau prognozuojamas.

    Kas yra Divyastra Mk-2

    Divyastra Mk-2 priskiriamas ilgo nuotolio klajojančiajai amunicijai, kuri iš esmės sujungia drono ir valdomo smogiamojo ginklo savybes. Šios klasės platformos pastaraisiais metais plačiai aptariamos dėl jų naudojimo šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose.

    Gamintojo pateikiami duomenys rodo, kad dronas gali gabenti 50–100 kilogramų kovinę galvutę. Nurodomas veikimo nuotolis siekia nuo 1 500 iki 2 000 kilometrų, todėl toks aparatas būtų pritaikomas smūgiams dideliais atstumais.

    Greitis ir paleidimo mobilumas

    „Hoverit“ teigia, kad Divyastra Mk-2 kreiserinis greitis yra apie 180 kilometrų per valandą. Atakos fazėje dronas, pasak gamintojo, gali įsibėgėti iki maždaug 400 kilometrų per valandą, taip trumpindamas laiką, per kurį į taikinį gali sureaguoti oro gynyba.

    Galimybė startuoti nuo transporto priemonės laikoma vienu svarbiausių konstrukcinių laimėjimų. Mobilus paleidimas mažina priklausomybę nuo konkrečių bazių ir didina išgyvenamumą, nes priešui sudėtingiau iš anksto aptikti ir sunaikinti sistemą dar prieš pakilimą.

    Atsparumas trukdymui ir koordinavimas

    Bendrovė taip pat nurodo įdiegusi vadinamosios spiečiaus logikos elementus, kurie leidžia koordinuoti kelių dronų veiksmus. Tokia sąveika ypač aktuali situacijose, kai gynyba bando perimti ar išsklaidyti pavienius taikinius, o ataka organizuojama iš kelių krypčių.

    Be to, minima šifruota valdymo ryšio sistema ir atsparumas GPS trukdymui. Elektroninė kova, įskaitant navigacijos signalų slopinimą ir ryšio trikdymą, pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti bepiločių efektyvumą.

    „Hoverit“ pabrėžia, kad platforma gali atlikti ne tik smogiamąsias, bet ir žvalgybines užduotis. Tai reikštų, kad tas pats aparatas galėtų rinkti informaciją apie taikinius arba būti panaudotas preciziniam smūgiui, priklausomai nuo misijos poreikio.

    Kitas planuojamas žingsnis, pasak gamintojo, yra starto bandymai naudojant raketinius greitintuvus. Tokia schema paprastai dar labiau praplečia paleidimo scenarijus ir leidžia efektyviau startuoti iš riboto ilgio aikštelių ar sudėtingesnėmis sąlygomis.