CP v2

Tag: Karo padėtis

  • PRL opozicijos herojė Anka Kowalska: nuo „Pestkos“ sėkmės iki KOR pogrindžio ir internavimo

    Anka Kowalska gimė 1932 metais Sosnovce. Ji studijavo lenkų filologiją Liublino katalikiškajame universitete, ten pradėjo rašyti eiles, o pirmieji tekstai pasirodė katalikiškoje spaudoje. Vėliau jos darbas ilgam susijęs su redakcijomis ir leidyklomis.

    1964 metais pasirodė romanas „Pestka“ – trumpa meilės istorija, kuri netikėtai tapo itin skaitoma, ypač tarp moterų. Autorė važinėjo į susitikimus su skaitytojomis, o diskusijų centre dažnai atsidurdavo ne ji pati, o knygos herojė ir jos pasirinkimai.

    Praėjus keliems dešimtmečiams kūrinys pasiekė platesnę auditoriją, kai istorija buvo perkelta į ekraną. Būtent ekranizacija daugeliui įtvirtino „Pestką“ kaip svarbiausią Kowalskos vardą lydėjusį pavadinimą, nors ji kūrė ir poeziją, ir publicistiką.

    Privatus gyvenimas – už uždarų durų

    Nors jos knygos sulaukė populiarumo, Kowalska vengė viešumo ir nebuvo linkusi pasakoti apie asmeninį gyvenimą. Ji sąmoningai brėžė ribą tarp savo kūrybos ir biografijos, todėl net ir augant susidomėjimui liko santūri.

    Šaltiniuose pabrėžiama, kad ji gyveno kukliai, dažnai viena, ir populiarumo nekeitė į viešus prisipažinimus ar sensacijas. Tokia laikysena išsiskyrė laikotarpiu, kai literatūrinė sėkmė neretai tapdavo bilietu į platesnę medijų erdvę.

    Kelias į opoziciją ir KOR

    Jos politinis apsisprendimas brendo literatūrinėje aplinkoje. Kurį laiką ji priklausė asociacijai „Pax“, tačiau po 1968 metų kovo įvykių ryšius nutraukė, o tai interpretuota kaip protesto gestas.

    1976 metais ji įsitraukė į Darbininkų gynimo komitetą, tapusį vienu svarbiausių pilietinės opozicijos tinklų Lenkijoje. Kowalska prisidėjo prie leidinio „Komunikat“ rengimo, koordinavo ryšius ir padėjo užtikrinti, kad informacija apie represijas pasiektų visuomenę.

    Po darbininkų protestų ji vyko į Radomą stebėti teismų ir fiksuoti procesų eigą. Tokia dokumentacija buvo būtina opozicijai, nes oficialioji informacija buvo kontroliuojama, o dalis liudijimų galėjo išlikti tik per nepriklausomus kanalus.

    „Ji buvo viena drąsiausių žmonių visame KOR“, – sakė Henrykas Wujecas.

    1980 metų vasarą, valdžiai ribojant ryšius ir bandant izoliuoti aktyvistus, Kowalska ieškojo būdų perduoti žinias apie streikus į Vakarus, tarp jų ir į Londoną. Ji taip pat dalyvavo bado akcijoje Varšuvos Šventojo Kryžiaus bazilikoje, surengtoje solidarizuojantis su Čekoslovakijos iniciatyva Karta 77.

    Kaina: internavimas ir kūryba už cenzūros ribų

    Įvedus karo padėtį, Kowalska buvo internuota Gołdapo ir Darłówko stovyklose. Izoliacijoje ji praleido beveik pusmetį, o patirtis paveikė sveikatą taip, kad vėliau prireikė gydymo.

    Dalis gydymo vyko Prancūzijoje, po to ji grįžo į Lenkiją ir pasitraukė į pensiją. Vis dėlto kūryba nesustojo: eilės, rašytos internavimo metu, cirkuliavo antrajame leidybos kanale, apeinant cenzūrą.

    Jos kasdienė laikysena siejosi ir su lojalumu artimiesiems bei bendražygiams. Minima, kad ji rūpinosi žmogaus teisių gynėja Aniela Steinsbergowa, taip pratęsdama solidarumo tradiciją ne deklaracijomis, o veiksmais.

    Anka Kowalska mirė 2008 metais Varšuvoje. Vieniems ji liko „Pestkos“ autorė, kitiems – žmogus, padėjęs opozicijai išlaikyti informacinį tinklą, kai viešas kalbėjimas galėjo baigtis areštu ar smurtu.

  • Kupiškis rengiasi priimti evakuojamus gyventojus: derinti maršrutai, apgyvendinimas ir pagalba

    Kupiškis rengiasi priimti evakuojamus gyventojus: derinti maršrutai, apgyvendinimas ir pagalba

    Gegužės 25 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje įvyko darbo susitikimas, kuriame dalyvavo Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Visagino savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas gyventojų evakavimo, laikino perkėlimo ir tarpusavio pagalbos organizavimui ekstremaliųjų situacijų bei karo padėties atvejais.

    Susitikime akcentuota, kad Kupiškio rajono savivaldybė yra numatyta kaip priimančioji savivaldybė. Tai reiškia, jog prireikus čia galėtų būti evakuojami gyventojai iš Vilniaus rajono ir Visagino savivaldybių, todėl praktiniai sprendimai turi būti parengti iš anksto, dar iki realaus incidento.

    Maršrutai, transportas ir apgyvendinimas

    Darbo metu aptarti galimi evakuacijos maršrutai ir transporto organizavimo scenarijai, kad gyventojų perkėlimas vyktų sklandžiai ir saugiai. Taip pat diskutuota apie laikino apgyvendinimo galimybes, įvertinant, kiek žmonių būtų galima priimti skirtingose vietose ir kokių resursų tam reikėtų.

    Praktinis planavimas apėmė ir priėmimo logistiką: kur gyventojai būtų registruojami, kaip būtų nukreipiami į nakvynės vietas, kaip vyktų informacijos teikimas. Tokie sprendimai svarbūs tam, kad pirmosios valandos po atvykimo nebūtų chaotiškos, o atsakomybės būtų aiškiai paskirstytos.

    Tarpusavio pagalbos planas

    Ypatingas dėmesys skirtas Visagino savivaldybės ir Kupiškio rajono savivaldybės tarpusavio pagalbos plano aptarimui. Diskutuota dėl materialinių išteklių teikimo, gyventojų evakavimo ir laikino perkėlimo sąlygų, taip pat dėl bendradarbiavimo principų bei šalių įsipareigojimų.

    Tokio pobūdžio planuose paprastai iš anksto sutariama, kokie konkretūs ištekliai gali būti mobilizuojami, kas priima sprendimus, kaip perduodama informacija ir kaip užtikrinamas suderinamumas su civilinės saugos bei gelbėjimo tarnybų veiksmais. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad tarpusavio pagalba turi būti paremta aiškiais veiksmais, o ne vien deklaracijomis.

    Kokia pagalba būtų teikiama evakuotiems žmonėms

    Aptariant evakuotų gyventojų priėmimą, kalbėta apie būtiniausių priemonių užtikrinimą ir reikalingų paslaugų organizavimą. Tarp prioritetų įvardyti maistas, geriamasis vanduo, miegui skirti čiužiniai, švarūs drabužiai ir asmens higienos priemonės.

    Taip pat numatyta medicininė, socialinė ir psichologinė pagalba, kuri krizės metu dažnai tampa ne mažiau svarbi už materialinę paramą. Susitikime pabrėžta, kad evakuacijos atveju svarbu įvertinti pažeidžiamas grupes ir užtikrinti, jog pagalba pasiektų žmones be papildomų kliūčių.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad tarpinstitucinės pratybos ir reguliarus planų tikslinimas yra vienas efektyviausių būdų pasirengti realioms situacijoms. Tokia koordinacija padeda sutrumpinti reakcijos laiką ir užtikrinti, kad sprendimai būtų įgyvendinami operatyviai, o gyventojų saugumas išliktų svarbiausiu prioritetu.

  • Joniškio vadovai po krizių mokymų: kaip savivaldybė ruošiama mobilizacijai ir karo padėčiai

    Joniškio vadovai po krizių mokymų: kaip savivaldybė ruošiama mobilizacijai ir karo padėčiai

    Gegužės 21–22 dienomis Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir administracijos direktorius Aivaras Rudnickas dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio krizių valdymo centro organizuotuose mokymuose.

    Jų metu daugiausia dėmesio skirta savivaldybių vaidmeniui mobilizacijos ir karo padėties atvejais, taip pat tam, kaip praktiškai pasidalijamos atsakomybės tarp civilinių institucijų ir karinių struktūrų.

    Kas keičiasi savivaldybei krizėje?

    Mokymuose aptarta, kaip savivaldybės turi užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumą, kai sutrinka įprastas valstybės darbas. Tarp prioritetų įvardytas vandens tiekimas, šildymas, socialinės paslaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

    Tokiose situacijose savivaldybė tampa viena pagrindinių grandžių, kuri turi ne tik koordinuoti vietos resursus, bet ir greitai keistis informacija su valstybės institucijomis, komendantūromis bei kitomis savivaldybėmis.

    Stalo pratybos: sprendimai spaudžiant laikui

    Praktinėje mokymų dalyje vyko stalo pratybos, kuriose simuliuojamos realios krizės, reikalaujančios greitų sprendimų ir aiškaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Tokios pratybos paprastai padeda iš anksto pamatyti, kur stringa procesai, trūksta procedūrų ar ryšių.

    Daug dėmesio skirta sprendimų priėmimo grandinei, informacijos perdavimui ir veiksmų suderinimui, kai vienu metu kyla keli incidentai arba reikia užtikrinti paslaugas esant ribotiems ištekliams.

    Kodėl tokie mokymai svarbūs dabar?

    Lietuvoje didinant pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, mobilizacijai ir valstybės gynybai, savivaldybių pasirengimas vertinamas kaip esminė nacionalinio atsparumo dalis. Praktika rodo, kad krizėse svarbiausia ne vien planai, bet ir tai, ar vadovai bei specialistai yra išbandę procedūras saugioje mokymų aplinkoje.

    Mokymų organizatoriai akcentuoja, kad tokie mokymai ir pratybos padeda suvienodinti veikimo principus visose savivaldybėse, stiprina sąveiką su komendantūromis ir leidžia greičiau pereiti nuo teorijos prie realių veiksmų, jei situacija to pareikalautų.

  • Savivaldybių vadovams Birštone – mokymai apie mobilizaciją ir karo padėtį: ką turės daryti krizės metu

    Savivaldybių vadovams Birštone – mokymai apie mobilizaciją ir karo padėtį: ką turės daryti krizės metu

    Birštone gegužės 21–22 dienomis vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos kasmetiniai specializuoti mokymai, skirti savivaldybių merams ir administracijų direktoriams. Juose dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius bei administracijos direktorė Dovilė Daudaitė.

    Šių metų programos ašis buvo praktinis savivaldybių pasirengimas mobilizacijai ir karo padėčiai, kai vietos valdžiai tenka užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą ir aiškų sprendimų priėmimą. Mokymų turinys parengtas kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Nacionaliniu krizių valdymo centru.

    Nuo strategijos iki konkrečių veiksmų

    Mokymuose aptarti savivaldai svarbūs Nacionalinės gynybos strategijos aspektai, taip pat mobilizacijos paskelbimo ir perėjimo į karo padėtį veiksmų seka. Dėmesys skirtas tam, kaip savivaldybės turi susiplanuoti atsakomybes, ryšio kanalus ir sprendimų priėmimo grandinę, kad krizės metu neliktų neaiškumų.

    Diskusijose taip pat nagrinėtos naujausios grėsmių nacionaliniam saugumui tendencijos, kurios gali paveikti savivaldybių darbą. Praktiniu lygmeniu tai reiškia poreikį vertinti ne tik fizines rizikas, bet ir paslaugų tęstinumą, gyventojų informavimą bei atsparumą dezinformacijai.

    Bendradarbiavimas su komendantūromis ir NVO

    Reikšminga mokymų dalis skirta bendradarbiavimui su karo komendantūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios krizės metu gali prisidėti prie pagalbos gyventojams, logistinių sprendimų ar savanoriškos veiklos koordinavimo. Akcentuota, kad iš anksto sutarti veiksmai ir aiškūs kontaktai leidžia greičiau mobilizuoti resursus, kai laikas tampa kritiniu faktoriumi.

    Nagrinėti ir kiti savivaldybių pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms aktualūs klausimai, susiję su institucijų tarpusavio sąveika ir atsakomybių pasidalijimu. Tokios temos savivaldybėms tampa ypač svarbios, nes krizinėse situacijose vietos lygmens sprendimai dažnai turi tiesioginę įtaką kasdieniam gyventojų saugumui.

    Pratybos: teorija tikrinama realiais scenarijais

    Organizatoriai pabrėžė praktinių pratybų svarbą, nes jos leidžia patikrinti, kaip veikia sutarti algoritmai ir ar sprendimų priėmimo grandinė yra pakankamai aiški. Savivaldybių vadovai, dirbdami kartu, turėjo galimybę pritaikyti mokymų metu aptartus žingsnius ir įsivertinti, kuriose vietose reikėtų papildomo pasirengimo.

    Tokio pobūdžio mokymai tampa dalimi platesnio savivaldybių pasirengimo stiprinimo, kai prioritetas teikiamas ne vien planams popieriuje, bet ir realiam gebėjimui veikti greitai. Trakų rajono savivaldybė informavo, kad savivaldybės atstovai mokymuose dalyvavo siekdami geriau pasirengti galimiems nacionalinio saugumo scenarijams.

  • Mobilizacijos ir karo padėties scenarijai: Akmenės rajono meras dalyvavo LSA mokymuose Birštone

    Mobilizacijos ir karo padėties scenarijai: Akmenės rajono meras dalyvavo LSA mokymuose Birštone

    Birštone gegužės 21 dieną ir gegužės 22 dieną vyko mokymai savivaldybių merams ir administracijų vadovams, skirti pasirengimui mobilizacijai ir karo padėčiai. Juose Akmenės rajono savivaldybei atstovavo meras Vitalijus Mitrofanovas.

    Mokymuose daug dėmesio skirta savivaldybių vaidmenims ir sprendimų grandinei, kai valstybėje įsigalioja mobilizacija ar karo padėtis. Aptarta, kuo tokiose situacijose skiriasi mero politinė lyderystė ir administracijos vadovybės praktinis krizės valdymas, kad sprendimai būtų priimami greitai ir nuosekliai.

    Taip pat nagrinėtas savivaldybių ir karo komendantūrų bendradarbiavimas, informacijos apsikeitimas bei koordinavimas, kai būtina užtikrinti viešąją tvarką ir kritinių funkcijų tęstinumą. Tokiais atvejais svarbu iš anksto sutarti atsakomybių ribas ir veiksmų seką, kad krizės metu neliktų „pilkųjų zonų“.

    Diskusijose akcentuota, jog savivaldybėms vieni jautriausių klausimų yra gyventojams būtinų paslaugų nepertraukiamumas. Vertintos priemonės, kaip užtikrinti vandens tiekimą, šildymą, socialinių paslaugų prieinamumą ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, kai išauga apkrovos ir keičiasi įprastos darbo sąlygos.

    Mokymų metu surengtos ir stalo pratybos, kuriose dalyvavo apie keturi penktadaliai Lietuvos savivaldybių vadovų. Tokios pratybos leidžia išbandyti sprendimų priėmimo praktiką, įsivertinti turimus resursus ir greičiau identifikuoti, ko trūksta, kad savivaldybės galėtų tinkamai pasirengti mobilizacijai.

    Mokymus organizavo Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Nacionaliniu krizių valdymo centru. Organizatorių teigimu, savivaldybių pasirengimas yra viena esminių grandžių, nuo kurios priklauso, kaip greitai krizės atveju veiktų gyvybiškai svarbios paslaugos ir vietos institucijų koordinavimas.