Tag: Karo pramonė

  • Per pratybas Bangladeše sprogo tankas: žuvo 2 kariai, aiškinamasi, ar kalta amunicija

    Per pratybas Bangladeše sprogo tankas: žuvo 2 kariai, aiškinamasi, ar kalta amunicija

    Per karines pratybas Bangladeše įvyko mirtina nelaimė: šaudymo metu sprogo tankas, žuvo du jame buvę kariai. Incidentas fiksuotas rugsėjo 9 dieną Hathazari lauko šaudymo poligone, pranešė Bangladešo ginkluotųjų pajėgų viešųjų ryšių direktoratas.

    Oficialiais duomenimis, sprogimas įvyko ekipažui šaudant iš pagrindinės tanko patrankos. Kartu su žuvusiaisiais sužeistas ir karininkas, kuris dėl sunkios būklės buvo skubiai nuskraidintas į Combined Military Hospital Dakoje.

    Bangladešo kariuomenė pradėjo tyrimą ir siekia nustatyti tikslią nelaimės priežastį. Pagrindinės versijos siejamos su techniniu gedimu, šaudmenų defektu arba kitu veiksniu, susijusiu su šūvio parengimu ir atlikimu.

    Kol kas oficialiai nepatvirtinta, koks tiksliai tanko modelis buvo sunaikintas. Vis dėlto vietos žiniasklaidoje ir vaizduose iš įvykio vietos minimas kiniškas pagrindinis kovos tankas Type 59, siejamas su gamintoju „NORINCO“.

    Type 59 laikomas viena labiausiai pasaulyje paplitusių šarvuotosios technikos platformų, sukurta remiantis sovietinio T-54A sprendimais. Šis modelis Kinijos kariuomenėje pradėtas naudoti praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje, o pavadinimas siejamas su 1959 metais.

    Bangladešas šiuos tankus eksploatuoja daugelį metų, o dalis senesnių mašinų buvo modernizuotos vietinėmis programomis. Modernizacijos paprastai apima ugnies valdymo sistemos atnaujinimus, geresnę įgulos apsaugą ir kitos kovinės įrangos atnaujinimą, tačiau senstančios platformos vis tiek išlieka jautresnės gedimams.

    Karinės technikos ekspertai pabrėžia, kad šaudymo metu įvykstantys incidentai dažniausiai susiję su kelių faktorių sutapimu: vamzdžio būkle, užtaiso kokybe, šūvio parametrų parinkimu ir procedūrų laikymusi. Tyrimo išvadų tikimasi po to, kai bus įvertinti likę tanko mazgai, šaudmenų partija ir pratybų duomenys.

  • JAV ir Ukraina kuria naujas S-300 raketas: tai gali pakeisti oro gynybos karą iki 2026-ųjų

    JAV ir Ukraina kuria naujas S-300 raketas: tai gali pakeisti oro gynybos karą iki 2026-ųjų

    Jungtinės Valstijos kartu su Ukraina dirba modernizuodamos senesnes S-300 priešlėktuvines raketas arba kurdamos naują jų variantą, kuris turėtų geresnes kovines savybes. Apie tai viešai kalbėta JAV žiniasklaidoje, o tikslas siejamas su augančiu poreikiu papildyti Ukrainos oro gynybos atsargas. Skelbiama, kad atnaujintas sprendimas galėtų pradėti veikti iki 2026 metų pabaigos.

    Pasak atsargos JAV kariuomenės pulkininko Roberto Hamiltono, vyksta bendros amerikiečių ir ukrainiečių pastangos, kurios leistų grąžinti į rikiuotę S-300 pajėgumus, kai sovietinės kilmės raketų atsargos karo metu smarkiai sumažėjo.

    „Vyksta bendros JAV ir Ukrainos pastangos modernizuoti senas S-300 raketas arba sukurti naujesnį variantą, kuris pagerintų jų galimybes“, – sakė Robertas Hamiltonas.

    Jo teigimu, gamybos apimtys galėtų siekti apie 100 ar net kelis šimtus priešlėktuvinių raketų per metus, tačiau tai priklausytų nuo finansavimo, gamybinių pajėgumų ir tiekimo grandinių. Tokie skaičiai yra reikšmingi, nes oro gynybos raketos moderniame kare yra vienas greičiausiai eikvojamų resursų, ypač esant masinėms dronų ir raketų atakoms.

    Kaip tai susiję su S-300 problema

    Ukraina karo pradžioje turėjo maždaug 25–30 S-300 divizionų, tačiau jų kovinė parengtis ir raketų atsargos skyrėsi. Ilgainiui didelė dalis raketų buvo sunaudota atrėmiant smūgius, o papildymas tapo sudėtingas, nes originali gamyba buvo susijusi su buvusia Sovietų Sąjungos pramone ir jos tiekėjais.

    Dėl to Ukraina vis labiau remiasi vakarietiškomis oro gynybos sistemomis, tačiau jų raketų atsargų palaikymas taip pat kelia iššūkių. Intensyvių atakų metu net ir pažangios sistemos reikalauja nuolatinio papildymo, o gamybos tempai Europoje ir JAV ne visada spėja paskui realų suvartojimą.

    Kas yra S-300 ir kuo ji svarbi

    S-300 yra mobilioji ilgo nuotolio oro gynybos sistema, skirta naikinti orlaivius, sraigtasparnius, sparnuotąsias raketas ir kai kuriais atvejais taktines balistines raketas. Ukrainoje naudoti PT ir PS variantai, priklausomai nuo raketos tipo, galėjo pasiekti maždaug nuo 47 iki 75 kilometrų nuotolį, o vėlesnėse modifikacijose jis būdavo gerokai didesnis.

    Ši sistema svarbi tuo, kad ji istoriškai sudarė vieną iš Ukrainos oro gynybos „stuburo“ dalių, ypač didesnių miestų ir infrastruktūros objektų apsaugai. Jei būtų pavykę užtikrinti naujų raketų gamybą ar efektyvią modernizaciją, tai galėtų sumažinti spaudimą kitoms sistemoms ir suteikti daugiau lankstumo planuojant gynybą.

    Europos vaidmuo ir artimiausios tendencijos

    JAV gynybos pareigūnai anksčiau yra minėję, kad kartu su Ukraina ir remiant kelioms Europos įmonėms ieškoma sprendimų, kaip sukurti sovietinių sistemų „pakaitalą“ ir užtikrinti raketų tiekimą. Praktikoje tai reiškia bandymus suderinti naujus radarus, valdymo komponentus ir raketas su turima infrastruktūra, kad rezultatas būtų greitesnis nei visiškai naujų baterijų dislokavimas.

    Taip pat skelbta, kad atskiros Europos šalys yra finansavusios iniciatyvas, skirtas Ukrainos S-300 raketų įsigijimui ar papildymui. Bendras kontekstas aiškus: oro gynyba tampa vienu svarbiausių ilgalaikės paramos prioritetų, o didžiausias iššūkis yra ne vien technologijos, bet ir masinė gamyba bei nuolatinis atsargų atkūrimas.