CP v2

Tag: Karo ekonomika

  • Ukrainoje palygino algas: kariai fronte uždirba dešimtis tūkstančių, bankų vadovai – milijonus

    Ukrainoje paviešintas atlyginimų palyginimas išryškino kontrastą tarp tų, kurie rizikuoja gyvybe fronte, ir vadovų, dirbančių valstybiniuose bankuose.

    Portalas „Komentarai“ pabandė sugretinti, kokią piniginę išmoką gauna ukrainiečiai karo veiksmų zonoje, kiek uždirba specialistai užnugaryje ir kokie atlyginimai mokami vadovaujantiems asmenims valstybiniuose bankuose.

    Pabrėžiama, kad skirtumai tarp šių grupių atlygio yra itin dideli: kariai už tarnybą fronte gauna dešimtis tūkstančių, kai tuo metu bankų vadovų pajamos siekia milijonus.

    Tokie palyginimai Ukrainoje kelia platesnę diskusiją apie atlygio sistemas karo metu ir tai, kaip paskirstomi finansiniai resursai skirtingose srityse.

    Kas buvo lyginama

    Publikacijoje dėmesys sutelktas į tris kryptis: pinigines išmokas kariams, dirbantiems fronte, vadovų atlyginimus valstybiniuose bankuose ir vidutinį darbo užmokestį šalyje.

    Tekste akcentuojama ne tik absoliuti sumų skirtis, bet ir pati disproporcija: vieni uždirba santykinai nedaug, nors kasdien patiria didžiausią riziką, o kitų pajamos, dirbant civilinį darbą, skaičiuojamos milijonais.

    Dideli skirtumai kelia diskusijas

    Atlyginimų palyginimas atkreipia dėmesį į tai, kaip visuomenė vertina skirtingų profesijų indėlį karo sąlygomis ir kokie sprendimai priimami dėl viešojo sektoriaus vadovų atlygio.

    Taip pat primenama, kad užnugaryje dirbantys specialistai ir bendra vidutinė alga yra svarbus fonas, leidžiantis geriau suprasti, kiek išsiskiria atskirų sektorių vadovų gaunamos sumos.

  • Ukraina ir Rusija vėl sėdo prie derybų stalo, bet karo ekonominių nuostolių tai neištrins

    Ukraina ir Rusija po pertraukos vėl grįžo prie derybų stalo, tačiau net ir galimas progresas pokalbiuose nepanaikins milžiniškų karo ekonominių nuostolių abiem šalims. Karo poveikis jau seniai matomas ne tik fronto linijoje, bet ir biudžetuose, darbo rinkoje bei infrastruktūroje.

    Pirmą kartą nuo šių metų vasario pokalbiai vyksta trišaliu formatu su JAV, tačiau be Europos partnerių dalyvavimo. Taikos darbotvarkėje minimos keturios kryptys – karo veiksmų nutraukimas, tvirtos pokario saugumo garantijos, Ukrainos ekonomikos atsigavimo planas ir humanitariniai klausimai.

    Kol kas derybų baigtis išlieka sunkiai prognozuojama. Vis dėlto aišku, kad abi valstybės demonstravo tam tikrą atsparumą: Kyjivas išlaikė valstybės funkcionavimą net intensyvių atakų sąlygomis, o Maskva pirmuoju sankcijų etapu pasirodė atsparesnė, nei dalis analitikų tikėjosi.

    Tačiau atsparumas nereiškia, kad ekonomika nenukenčia. Karo išlaidos, prarasta infrastruktūra, sumažėjęs užimtumas ir pasikeitę prekybos srautai abiejose pusėse paliko didelę, skaičiais išmatuojamą žalą.

    Ukrainai brangsta kiekviena karo diena

    „Reuters“ duomenimis, Ukrainos karo kaštai auga: prieš dvejus metus viena kovų diena kainavo apie 140 mln. JAV dolerių, o dabar – apie 190 mln. JAV dolerių. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius gynybai šalis išleido daugiau kaip 44 mlrd. JAV dolerių, kai mokesčių pajamos siekė apie 42 mlrd. JAV dolerių.

    Didžiausia našta tenka pačiai Ukrainai – nuo Rusijos antskrydžių nukenčia energetikos infrastruktūra, mokyklos, ligoninės, kiti viešieji pastatai ir gyvenamieji namai. Šie nuostoliai tiesiogiai paliečia civilius gyventojus ir savivaldybių galimybes užtikrinti paslaugas.

    Tekste cituojami „The New Voice of Ukraine“ duomenys rodo ir darbo rinkos susitraukimą: 2021 metais dirbančių ukrainiečių buvo 17,4 mln., o 2026 metais šalies ekonomiką esą kuria mažiau nei 12 mln. žmonių.

    Tuo pat metu šalis perėjo į karo ekonomikos režimą. Jei 2021 metais išlaidos kariuomenei siekė apie 10 proc. BVP, tai 2026 metais gynybai skiriama jau 60 proc. BVP.

    Vienas ryškiausių pokyčių – vietinės karinės gamybos augimas. Kaip liepą teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dabar šalies pramonė pagamina apie 10 mln. dronų per metus, kai 2021–2022 metais didelė jų dalis buvo importuojama.

    Tekste taip pat pažymima, kad bankų sistema Ukrainoje veikia be didesnių sutrikimų net karo sąlygomis, o vienos didesnių finansų institucijų atstovė yra nurodžiusi, jog vos vienas klientas nutraukė bendradarbiavimą dėl karo rizikos.

    Rusijai smogia atakos ir augantis sankcijų svoris

    Rusijos ekonomikai papildomą spaudimą kelia pastaraisiais mėnesiais suintensyvėję Ukrainos smūgiai kuro infrastruktūrai. „Reuters“ nurodo, kad dėl to Rusijos naftos perdirbimo sektoriaus pajėgumai sumažėjo maždaug 30 proc., o per savaitę sutrikdyta devynių iš 35 didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų veikla.

    Dalis Rusijos regionų dėl šių sutrikimų įvedė degalų pardavimo ribojimus. Tekste remiamasi „Novaja Gazeta“ informacija, kad kai kuriose vietovėse „Rosneft“ degalinėse galima įsipilti tik ribotą kiekį – 30 litrų mieste ir 50 litrų kelionėje.

    Didėjant sankcijų poveikiui, išryškėja ir struktūrinės problemos. Tekste cituojamas rusų ekonomikos analitikas Viačeslavas Širajevs teigia, kad importo pakeitimo politika pasirodė nesėkminga, o vienas esminių Rusijos iššūkių – prarasta Europos rinka.

    Pasak jo, Rusijos eksporto stuburą sudaro dujos, nafta, metalurgija, mediena ir anglis, o kai kurios šių sričių jau balansuoja ties bankroto riba. Taip pat pabrėžiama disproporcija dujų prekyboje: Europa anksčiau pirkdavo apie 200 mlrd. kubinių metrų per metus, o į Kiniją esą keliauja ne daugiau kaip 30 mlrd. kubinių metrų per metus.

    Net jei derybos duotų rezultatų, karo metu patirti ekonominiai nuostoliai neatsistatys greitai. Ukrainai tai reiškia ilgą infrastruktūros atstatymo ir biudžeto stabilizavimo kelią, o Rusijai – besikeičiančią eksporto geografiją ir didėjančias sankcijų bei karo veiksmų pasekmes vidaus rinkoje.

  • Ukraina griežtina mobilizaciją: įmonės gali netekti atidėjimų, darbuotojai – atsidurti fronte

    Ukrainoje planuojama griežtinti mobilizacijos išimtis, kurios iki šiol leido daliai įmonių darbuotojų atidėti tarnybą. Pokyčiai siejami su siekiu sustiprinti kariuomenės komplektavimą ir sumažinti piktnaudžiavimą vadinamuoju kritinių įmonių statusu. Tai gali turėti tiesioginį poveikį darbo rinkai ir verslų veiklos tęstinumui.

    Iki šiol šaukimai daugiausia taikomi 25–60 metų vyrams, jei nėra sveikatos ar kitų teisėtų kliūčių. Pati amžiaus riba iš esmės nesikeičia, tačiau peržiūrimas atidėjimų suteikimo mechanizmas. Dėl to dalis žmonių, kurie anksčiau buvo apsaugoti nuo šaukimo, gali sulaukti kvietimo.

    Kodėl griežtinamos išimtys?

    Pagrindinis motyvas – augantis atidėjimų skaičius, kuris, valdžios vertinimu, apsunkina karių rotaciją ir pajėgų papildymą fronte. Ukrainos institucijos ne kartą viešai akcentavo, kad mobilizacija turi būti ne tik masinė, bet ir teisinga, o išimtys – aiškiai pagrįstos valstybės poreikiais.

    „Atidėjimai turi būti suteikiami tik tiems, be kurių valstybė karo sąlygomis negali funkcionuoti“, – sakė Ukrainos pareigūnai, aiškindami siekį mažinti piktnaudžiavimą išimtimis.

    Kitas argumentas – įtarimai dėl fiktyvių schemų, kai įmonės kuriamos tik formaliai arba dirbtinai išplečiami etatai tam, kad darbuotojai gautų atidėjimą. Tokia praktika, Ukrainos valdžios vertinimu, iškreipia mobilizacijos sistemą ir kelia visuomenės nepasitenkinimą.

    Kam gresia prarasti kritinį statusą?

    Numatoma, kad daliai bendrovių gali būti sunkiau išlaikyti arba gauti kritinės įmonės statusą, kuris leidžia rezervuoti darbuotojus. Prioritetas, kaip skelbiama, bus teikiamas sektoriams, kurie tiesiogiai susiję su valstybės atsparumu: gynyba, energetika, ryšiais, logistika, statybomis ir komunalinėmis paslaugomis.

    Net ir šių sričių įmonėms vien deklaracijų gali nepakakti. Tikimasi, kad rezervavimo apimtys bus siejamos su realiu būtinybės pagrindimu, kad be konkrečių specialistų sutriktų kritinių funkcijų vykdymas. Taip pat akcentuojama griežtesnė kontrolė ir galimybė statusą atimti, jei nustatomi pažeidimai.

    Ką tai reiškia darbuotojams ir ekonomikai?

    Verslams tai gali reikšti didesnę riziką netekti dalies kvalifikuotų darbuotojų ir sunkiau planuojamus projektus, ypač sektoriuose, kurie remiasi techniniais specialistais. Darbuotojams – mažiau prognozuojamą teisinę situaciją: net ir turėtas atidėjimas gali būti peržiūrėtas, jei keičiasi darbdavio statusas ar rezervavimo taisyklės.

    Tuo pat metu Ukraina ieško modelio, kuris leistų suderinti du tikslus: užtikrinti nuolatinį kariuomenės papildymą ir nesustabdyti ekonomikos. Skelbiama, kad svarstomas naujas mechanizmas, pagal kurį įmonės galėtų plačiau apsaugoti darbuotojus, tačiau tik mainais į konkrečius įsipareigojimus valstybei ir gynybai.

  • Rusijos kalėjimai tuštėja stulbinamai: aiškėja, kiek nuteistųjų išsiųsta kariauti į Ukrainą

    Rusijos kalėjimai tuštėja stulbinamai: aiškėja, kiek nuteistųjų išsiųsta kariauti į Ukrainą

    Kalinių skaičius krito beveik 40 proc.

    Rusijoje per penkerius metus kalinių skaičius sumažėjo daugiau kaip 180 000, o vienas pagrindinių veiksnių – nuteistųjų siuntimas kariauti prieš Ukrainą. Tai viešai pripažino Rusijos bausmių vykdymo sistemos vadovas Arkadijus Gostevas.

    Pasak jo, 2021 metų pabaigoje Rusijos įkalinimo įstaigose buvo apie 465 000 žmonių, o dabar – maždaug 282 000. Toks pokytis reiškia beveik 40 proc. nuosmukį per palyginti trumpą laiką.

    Kontraktai fronte vietoj bausmės

    Rusija karo metu kaliniams siūlo karinės tarnybos sutartis, kurios gali atverti kelią bausmės sutrumpinimui ar panaikinimui, jeigu asmuo išgyvena ir grįžta. Ši praktika, žmogaus teisių gynėjų vertinimu, tapo svarbia mobilizacijos ir karių papildymo dalimi, ypač kai šaliai trūksta darbo jėgos.

    Gostevas nurodė, kad apie 85 000 iš dabar įkalintųjų yra suimtieji, laikomi ikiteisminio sulaikymo sąlygomis. Tai rodo, kad sistemos mažėjimą lemia ne vien teismų skiriamos bausmės, bet ir bendresni sprendimai, susiję su karo poreikiais.

    Daugiau lygtinių bausmių ir priverstinis darbas

    Rusijos pareigūnas teigė, kad kalinių skaičių mažina ir dažniau taikomos lygtinės bausmės bei alternatyvios sankcijos. Vis dėlto karo ekonomikai svarbus išlieka ir kalinių darbas – sistema, kuri istoriškai siejama su sovietiniu gulagų palikimu.

    „Per metus papildomai šiems tikslams, konkrečiai gamybai, pasiuntėme 16 000 nuteistųjų“, – sakė Arkadijus Gostevas.

    Jis taip pat tvirtino, kad įkalinimo įstaigose pagaminta produkcija, skirta Rusijos karo reikmėms, įvertinta maždaug 64 000 000 eurų. Bendras 2025 metais kalėjimų gamybos apyvartos mastas, jo teigimu, siekė apie 548 000 000 eurų, nors nebuvo detalizuota, kokia dalis tiesiogiai susijusi su kariuomene.

    Grįžtantys iš fronto kelia įtampą

    Nepriklausomi stebėtojai ir žmogaus teisių organizacijos ne kartą atkreipė dėmesį, kad iš karo grįžtantys buvę kaliniai gali prisidėti prie nusikalstamumo augimo ir socialinės įtampos didėjimo. Rusijoje ši tema tapo jautri ir dėl to, kad dalis tokių asmenų į civilį gyvenimą grįžta po greitai suteiktų malonių ar bausmių panaikinimo.

    Platesniame kontekste Rusija susiduria su darbo rinkos trūkumu, nes dalis vyrų mobilizuoti ar pasirašę sutartis fronte, o dalis dar karo pradžioje paliko šalį. Dėl to valdžia ieško papildomų resursų tiek kariuomenei, tiek gamybai, o kalinių panaudojimas tampa viena iš karo meto priemonių.