CP v2

Tag: Karo logistika

  • Uostų nebereikia? Sąjungininkai pademonstravo INLS, leidžiantį iškrauti 300 tonų techniką

    Uostų nebereikia? Sąjungininkai pademonstravo INLS, leidžiantį iškrauti 300 tonų techniką

    Pietų Korėjoje vykusių pratybų metu sąjungininkų kariai pademonstravo, kaip amerikietiškas sunkusis logistinis sunkvežimis „Oshkosh“ LVSR gali būti iškrautas į krantą be uosto infrastruktūros. Tam buvo panaudota modulinė sistema INLS, skirta išlaikyti tiekimą net tada, kai uostai sunaikinti, užblokuoti ar atsiduria priešo apšaudymo zonoje.

    INLS nėra klasikinis desantinis laivas. Tai iš plūduriuojančių modulių sudarytas komplektas, kurį galima sujungti pagal užduotį: suformuoti perkrovimo platformą prie transporto laivo, keltą sunkioms mašinoms gabenti ar net laikiną prieigą nuo vandens iki paplūdimio.

    Pratybų scenarijus pabrėžė, kad tokios priemonės reikalingos ne tik desanto operacijoms, bet ir logistikai, kai tradiciniai mazgai tampa pažeidžiami. Šiuolaikiniuose konfliktuose uostai, sandėliai ir tiekimo maršrutai dažnai laikomi prioritetiniais taikiniais, todėl kariuomenės ieško būdų išskaidyti riziką ir išlaikyti tiekimą.

    Kaip veikia modulinis keltas

    Pasak sistemos aprašymų, INLS keltas gali gabenti maždaug iki 300 tonų krovinį. Vandens čiurkšlių tipo varikliai leidžia veikti sekliuose vandenyse, o rampa suteikia galimybę sunkias transporto priemones išvažiuoti į krantą savarankiškai, be kranų ar krantinių.

    Tokia schema ypač svarbi, kai reikia greitai perkelti inžinerinę techniką, šarvuotas ar logistines mašinas į vietas, kur uostai neprieinami. Kartu tai leidžia lanksčiau pasirinkti iškrovimo taškus ir mažinti spūsčių riziką viename objekte.

    Nauja grėsmė – dronai

    Vienas labiausiai pastebimų pratybų elementų buvo žalias tinklas, ištemptas virš kelto denio. Oficialiai jo paskirtis nebuvo paaiškinta, tačiau pratybose akcentuota logistinės grandies apsauga nuo bepiločių orlaivių, o toks tinklas gali būti pasyvi priemonė, apsunkinanti smulkių dronų ataką iš viršaus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokia apsauga nėra lygiavertė oro gynybai ir ne visada padėtų prieš didesnius smogiamuosius dronus ar iš oro numetamą amuniciją. Vis dėlto, sparčiai plintant FPV ir komercinių dronų panaudojimui, pasyvios priemonės kartu su elektroninės kovos sprendimais tampa vis dažnesne praktika.

    Pratybos atskleidė ir silpnesniąją tokios logistikos pusę. Keltas pasiekia apie 10 mazgų greitį, todėl kurį laiką juda nuspėjama kryptimi ir išlieka pažeidžiamas, o jo saugumas priklauso nuo žvalgybos, elektroninės kovos, oro priedangos ir pakrantės ruožo kontrolės.

  • Pagaliau paaiškėjo: Ukrainoje dirba per 100 JAV robotų – jų misijos pavojingiausios fronte

    Pagaliau paaiškėjo: Ukrainoje dirba per 100 JAV robotų – jų misijos pavojingiausios fronte

    Ukrainoje jau naudojama daugiau nei 100 JAV pagamintų bepilotės antžeminės technikos vienetų, kurie į frontą pateko per JAV finansuojamas paramos programas. Nors viešojoje erdvėje jie dažnai vadinami koviniais robotais, pagrindinė jų paskirtis – pavojingiausios logistinės užduotys ten, kur žmogui rizika tampa per didelė.

    Tokios mašinos gabena šaudmenis, maistą ir įrangą į pirmąsias linijas, o prireikus padeda evakuoti sužeistuosius. Praktikoje tai reiškia, kad dalis maršrutų, kurie anksčiau reikalavo vairuotojų ir palydos, dabar gali būti vykdomi nuotoliniu būdu, mažinant karių netektis.

    Kodėl logistika tapo mirtinai pavojinga

    Pastaraisiais metais sparčiai išaugęs žvalgybinių ir smogiamųjų dronų skaičius pakeitė karo logiką: judėjimas atvirose vietovėse tapo lengvai pastebimas iš oro. Net trumpas važiavimas į pozicijas gali būti aptiktas ir apšaudytas FPV dronais, artilerija ar minosvaidžiais.

    Dėl to kariuomenės vis dažniau investuoja į bepilotes antžemines platformas, kurios gali perimti dalį tiekimo ir evakuacijos grandinės. Idėja paprasta: kai kelią dengia nuolatinė žvalgyba, geriau prarasti techniką nei žmones.

    Amerikietiški UGV ir jų rezultatai fronte

    Vienas ryškiau minimų sprendimų – „Forterra“ kuriami antžeminiai robotai, tarp jų ir „Lancer“, kurių bazė siejama su „Polaris“ visureigių platformomis. Skirtingai nei dalis Ukrainoje kuriamų akumuliatorinių sprendimų, šie UGV naudoja vidaus degimo variklį ir gali gabenti iki 750 kilogramų krovinį.

    Skelbiama, kad nuo įdiegimo pradžios šios mašinos nuvažiavo daugiau nei 4 000 kilometrų, atliko per 1 100 misijų ir pervežė apie 353 tonas atsargų. Taip pat fiksuota 52 sužeistųjų evakuacijos, tačiau dalis technikos fronte prarasta – įstrigusi purve ar sudėtingame reljefe ji tampa lengvu taikiniu.

    Autonomija dar ribota, bet kryptis aiški

    Patirtis Ukrainoje rodo, kad visiškai autonominiai sprendimai dar nėra pasirengę savarankiškai veikti dinamiškoje mūšio aplinkoje. Nors mašinos geba važiuoti maršrutu ir apvažiuoti kliūtis, realiomis sąlygomis jos dažniausiai valdomos nuotoliniu būdu, nes situacija keičiasi per greitai.

    Tokia technika turi spręsti ir elektroninės kovos iššūkius: ryšio trikdymą, navigacijos klaidinimą, staigius maršruto pokyčius. Gamintojai akcentuoja atsparumą trikdžiams, nuotolinius programinės įrangos atnaujinimus ir patikimumą ekstremaliomis sąlygomis kaip kritinius reikalavimus.

    „Forterra“ nurodo dirbanti su naujos kartos programine įranga, kuri tradicinę autonominę navigaciją jungtų su DI sprendimais, kad platformos geriau reaguotų į netikėtumus. Vis dėlto karių vertinimu, didžiausia tokių robotų problema išlieka kaina: prarasti antžeminę platformą fronte paprastai brangiau nei netekti daugumos oro dronų.

  • Ukrainos dronai smogė didžiausiai Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Omske: kilo gaisras

    Ukrainos dronai smogė didžiausiai Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Omske: kilo gaisras

    Ataka giliai Sibire

    Ukrainos tolimojo nuotolio dronai smogė Omske veikiančiai naftos perdirbimo gamyklai, kuri laikoma didžiausia tokio tipo įmone Rusijoje. Po smūgio gamyklos teritorijoje kilo gaisras, o socialiniuose tinkluose buvo matyti virš pramoninės zonos kylantys tiršti juodi dūmai.

    Pranešama, kad atakuotas pirminės naftos distiliavimo įrenginys, nuo kurio priklauso tolesnės perdirbimo grandies darbas. Tai būtų pirmas patvirtintas smūgis šiai konkrečiai Omsko gamyklos infrastruktūrai per visą karą.

    Kas svarbu Rusijos rinkai

    Omsko naftos perdirbimo gamykla priklauso „Gazprom Neft“ ir, pagal viešai skelbiamus įmonės pajėgumus, per metus gali perdirbti apie 21–22 mln. tonų naftos. Toks mastas reiškia, kad bet koks ilgesnis sutrikimas gali greitai atsiliepti degalų tiekimo grandinei, ypač jei pažeidžiami vadinamieji pirminiai perdirbimo mazgai.

    Ukrainos pareigūnai yra ne kartą akcentavę, kad smūgiais į naftos perdirbimą siekiama mažinti Rusijos kariuomenės aprūpinimą degalais ir didinti spaudimą šalies ekonomikai. Praktikoje net ir lokalus gaisras gali sustabdyti dalį gamybos, nes tokiose įmonėse po incidentų dažnai tenka stabdyti įrenginius patikroms ir remontui.

    Ukraina kalba apie didelį nuotolį

    Apie Omsko gamyklos apgadininimą viešai pranešė Ukrainos institucijų atstovai, taip pat informaciją komentavo šalies specialiųjų operacijų struktūros. Ukrainos pusė teigia, kad atakoje galėjo būti panaudoti modifikuoti tolimojo nuotolio dronai, galintys įveikti kelis tūkstančius kilometrų.

    Omskas yra Vakarų Sibire, todėl toks smūgis, jei detalės pasitvirtintų, dar kartą parodytų, kad Ukraina pajėgi pasiekti strateginius taikinius giliai Rusijos teritorijoje. Pastaraisiais metais tolimojo nuotolio dronai tapo viena svarbiausių šio karo tendencijų, nes leidžia smogti logistikai, energetikai ir pramonei toli nuo fronto.

    Rusijos valdžios institucijos ir „Gazprom Neft“ incidento detalių viešai nekomentavo. Vietos pranešimuose minėta, kad mieste buvo skelbtas oro pavojus, o Omsko oro uosto darbas buvo laikinai sutrikdytas.