CP v2

Tag: Karo poveikis

  • Ukrainoje fiksuojamas psichikos sveikatos krizės mastas: per 3 metus kreipimųsi augimas 173 proc.

    Ukrainoje vis dažniau kalbama apie didelio masto emocinį išsekimą ir augantį psichikos sveikatos paslaugų poreikį. Viešai cituojami sveikatos sistemos ir specialistų vertinimai rodo, kad daliai gyventojų kasdienybę apsunkina miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis, nerimas ir emocinis perdegimas.

    Vienas ryškiausių signalų – smarkiai išaugęs kreipimųsi į psichiatrus skaičius. Skelbiama, kad per pastaruosius 3 metus tokių kreipimųsi padaugėjo 173 proc., o tai leidžia daryti išvadą, jog pagalbos ieško ne pavienės grupės, bet vis platesnė visuomenės dalis.

    Psichikos sveikatos specialistai tarp dažniausių nusiskundimų mini nemigą, nuolatinį nuovargį, įtampą, apatiją, beviltiškumo jausmą ir emocinį perdegimą. Ilgainiui tokios būsenos gali paveikti darbingumą, santykius, fizinę sveikatą ir didinti riziką susidurti su depresija ar potrauminio streso sutrikimu.

    Didėjantis poreikis matomas ne tik psichiatrijoje, bet ir psichologinėje pagalboje: žmonės ieško konsultacijų, krizių įveikos priemonių, pagalbos šeimai. Karo sąlygomis tai siejama su ilgalaikiu stresu, netektimis, priverstine migracija, finansiniu nesaugumu ir nuolatiniu grėsmės pojūčiu.

    Ukrainos sveikatos apsaugos institucijos anksčiau yra įvardijusios, kad psichologinės pagalbos gali prireikti milijonams žmonių. Toks poreikis paprastai apima labai skirtingas formas – nuo trumpos emocinės paramos iki ilgalaikės psichoterapijos ar gydymo, kai simptomai tampa sunkūs.

    Siekiant didinti paslaugų prieinamumą, didelis dėmesys skiriamas pirminės sveikatos priežiūros grandžiai. Praktika, taikoma daugelyje Europos šalių, rodo, kad šeimos gydytojai ir pirminės grandies komandos, turėdamos papildomų kompetencijų, gali padėti anksčiau atpažinti nerimo ir depresijos požymius, nukreipti pas specialistus ir užtikrinti tęstinę priežiūrą.

    Spartus kreipimųsi augimas dažnai reiškia du dalykus vienu metu: didėjantį sutrikimų paplitimą ir mažėjančią stigmą kreiptis pagalbos. Vis dėlto, kai paklausa šokteli taip greitai, sveikatos sistemai tai tampa iššūkiu dėl eilių, specialistų trūkumo ir būtinybės užtikrinti pagalbą regionuose.

    Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas reagavimas ir aiškios pagalbos grandinės yra kritiškai svarbios, nes lėtinis stresas gali kauptis ir pasireikšti net tiems žmonėms, kurie iš pradžių jaučiasi atsparūs. Dėl to psichikos sveikatos klausimas Ukrainoje vis labiau tampa ne tik individualia, bet ir visuomenės saugumo bei ekonominio atsparumo tema.

    „Šiandien psichologinės paramos gali prireikti beveik kiekvienam, o daliai žmonių – ir psichiatrinės pagalbos; tai tampa nacionalinio masto problema“, – sakė psichologė ir psichoterapeutė Jelena Šeršneva.

  • Ukraina ir surogatinė motinystė: naujas įstatymas gali iš esmės pakeisti rinką užsieniečiams

    Ukraina daugelį metų buvo minima kaip viena svarbiausių komercinės surogatinės motinystės krypčių Europoje, o prasidėjęs plataus masto Rusijos karas šią industriją pastūmėjo į dar jautresnę zoną. Dalis moterų, netekusių namų ar stabilaus darbo, surogatinę motinystę ėmė svarstyti kaip vieną iš nedaugelio realių būdų užsidirbti.

    Tuo pat metu Ukrainos parlamente svarstomi teisės aktų pakeitimai, kurie galėtų kardinaliai pakeisti dabartinę praktiką. Pagal viešai aptariamas kryptis, siekiama sugriežtinti kontrolę ir apriboti arba iš esmės užverti kelią užsieniečiams, kurie sudaro didžiąją dalį šios paslaugos užsakovų.

    Iki karo Ukraina buvo vertinama kaip vieta, kur surogatinės motinystės programos dažnai kainuodavo mažiau nei Vakarų Europoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, o teisinės procedūros kai kuriais atvejais atrodė paprastesnės. Dėl to į šalį vykdavo poros iš įvairių regionų, ieškančios medicininės pagalbos ir aiškaus kelio į tėvystę.

    Karas dalį šios veiklos pristabdė, tačiau rinkai prisitaikant, programų skaičius, kaip teigiama tarptautinėje žiniasklaidoje, palaipsniui artėjo prie ankstesnių apimčių. Kartu augo ir rizikos: nuo saugumo bei sveikatos priežiūros neapibrėžtumo iki didesnio moterų ekonominio pažeidžiamumo.

    Politikų ir žmogaus teisių aktyvistų argumentai dažniausiai sukasi apie skaidrumą, etikos ribas ir išnaudojimo riziką. Kritikai pabrėžia, kad didelė finansinė nelygybė tarp užsakovų ir surogatinių motinų, ypač karo metu, gali sudaryti prielaidas spaudimui ir ne visada sąžiningoms sutartinėms sąlygoms.

    „Dėl karo daugėja į neviltį patekusių moterų, o klinikos joms siūlo šią galimybę, nes Vakarų poros ieško pigesnio kelio į tėvystę“, – sakė moterų teisių aktyvistė Marija Dmitrijeva.

    Jeigu būtų pasirinktas griežtesnis kelias, rinka galėtų persiorientuoti į vidaus užsakovus arba į kitokį modelį, kuriame dalyvautų tik tam tikrus kriterijus atitinkančios šeimos. Taip pat tikėtina didesnė klinikų veiklos priežiūra, aiškesnės taisyklės dėl tarpininkavimo ir griežtesnė atsakomybė už pažeidimus.

    Surogatinė motinystė tarptautiniu mastu kelia sudėtingų klausimų dėl vaiko teisinio statuso, pilietybės, dokumentų sutvarkymo ir atsakomybės ribų, jei nėštumas ar gimdymas baigiasi komplikacijomis. Tokiose situacijose svarbus tampa ne tik medicininis, bet ir aiškus teisinis mechanizmas, kad vaiko interesai būtų apsaugoti nuo pat gimimo.

    Žiniasklaidoje aprašomi atvejai, kai biologiniai tėvai atsisakydavo kūdikio dėl sveikatos būklės, išryškina sistemos spragas. Tai sustiprina raginimus kurti taisykles, kurios užtikrintų, kad vaikas neliktų teisinėje ir socialinėje „pilkojoje zonoje“, o atsakomybė būtų aiškiai apibrėžta.

    Kita vertus, sugriežtinus ar uždraudus tarptautines programas, gali augti šešėlinės rinkos rizika, o paslaugos persikelti į mažiau reguliuojamas jurisdikcijas. Dėl to dalis ekspertų pabrėžia, kad svarbiausia ne vien draudimai, o nuoseklus licencijavimas, skaidrūs standartai ir reali kontrolė.

    Kol įstatymų pakeitimai nėra galutinai priimti, tiek klinikos, tiek šeimos, planuojančios programas, gyvena didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Sprendimai, kuriuos priims parlamentas, gali paveikti ne tik rinkos mastą, bet ir tai, ar Ukraina išlaikys tarptautinio centro statusą, ar pasirinks labiau ribotą ir griežtai prižiūrimą modelį.

    Artimiausiu metu lemiamas bus klausimas, kaip reguliavime bus suderintos trys interesų grupės: vaiko teisės, moterų apsauga nuo išnaudojimo ir teisėtas šeimų siekis susilaukti vaikų. Būtent šių principų pusiausvyra nulems, ar pokyčiai sumažins problemas, ar tik perkels jas kitur.