CP v2

Tag: Karo prievolė

  • Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba nuo 2026-ųjų: kas gali tapti partneriais ir ką tai reiškia

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įgyvendinimą administruos Jaunimo reikalų agentūra. Tai reiškia, kad būtent ši institucija koordinuos procesus, susijusius su alternatyviosios tarnybos organizavimu ir partnerių įtraukimu.

    Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba skirta Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali atlikti tarnybos, susijusios su ginklų, specialiųjų priemonių ar prievartos naudojimu. Ši konstitucinė prievolė įgyvendinama civiliniu būdu, tačiau išlieka valstybės nustatyta pareiga prisidėti prie krašto apsaugos sistemos.

    Nustatyta alternatyviosios tarnybos trukmė yra 12 mėnesių. Praktikoje tai paprastai reiškia visus metus trunkantį įsipareigojimą atlikti visuomenei reikalingas funkcijas institucijose ar organizacijose, kurios gali priimti tarnybą atliekančius asmenis.

    Kas gali tapti partneriais?

    Jaunimo reikalų agentūra kviečia organizacijas teikti prašymus, kad jų veikloje būtų sudarytos sąlygos atlikti Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Partneriais dažniausiai tampa viešosios įstaigos ar organizacijos, kurių veikla susijusi su viešuoju interesu ir kurios gali užtikrinti aiškias užduotis bei priežiūrą.

    Partnerystė reiškia ne tik norą prisidėti prie valstybės sistemos, bet ir atsakomybę už sklandų tarnybos atlikimo organizavimą: nuo darbo vietos ir funkcijų apibrėžimo iki kasdienės veiklos koordinavimo. Tokios vietos ypač aktualios savivaldybių biudžetinėms įstaigoms, kurioms dažnai trūksta žmogiškųjų resursų.

    Kaip vyks įtraukimas ir konsultacijos?

    Siekiant pasirengti pokyčiams, organizacijoms siūloma teikti nustatytos formos prašymą dėl galimybės jų organizacijoje atlikti Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šis žingsnis padeda įvertinti realų poreikį, galimybes ir būsimų vietų skaičių.

    Taip pat numatytos konsultacijos institucijoms ir organizacijoms, kurios nori aiškiau suprasti procedūras, reikalavimus ir praktinius įgyvendinimo aspektus. Pavyzdžiui, 2026 metų gegužės 13 dieną 11.00 valandą planuojama konsultacija dėl Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos Alytaus miesto savivaldybės biudžetinėse įstaigose.

    Ką verta žinoti prieš teikiant prašymą?

    Organizacijoms, svarstančioms tapti partneriais, rekomenduojama iš anksto įsivertinti, kokias funkcijas galėtų patikėti tarnybą atliekantiems asmenims ir kaip užtikrintų priežiūrą. Kuo aiškesnis veiklų aprašymas ir atsakomybių paskirstymas, tuo sklandesnis būna integravimas į kasdienę veiklą.

    Teisinį alternatyviosios tarnybos pagrindą apibrėžia Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai. Praktiniai sprendimai, įskaitant partnerių atranką ir darbo organizavimą, bus derinami per Jaunimo reikalų agentūros administruojamas procedūras.

  • Mobilizacija Lietuvoje: kas ją skelbia, ką privalo daryti karo prievolininkai ir kaip informuojami gyventojai

    Mobilizacija Lietuvoje reiškia valstybės institucijų, savivaldybių ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymą, kai ruošiamasi šalies gynybai ar sąjungininkų pajėgų priėmimui. Kartu tai apima ir pasirengimą užtikrinti priimančiosios šalies paramą NATO pajėgoms.

    Mobilizacijos metu gali būti kviečiami karo prievolininkai, priklausomai nuo to, koks mobilizacijos mastas ir kokie uždaviniai nustatomi. Praktikoje tai reiškia, kad dalis visuomenės gauna aiškias pareigas, o kiti gyventojai dažniausiai tęsia įprastą darbą ir kasdienę veiklą.

    Kada ir kas skelbia mobilizaciją?

    Mobilizaciją skelbia Seimas Prezidento siūlymu, o ginkluoto užpuolimo atveju Prezidentas gali mobilizaciją paskelbti vienasmeniškai. Mobilizacija gali būti dalinė arba visuotinė, o nuo šio sprendimo priklauso, kam ir kokios prievolės taikomos.

    Apie paskelbtą mobilizaciją informacija nedelsiant skelbiama per žiniasklaidos priemones. Karo prievolininkai papildomai informuojami individualiai per už karo prievolę atsakingus kariuomenės padalinius.

    Dalinės mobilizacijos atveju paprastai nurodoma, kurioje teritorijoje ji taikoma ir kokios institucijos bei organizacijos įtraukiamos į veiksmus. Visuotinės mobilizacijos atveju aiškiai įvardijama, kad pradedama visuotinė mobilizacija ir koks jos paskelbimo pagrindas.

    Ką reiškia tai karo prievolininkams?

    Visuotinės mobilizacijos atveju į tarnybą šaukiami parengtojo rezervo karo prievolininkai, turintys pradinį karinį parengtumą. Tokiu atveju paprastai reikalaujama per nustatytą laiką atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių, kuriame pateikiama tolimesnė informacija.

    Dalinės mobilizacijos metu karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei tai numatyta mobilizacijos paskelbimo sprendime. Tinkamumas tarnybai įprastai tikrinamas, o tinkami asmenys paskiriami į konkrečius karinius vienetus atnaujinti įgūdžių ir vykdyti užduočių.

    Neturintys karinio parengtumo karo prievolininkai, esant poreikiui, taip pat gali būti pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Apie tokį šaukimą įprastai pranešama asmeniškai arba per oficialius informavimo kanalus.

    Kaip veikia mobilizacijos sistema ir informavimas?

    Mobilizacijos sistemoje dalyvauja Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir kiti atsakingi subjektai, taip pat savivaldybės, valstybės įstaigos ir ūkio subjektai. Paskelbus mobilizaciją, šie dalyviai vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus pagal savo kompetenciją.

    Savivaldybės pagal nustatytą tvarką taip pat turi pasirengimo planus ir atsakingus pareigūnus, kurie grėsmės atveju gyventojams paaiškina jų teises ir pareigas. Gyventojų perspėjimui gali būti naudojami ir mobiliojo ryšio pranešimai, kai informacija perduodama per korinio transliavimo technologijas.

    Ūkio subjektams mobilizacijos laikotarpiu gali būti pavesta vykdyti mobilizacinius užsakymus arba teikti priimančiosios šalies paramą. Tuo metu įmonės ir įstaigos, kurios neturi nustatytų užduočių, paprastai tęsia veiklą įprastai, tačiau privalo bendradarbiauti, jei to prireiktų.

    Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams mobilizacijos atveju taikoma ta pati bendra tvarka, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems, o informacija teikiama ir per Lietuvos diplomatines atstovybes. Esminis praktinis akcentas yra tai, kad karo prievolininkai turi laiku atnaujinti savo ryšio duomenis, kad pranešimai pasiektų be delsimo.

    Priimančiosios šalies parama apima civilinę ir karinę pagalbą sąjungininkų pajėgoms, įskaitant infrastruktūros, ryšių, apgyvendinimo, maitinimo ir medicinos paslaugas. NATO planavimo logika remiasi tuo, kad tokia parama yra visos valstybės, o ne vien kariuomenės užduotis, todėl svarbus institucijų, savivaldybių ir verslo suderinamumas.