CP v2

Tag: Karo komendantūros

  • Zarasų savivaldybėje pristatė rekviziciją: kada valstybė gali paimti turtą ir kaip atlygina

    Zarasų savivaldybėje pristatė rekviziciją: kada valstybė gali paimti turtą ir kaip atlygina

    Zarasų rajono savivaldybėje Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Panevėžio regioninės karo komendantūros atstovas pristatė rekvizicijos sampratą, tikslus ir taikymo tvarką. Rekvizicija – teisės aktuose numatyta procedūra, kai valstybės ar visuomenės poreikiams turtas gali būti paimamas laikinai arba nuolat, už jį atlyginant nustatyta tvarka.

    Pristatymo metu akcentuota, kad rekvizicija nėra įprasta administracinė priemonė ir negali būti taikoma laisva nuožiūra. Ji siejama su išskirtinėmis situacijomis, kai būtina greitai užtikrinti viešąjį interesą, o sprendimai turi būti priimami laikantis aiškių procedūrų ir atsakomybių.

    Kada ir kokiomis sąlygomis taikoma?

    Susitikime aptarta, kokiais atvejais rekvizicija gali būti inicijuojama, kokios institucijos yra atsakingos už sprendimų organizavimą ir vykdymą, bei kaip fiksuojamas paimamas turtas. Pabrėžta, kad praktikoje itin svarbūs dokumentavimo žingsniai, turto identifikavimas ir perdavimo faktų įforminimas.

    Taip pat išskirta, kad turto paėmimo apimtis turi būti pagrįsta realiu poreikiu, o priemonė taikoma tik tiek, kiek būtina tikslui pasiekti. Tokiais atvejais prioritetu laikomas proporcingumas ir aiški atskaitomybė, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo bei ginčų.

    Savininkų teisės ir atlyginimas

    Pristatyme daug dėmesio skirta turto savininkų teisėms, įskaitant informaciją apie procesą, turto būklės fiksavimą ir atlyginimo mechanizmą. Rekvizuojant turtą, atlyginimas už jį turi būti skiriamas teisės aktų nustatyta tvarka, o savininkas turi teisę ginčyti sprendimus, jei mano, kad procedūros buvo pažeistos.

    Susitikimo dalyviai uždavė klausimų apie praktinius scenarijus savivaldybėje ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Tokie pristatymai, kaip akcentuota renginyje, padeda iš anksto suderinti veiksmus, kad esant poreikiui sprendimai būtų įgyvendinami sklandžiai ir teisiškai tvarkingai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Turi ginklą, bet ne kariuomenėje? Štai kur ginklo savininkams atsiveria kelias į gynybą

    Ginklo turėjimas savaime dar nereiškia realaus pasirengimo valstybės gynybai. Tačiau saugaus elgesio įgūdžiai, vietovės pažinimas ir praktinė patirtis gali tapti svarbūs, jei žmogus įsitraukia į organizuotą sistemą ir įgyja karinį rengimą.

    Prasidėjus krizei ar karui, visuomenėje greitai išryškėja pagrindinis klausimas: kur ir kaip kiekvienas gali būti naudingas. Vieni būtų pašaukti į ginkluotąsias pajėgas, kiti užtikrintų kritinių paslaugų tęstinumą, dar kiti rinktųsi savanoriškas struktūras.

    Ginklas nėra pasirengimo sinonimas

    Gynyba apima ne tik kovinius veiksmus, bet ir viešojo saugumo užtikrinimą, kritinių objektų apsaugą, mobilizacijos procesus, pagalbą kariuomenei užnugaryje. Tokiose srityse svarbūs ne vien šaudymo įgūdžiai, bet ir disciplina, ryšio procedūrų supratimas, atsakomybė.

    Praktika rodo, kad vien individualūs gebėjimai be aiškios struktūros gali tapti rizika, ypač kai reikia veikti pagal teisines taisykles, įsakymus ir bendrą planą. Todėl siekiant prasmingai prisidėti, rekomenduojama rinktis oficialias ir apmokymą užtikrinančias organizacijas.

    „Kiekvienas Lietuvos pilietis yra svarbus valstybės gynybai. Gynyba yra ne tik ginklai, bet ir užnugario aprūpinimas bei būtiniausių gyventojų poreikių užtikrinimas“, – sakė Karo komendantūrų valdybos vadas plk. Danas Mockūnas.

    Karo komendantūros: ką jos daro?

    Karo komendantūros veikia visoje Lietuvoje ir yra orientuotos į kariuomenės ir civilinių institucijų sąveiką krizių metu. Jų veikla apima mobilizacijos uždavinius, viešosios tvarkos užtikrinimo priemones, kritinės infrastruktūros apsaugą, pagalbą priimančiosios šalies paramai.

    Žmonėms, kurie turi ginklą ir praktinių įgūdžių, komendantūros gali tapti aiškiu keliu į organizuotą veikimą. Tokiu atveju gebėjimai papildomi standartizuotu mokymu, procedūromis ir komandinio darbo praktika.

    Medžiotojų ir šaulių patirtis: kas svarbiausia?

    Diskusijose apie visuotinę gynybą dažnai minimi medžiotojai ir sportinio šaudymo bendruomenė, nes jie turi praktikos su ginklais ir orientavimusi vietovėje. Vis dėlto akcentuojama, kad karo metu svarbiausi tampa ne pavieniai veiksmai, o koordinuotas darbas su aiškia atsakomybių grandine.

    Komendantinėje tarnyboje galima rasti įvairių funkcijų, o ne tik tiesioginį dalyvavimą kovinėse užduotyse. Pabrėžiama ir teisinė pusė, nes krizių metu itin svarbu žinoti, kada, kaip ir kokiomis sąlygomis galima veikti.

    „Jei žmogus turi ginklą ir orientuojasi vietovėje, bet nemoka veikti komandoje, dieną X jis gali tapti našta, o ne nauda“, – sakė medžiotoja ir šaulė Gerda Sadauskė.

    Diskusijų dalyviai sutaria dėl vieno: nereikėtų laukti, kol krizės metu kas nors paskirs vaidmenį. Prasmingiausia jau dabar įsivertinti savo įgūdžius, pasirinkti tinkamą struktūrą ir pereiti mokymus, kurie leidžia gebėjimus panaudoti saugiai, teisėtai ir efektyviai.

  • Zarasuose sujudimas dėl pratybų: sutarta, kas saugos objektus ir kaip veiks komendanto valanda

    Zarasuose sujudimas dėl pratybų: sutarta, kas saugos objektus ir kaip veiks komendanto valanda

    Zarasų rajono savivaldybėje įvyko pratybų „Saugus Panevėžio regionas / Saugūs Zarasai 26“ planavimo konferencija, kurioje aiškintasi, kaip realiomis sąlygomis veiks civilinės ir karinės institucijos. Susitikime dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos, savivaldybės administracijos, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai.

    Į planavimą įtrauktos ir už infrastruktūrą atsakingos organizacijos: UAB „Zarasų būstas“ bei AB „Panevėžio energija“, taip pat Zarasų ir Turmanto seniūnijų seniūnai. Tokia sudėtis pasirinkta siekiant iš anksto suderinti sprendimus dėl kritinių objektų saugos ir gyventojų informavimo.

    Kas bus tikrinama pratybose?

    Konferencijoje pristatytas pratybų sumanymas, tikslai ir užduotys, didžiausią dėmesį skiriant institucijų sąveikai. Akcentuota, kad sėkmę lems ne pavieniai veiksmai, o bendras gebėjimas greitai dalintis informacija ir priimti suderintus sprendimus.

    Numatytos užduotys apima objektų apsaugą, teritorijos kontrolę, patruliavimą ir kontrolės postų veiklą. Taip pat aptarta, kaip pratybų scenarijuje būtų užtikrinami komendanto valandos reikalavimai, įvertinant tiek teisinį, tiek praktinį įgyvendinimą.

    Ryšys ir informacija gyventojams

    Atskirai aptarti praktiniai organizaciniai klausimai, nuo kurių priklauso pratybų sklandumas: ryšio kanalai tarp dalyvių, atsakingų asmenų kontaktų suderinimas ir informacijos perdavimo tvarka. Susitikime pabrėžta, kad sutrikus ryšiui ar kilus neaiškumams, brangiausias išteklius yra laikas.

    Taip pat kalbėta apie gyventojų informavimo priemones ir tai, kaip bus komunikuojama apie pratybų veiksmus, kad būtų išvengta nepagrįstos panikos ar klaidinančių interpretacijų. Pratybose numatoma tikrinti ir tai, kaip efektyviai institucijos geba paaiškinti situaciją žmonėms bei pateikti aiškias elgesio rekomendacijas.

    Kodėl tokios pratybos svarbios?

    Šiuolaikinė civilinė sauga vis dažniau remiasi bendru reagavimu į skirtingas grėsmes, kai vienu metu reikia ir viešojo saugumo, ir infrastruktūros apsaugos, ir operatyvaus gelbėjimo pajėgų darbo. Lietuvoje tokios pratybos paprastai orientuotos į pasirengimą krizinėms situacijoms, kai būtina greitai koordinuoti veiksmus tarp savivaldos, valstybės institucijų ir vietos paslaugų teikėjų.

    Planavimo konferencijoje pristatytas bendras veiksmų planas ir išgryninti klausimai, kuriuos dar reikės išspręsti iki pratybų pradžios. Tikimasi, kad išankstinis susitarimas dėl atsakomybių ir informacijos srautų sustiprins regiono gebėjimą veikti operatyviai, suderintai ir aiškiai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.

  • Mažeikiuose su karo komendantu tariamasi, kaip ekstremalių situacijų metu apsaugoti bažnyčių ir muziejų vertybes

    Mažeikių rajono savivaldybėje įvyko savivaldybės vadovų ir Telšių vyskupijos Mažeikių dekanato dvasininkų susitikimas su Lietuvos kariuomenės Šiaulių regioninės karo komendantūros Mažeikių rajono karo komendantu Nerijumi Urnikiu. Pagrindinis dėmesys skirtas klausimui, kaip ekstremaliųjų situacijų metu užtikrinti kultūros vertybių apsaugą.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Arvydas Pocius, vyriausiasis patarėjas Alfonsas Meškys, už mobilizacijos ir priimančios šalies paramos funkcijų koordinavimą atsakinga specialistė Vilma Vaitkienė. Taip pat dalyvavo Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiutė-Mačiulienė ir vyriausioji specialistė Giedrė Bernatavičienė.

    Prie diskusijos prisijungė Mažeikių muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris bei kelių rajono parapijų dvasininkai. Aptarta, kaip praktikoje veikia karo komendantūrų sistema ir kokį vaidmenį ji gali turėti koordinuojant veiksmus krizių metu.

    Ką planuojama saugoti pirmiausia?

    Susitikime kalbėta apie bažnyčiose, muziejuose ir jų padaliniuose saugomas kilnojamąsias vertybes, kurioms ekstremalios situacijos kelia didžiausią riziką. Pabrėžta, kad svarbu iš anksto įsivertinti prioritetus, numatyti atsakingus asmenis ir suderinti veiksmų seką, kad sprendimai nebūtų priimami paskutinę minutę.

    Diskusijoje iškelta ir bendruomenių įtraukimo tema, nes dalis apsaugos priemonių priklauso nuo vietos žmonių pasirengimo bei susitarimų su atsakingomis institucijomis. Aptarta, kad realus pasirengimas prasideda nuo aiškių procedūrų ir ryšio kanalų, o ne vien formalių planų.

    Ukrainos pamokos ir vietos pasirengimas

    Susitikimo metu apžvelgta, kaip kultūros paveldo apsauga organizuojama Ukrainoje karo metu, kokios priemonės pasiteisino ir kokie iššūkiai išryškėjo. Šis kontekstas įvardytas kaip aktualus planuojant veiksmus savivaldybės lygmeniu, ypač kai kalbama apie greitą vertybių apskaitą, saugojimą ir logistiką.

    Dalyviai sutarė, kad bendras tikslas yra didinti pasirengimą ir užtikrinti, jog Mažeikių krašto istorijai bei paveldui svarbūs objektai būtų apsaugoti įvairių krizių atveju. Akcentuota, kad tam reikalingas nuoseklus bendradarbiavimas tarp savivaldybės, kultūros įstaigų, religinių bendruomenių ir kariuomenės struktūrų.

  • Tauragėje atnaujintas Sąveikos planas: kaip savivaldybė ir kariuomenė veiks mobilizacijos ar karo atveju

    Tauragėje atnaujintas Sąveikos planas: kaip savivaldybė ir kariuomenė veiks mobilizacijos ar karo atveju

    Siekiant užtikrinti sklandžią kariuomenės ir civilinės valdžios sąveiką, savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė ir Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Klaipėdos regioninės karo komendantūros Tauragės rajono savivaldybės karo komendantūros komendanto pavaduotojas Vidmantas Žilakauskas šiandien, vasario 26 d., pasirašė atnaujintą Sąveikos planą.

    Šis planas reglamentuoja visuomenės apsaugos organizavimą, viešosios tvarkos užtikrinimą bei bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis mobilizacijos ar karo atveju. Toks veikimo modelis leidžia gerokai greičiau koordinuoti veiksmus realių krizių metu ir stiprina savivaldybių pasirengimą kritinėms situacijoms.