CP v2

Tag: Karo technologijos

  • Ukraina meta iššūkį karui: iniciatyva „Brave1“ sieks kurti humanoidinius robotus frontui

    Ukraina meta iššūkį karui: iniciatyva „Brave1“ sieks kurti humanoidinius robotus frontui

    Ukraina paskelbė apie ambicingą kryptį karinėje robotikoje: valstybinė inovacijų iniciatyva „Brave1“ pradeda grantų programą, skirtą humanoidiniams robotams, galintiems atlikti užduotis mūšio lauke. Kijevo teigimu, tikslas aiškus – kiek įmanoma automatizuoti fronto veiksmus ir sumažinti riziką kariams.

    „Brave1“ veikia kaip platforma, į kurią kūrėjai ir komandos gali teikti idėjas, o atrinkti sprendimai vėliau vystomi ir išbandomi. Iki šiol per šią iniciatyvą buvo kuriamos įvairios bepiločių technologijų kryptys – nuo smogiamųjų platformų iki logistinių sprendimų, padedančių evakuoti sužeistuosius ar gabenti šaudmenis.

    Humanoidinių robotų programa, apie kurią pranešta renginyje Brave1 Advantage, orientuota į užduotis, kurios šiuolaikiniame kare yra pačios pavojingiausios. Planuojama, kad ateityje tokios mašinos galėtų nešti amuniciją ir atsargas, tikrinti pavojingas patalpas, pernešti įrangą, valdyti įrankius ir dirbti teritorijose, kuriose intensyviai apšaudoma arba kyla užterštumo grėsmė.

    „Svarbiausias tikslas yra maksimali veiksmų automatizacija fronte ir rizikos mažinimas mūsų kariams“, – sakė „Brave1“ vadovas Andrij Hryceniukas.

    Vis dėlto pati iniciatyva pabrėžia, kad pirmieji sprendimai nebus kino filmuose matomi pažangūs androidai. Ukraina ketina pradėti nuo paprastesnių platformų ir nuosekliai didinti jų funkcionalumą, nes dabartinės humanoidų technologijos vis dar turi rimtų praktinių ribojimų.

    Humanoidai teoriškai patrauklūs todėl, kad jų kūno forma pritaikyta žmogaus aplinkai: laiptams, siauriems koridoriams, rūsiams, transporto priemonėms ar apkasams. Ten, kur ratiniai ar vikšriniai robotai stringa, humanoidas galėtų judėti universaliau ir atlikti užduotis nekeičiant infrastruktūros.

    Tačiau dabartiniai humanoidiniai robotai dažnai yra sunkūs, brangūs, riboto autonomiškumo ir jautrūs purvui, vandeniui, dulkėms bei smūgiams. Karo sąlygomis papildomai išryškėja ryšio patikimumo, valdymo vėlavimo, energijos tiekimo ir remonto lauke problemos, o stabilus judėjimas per griuvėsius ar apkasuose išlieka sudėtingas net pažangiausiems prototipams.

    Pastaraisiais metais humanoidų plėtra sparčiausiai matoma JAV ir Kinijoje, tačiau dauguma projektų orientuoti į sandėlius, gamyklas ar pagalbą slaugos sektoriuje. Ukrainos planas išsiskiria tuo, kad nuo pat pradžių taikomas kariniams scenarijams, kuriuose svarbiausia ne patogumas, o atsparumas, patikimumas ir darbas realiomis rizikos sąlygomis.

    Ukraina su humanoidiniais robotais jau turėjo ankstesnės patirties: šalyje buvo išbandyti eksperimentiniai „Phantom MK-1“, sukurti JAV startuolio „Foundation“. Jie naudoti uždaruose logistiniuose bandymuose, o kūrėjai anksčiau yra pabrėžę, kad ši karta dar neparengta tiesioginiam dalyvavimui koviniuose veiksmuose.

    Naujoji „Brave1“ programa turėtų parodyti, ar Ukrainos inžinieriai ir startuoliai pajėgs sukurti sprendimus, geriau pritaikytus šiuolaikinio karo realybei. Augant bepiločių ir robotizuotų sistemų vaidmeniui, kova vis labiau persikelia į technologijų patikimumo, gamybos masto ir greito diegimo varžybas.

  • Ukrainos komandosai pastebėti su galingu „LRAD“: ką gali šis garsinis įrenginys

    Ukrainos komandosai pastebėti su galingu „LRAD“: ką gali šis garsinis įrenginys

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų pratybų nuotraukose analitikai pastebėjo neįprastą įrangą, sumontuotą ant taktinės transporto priemonės. Pasak karo technologijų apžvalgininkų, tai gali būti ilgo nuotolio akustinis įrenginys „LRAD 1950XL-RT“, skirtas perduoti aiškiai suprantamas balso žinutes dideliais atstumais.

    LRAD trumpinys reiškia Long Range Acoustic Device, arba ilgo nuotolio akustinį įrenginį. Tokie sprendimai paprastai priskiriami nekinetinėms priemonėms, kai tikslas pasiekiamas ne šaudmenimis, o komunikacija, įspėjimu ir kontroliuojamu poveikiu. Praktikoje tai dažniau yra komandos, nurodymai ir perspėjimai, o ne tiesioginis kovinis panaudojimas.

    LRAD technologijos ištakos siejamos su poreikiu saugiai atgrasyti ir įspėti artėjančius laivus bei katerius dar iki situacijai peraugant į ginkluotą incidentą. Po 2000 metais įvykusio JAV karo laivo USS Cole užpuolimo Jemeno uoste išryškėjo spraga, kaip efektyviai komunikuoti su grėsme dideliu atstumu, kai įprasti garsiakalbiai nebeveikia.

    Gamintojai ir viešai skelbiami techniniai duomenys rodo, kad didžiausi LRAD šeimos modeliai palankiomis sąlygomis gali transliuoti suprantamą kalbą iki maždaug 5 kilometrų. Triukšmingoje aplinkoje, įskaitant intensyvias karines sąlygas, realus veiksmingas nuotolis paprastai būna mažesnis, tačiau vis tiek gali siekti apie 1 600 metrų.

    Svarbi šių sistemų savybė yra kryptinis veikimas, kai garsas sukoncentruojamas į siaurą pluoštą. Tai leidžia pasiekti konkretų taikinį arba zoną neprarandant tiek energijos į šalis, kiek prarastų įprastas plačiai skleidžiantis garsiakalbis. Tokia kryptinė akustika itin naudinga kontrolės punktuose ar konvojų apsaugoje.

    Diskusijų daugiausia kelia maksimalus garso slėgio lygis: kai kurių modelių specifikacijose minimi rodikliai iki 160 decibelų 1 metro atstumu. Tai reikšmingai viršija žmogaus klausos skausmo slenkstį, todėl net trumpalaikis poveikis netinkamomis sąlygomis gali kelti riziką klausai. Dėl to tokios sistemos paprastai vertinamos ne tik kaip ryšio priemonė, bet ir kaip priemonė priversti reaguoti be fizinės jėgos naudojimo.

    Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad LRAD nėra kuriamas kaip energetinis ginklas, o kaip įspėjimų ir komandų perdavimo sprendimas. Vis dėlto saugumo praktikoje jis dažnai siejamas su minios valdymo ir teritorijos kontrolės scenarijais, todėl jo panaudojimas kelia ir teisinių, ir etinių klausimų, ypač kai kalbama apie poveikį civiliams.

    Jei pratybų nuotraukose matomas įrenginys iš tiesų yra „LRAD 1950XL-RT“, tai būtų vienas pirmųjų viešai dokumentuotų atvejų, kai tokio lygio akustinė sistema naudojama Ukrainos specialiosiose pajėgose. Tokia įranga gali praversti perduodant įspėjimus, koordinuojant veiksmus, raginant pasiduoti ar valdant situacijas kontrolės punktuose, kai operatoriams svarbus saugumas ir atstumas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į dar vieną praktinį aspektą: nuotolinis valdymas iš transporto priemonės vidaus sumažina riziką operatoriams. Šiuolaikinėje karyboje, kur plačiai naudojami dronai, snaiperiai ir nuotolinės ugnies priemonės, net komunikacijos įranga vis dažniau projektuojama taip, kad maksimaliai ribotų tiesioginį kontaktą su grėsme.

  • Ukrainiečiai pristatė droną „Adis“: misijas galima valdyti palydovu iš bet kurio pasaulio taško

    Ukrainiečiai pristatė droną „Adis“: misijas galima valdyti palydovu iš bet kurio pasaulio taško

    Ukrainos gynybos pramonė pristatė sunkųjį keturpropelį droną „Adis“, kurį galima valdyti per palydovinį ryšį. Tai reiškia, kad operatorius misijai gali vadovauti nebūdamas šalia fronto linijos, o tai mažina jo aptikimo ir apšaudymo riziką.

    Gamintoja „Martyn Tech“ teigia, kad naujasis sprendimas sprendžia vieną didžiausių bepiločių problemų kare: tradicinio radijo ryšio nuotolio ir patikimumo ribas, ypač kai veikia elektroninės kovos priemonės. Palydovinis valdymas leidžia išlaikyti ryšį ir tada, kai vietinės ryšio grandys yra slopinamos.

    Kam skirtas „Adis“

    Modulinės konstrukcijos dronas pritaikytas kelioms užduotims: smūgiams, tiksliam minavimui ir logistikai. Tokia universali konfigūracija leidžia tą pačią platformą greitai perkonfigūruoti pagal konkrečios operacijos poreikius.

    Pasak kūrėjų, „Adis“ gali gabenti vandenį, maistą, vaistus ar šaudmenis į sunkiai pasiekiamas pozicijas, taip pat vykdyti krovinių numetimą nurodytose vietose. Tokios logistikos misijos Ukrainos pajėgoms tampa vis svarbesnės dėl intensyvių apšaudymų ir sudėtingo priėjimo prie kai kurių ruožų.

    Pagrindinės techninės savybės

    Nurodoma, kad standartinė naudingoji apkrova siekia 10 kilogramų, o kovinis nuotolis apie 20 kilometrų. Bandymuose esą pavyko pasiekti ir didesnius rodiklius: 12 kilogramų tame pačiame nuotolyje bei 3 kilogramus iki 50 kilometrų.

    Vienu baterijų įkrovimu dronas ore gali išbūti maždaug valandą. Skelbiama, kad kruizinis greitis siekia apie 65 kilometrus per valandą, o maksimalus gali artėti prie 90 kilometrų per valandą, darbinis aukštis nurodomas apie 400 metrų.

    Kodėl akcentuojamos naktinės misijos

    Kūrėjai pabrėžia, kad platforma optimizuota darbui naktį, kai vizualinis aptikimas sudėtingesnis, o dalis operacijų gali būti vykdoma mažesniu triukšmu. Kare Ukrainoje naktinės bepiločių misijos išlieka viena svarbiausių taktikų, nes leidžia mažinti nuostolius ir didinti staigmenos efektą.

    „Adis“ pavadinimas, pasak gamintojų, siejamas su žuvusiu Ukrainos kariu, o pats projektas gimė kaip tiesioginis atsakas į fronto poreikius. Bendrovė taip pat nurodo, kad dronas jau yra integruojamas į praktinius naudojimo scenarijus, tačiau detalių viešai neatskleidžia.

    „Tai ne tik naujas dronas, o logiška mūsų produktų linijos evoliucija, sukurta atsižvelgiant į fronto prašymus dėl sudėtingų smūgių, minavimo ir logistikos misijų, kai ribotas radijo ryšio horizontas“, – sakė „Martyn Tech“ vadovas Illia Samoshkin.

    „Dronas jau integruotas į kovinius scenarijus, tačiau apie detales galėsime kalbėti vėliau“, – pridūrė jis.

    Naujo tipo palydoviniu ryšiu valdomi bepiločiai atspindi platesnę tendenciją: Ukrainos technologijų kūrėjai vis dažniau ieško sprendimų, kurie didina atsparumą ryšio slopinimui ir leidžia operatorius perkelti kuo toliau nuo pavojaus zonos. Tai ypač aktualu, kai abi kariaujančios pusės intensyviai taiko elektroninę kovą ir medžioja valdymo punktus.

  • Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukraina stiprina smūgius: „Fire Point“ atnaujintas FP-2 gabens 200 kg ir skris iki 370 km

    Ukrainos gynybos technologijų sektorius toliau didina toliašaudžių smūgių potencialą: bendrovė „Fire Point“ pranešė modernizavusi smogiamąjį droną FP-2. Pasak įmonės atstovų, jo keliamoji galia padidinta iki 200 kilogramų, o su tokiu kroviniu aparatas turėtų įveikti iki 370 kilometrų.

    FP-2 laikomas ankstesnio strateginės paskirties FP-1 vystymu, tačiau jo paskirtis kitokia. Jei FP-1 siejamas su atakomis giliai už fronto linijos, tai FP-2 projektuojamas operaciniams ir taktiniams smūgiams, kai svarbiausia yra sunkesnė kovinė galvutė ir lankstesnis panaudojimas trumpesniais nuotoliais.

    Iki šiol buvo kalbama apie FP-2 versiją, galinčią gabenti maždaug 100 kilogramų užtaisą, tačiau naujausias atnaujinimas šią ribą padvigubina. Mainais realus veikimo nuotolis nurodomas mažesnis ir siekia apie 200–370 kilometrų, priklausomai nuo konfigūracijos ir krovinio.

    „Pakeitimai apėmė sparnų konstrukciją ir varomąją sistemą, kad su 200 kilogramų kroviniu būtų įmanomas iki 370 kilometrų nuotolis“, – sakė bendrovės bendraįkūrėjas Denisas Štilermanas.

    Modernizacija siejama ir su pažangesnėmis optoelektroninėmis sistemomis, kurios, kaip teigiama, leidžia droną valdyti realiuoju laiku. Toks sprendimas svarbus ne tik taikinių paieškai ir identifikavimui, bet ir korekcijoms skrydžio metu, kai keičiasi oro gynybos situacija ar atsiranda alternatyvūs taikiniai.

    Gamintojas taip pat akcentuoja daugiafunkciškumą: FP-2 gali būti pritaikytas kaip mažesnių FPV tipo dronų nešėjas arba platforma nekreipiamosioms aviacinėms raketoms. Tokia koncepcija išplečia panaudojimo scenarijus ir artina dronus prie modulinės, keičiamais elementais paremtos ginkluotės logikos.

    Kariniu požiūriu tai dera su Ukrainos pastangomis sistemingai didinti spaudimą Rusijos užnugariui, ypač logistikos maršrutams, amunicijos sandėliams ir karinei infrastruktūrai. Pastaraisiais metais būtent bepiločių priemonių masiškumas, palyginti nedidelė kaina ir greitas modernizavimo ciklas tapo vienu svarbiausių veiksnių, keičiančių mūšio lauko dinamiką.

    „Fire Point“ teigia, kad vienas svarbiausių atnaujinimo elementų yra perėjimas prie nuosavų variklių ir vietoje gaminamų komponentų. Toks žingsnis paprastai vertinamas kaip bandymas mažinti priklausomybę nuo importo, lengvinti tiekimo grandinės rizikas ir kartu didinti gamybos mastą.

    Be FP-2, bendrovė mini dar vieną kryptį: vystomas priešlėktuvinių raketų projektas FP-7. Įmonės teigimu, siekiama sukurti sprendimus, kurie teoriškai galėtų prisidėti ir prie sudėtingesnių taikinių perėmimo, tačiau tokie pajėgumai priklauso nuo bandymų rezultatų, sensorių, valdymo sistemų ir integracijos į oro gynybos architektūrą.

    Bendra tendencija akivaizdi: karo sąlygomis inovacijų ciklas trumpėja, o DI ir pažangūs sensoriai vis dažniau derinami su paprastesnėmis, bet masiškai gaminamomis platformomis. Tai reiškia, kad technologinės lenktynės dronų srityje greičiausiai tik aštrės, o sprendimus nulems ne vien maksimalus nuotolis, bet ir gamybos tempas, atsparumas trukdymui bei tikslumas realiomis kovos sąlygomis.

  • DARPA taikosi į 500 dronų spiečius: konteineriai slapta už fronto ir smūgis netikėtai

    DARPA taikosi į 500 dronų spiečius: konteineriai slapta už fronto ir smūgis netikėtai

    JAV Gynybos pažangiųjų tyrimų projektų agentūra DARPA ieško sprendimo, kaip greitai ir nepastebimai perkelti dronų spiečius už priešo linijų ir suduoti smūgį netikėtu momentu. Agentūros sumanymas remiasi konteineriais, kurie galėtų būti transportuojami į civilią aplinką įsiliejančiu būdu, o vėliau tapti dronų paleidimo ir aptarnavimo baze.

    Pagal DARPA viziją sistema turėtų veikti kaip autonominė konstelacija, galinti valdyti tarpusavyje susietus spiečius, kuriuose vienu metu gali būti iki 500 dronų. Tokia architektūra reikalinga ne vien atakai, bet ir žvalgybai, ryšių užtikrinimui bei trikdymui, kai keli šimtai pigių platformų gali užtvindyti oro gynybą taikiniais.

    Agentūra pabrėžia, kad konteineriniai sprendimai turėtų leisti dronus laikyti parengtyje kelias dienas ir prireikus greitai panaudoti prieš sudėtingus taikinius, pavyzdžiui, vadavietes, ryšių mazgus ar aerodromus. Esminė idėja yra logistikos paprastumas ir maskuotė, kad perdislokavimas neatrodytų kaip karinė operacija.

    Ši kryptis siejama su pastarųjų metų karo Ukrainoje pamokomis, kur dronai tapo vienu svarbiausių priemonių tiek žvalgybai, tiek smūgiams. 2025 metų birželio 1 dieną Ukraina paskelbė įvykdžiusi operaciją, kai dronai buvo paslėpti konteineriuose ir panaudoti smūgiams prieš Rusijos strateginės aviacijos bazes; Kyjivas teigė, kad buvo apgadinta ar sunaikinta 41 orlaivis, nors nepriklausomas patvirtinimas skirtinguose šaltiniuose paprastai vertinamas atsargiai.

    DARPA reikalavimai apima mažų ir vidutinių platformų naudojimą pagal JAV kariuomenės grupių 1–3 klasifikaciją, kuri apima tiek mažus kvadrokopterius, tiek didesnes klajojančios amunicijos tipo sistemas. Kiekvienas dronas turėtų turėti naudingosios apkrovos sprendimą arba atskirą modulį, kad būtų galima greitai keisti užduotį nuo stebėjimo iki tikslaus smūgio.

    Didelė dalis ambicijos nukreipta į konteinerių autonomiškumą: jie turėtų patys užtikrinti dronų saugojimą, paleidimą, sugrąžinimą, įkrovimą ar degalų papildymą, taip pat turėti ryšio priemones ir skaičiavimo resursus. Praktikoje tai reiškia, kad lauke esantis kompleksas turėtų veikti su minimalia operatorių įsikišimo apimtimi, o DI galėtų perimti dalį planavimo ir koordinavimo užduočių.

    DARPA taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad rinkoje jau egzistuoja komerciniai spiečių sprendimai, sukurti šviesos šou ar kitoms planuotoms demonstracijoms, tačiau jie neatitinka karinių reikalavimų. Vis dėlto pati kryptis rodo aiškią tendenciją: moderniuose konfliktuose vis svarbiau tampa ne pavieniai brangūs dronai, o masiškumas, greitas papildymas ir gebėjimas veikti trikdomoje, ryšio praradimo sąlygomis.

  • Nuo žaidimų iki karo technologijų: ką rašo Mateusz Łysoń ir kodėl jo tekstus skaito nuo 2016 metų

    Nuo žaidimų iki karo technologijų: ką rašo Mateusz Łysoń ir kodėl jo tekstus skaito nuo 2016 metų

    Mateusz Łysoń – autorius, rašantis nuo 2016 metais ir apimantis neįprastai platų temų spektrą – nuo vaizdo žaidimų iki naujųjų technologijų bei modernių ginkluotės sistemų. Tokia kryptis rodo retą derinį: gebėjimą paprastai paaiškinti sudėtingus techninius dalykus ir kartu išlaikyti pasakojimo ritmą, kurio tikisi naujienų portalo skaitytojas.

    Nors jo tematika svyruoja tarp pramogų ir rimtų saugumo klausimų, bendras vardiklis išlieka tas pats – aktualumas ir praktinė vertė. Žaidimų industrijoje tai dažnai reiškia ne tik apžvalgas, bet ir platesnį kontekstą apie rinkos pokyčius, platformų strategijas ar DI įrankių įtaką kūrėjams.

    Rašydamas apie karo technologijas, jis neišvengiamai patenka į sritį, kur ypač svarbus faktų tikrinimas, šaltinių patikimumas ir atsargus formuluočių parinkimas. Pastaraisiais metais šioje temoje daug dėmesio skiriama bepiločiams, elektroninei kovai, palydovinei žvalgybai ir DI sprendimams, kurie keičia tiek mūšio lauko taktiką, tiek informacinio karo mastą.

    Be žurnalistikos, Mateusz Łysoń kuria žaidimus ir yra išleidęs fantastinę knygą Powrót do Korzeni. Kūrybinė patirtis dažnai suteikia papildomą kampą – autorius geriau mato, kaip gimsta mechanikos, istorijos, dizaino sprendimai ir kokių kompromisų reikalauja reali gamyba.

    Tekste taip pat akcentuojama kryptis į turinį apie gyvenimo kokybę ir kasdienius pasirinkimus, kurie turi apčiuopiamą poveikį savijautai. Toks fokusas dera su šiuolaikine skaitytojų paklausa: žmonės ieško ne tik naujienų, bet ir paaiškinimų, kaip tendencijos technologijose, sveikatoje, namuose ar santykiuose gali būti pritaikomos praktiškai.

  • Netoli Lymano ukrainiečiai pasiuntė robotą: taip iš apšaudymų zonos išgelbėjo 77-metę

    Netoli Lymano ukrainiečiai pasiuntė robotą: taip iš apšaudymų zonos išgelbėjo 77-metę

    Netoli Lymano Ukrainoje užfiksuota viena jautriausių pastarųjų mėnesių evakuacijų: iš tiesioginių kovos veiksmų zonos išgabenta 77 metų moteris. Operacijoje panaudotas antžeminis robotinis įrenginys, o situaciją iš oro stebėjo žvalgybinis dronas, padėjęs parinkti saugesnį maršrutą ir laiku įspėti apie grėsmes.

    Ukrainos Sausumos pajėgų 3-iasis armijos korpusas skelbė, kad moteris mėgino pasitraukti savarankiškai apšaudomu keliu, tačiau realios galimybės išgyventi buvo minimalios. Ją pastebėjo 60-osios atskirosios mechanizuotosios brigados operatoriai, valdantys bepiločius ir stebintys teritoriją, kur civiliai vis dar bando palikti pavojingas vietoves.

    Į evakuaciją buvo pasiųstas antžeminis robotinis transporteris, kurį aptarnauja bepiločių platformų padalinys „Cerberus“. Kad moteris neišsigąstų, įrenginys buvo pridengtas apklotu su aiškiai matomu užrašu, kviečiančiu lipti vidun, o visa operacija buvo koordinuojama iš oro.

    „Korpusas pabrėžia, kad civiliams būtina evakuotis anksčiau, kol sąlygos netampa kraštutinai pavojingos“, – skelbė Ukrainos pajėgų atstovai, komentuodami operaciją. Pasak jų, panašios istorijos rodo, kaip greitai fronto linijos gali priartėti prie gyvenviečių ir kaip staiga dingsta saugūs išėjimo keliai.

    Toje pačioje vietovėje buvo išvesti ir kiti civiliai: trys žmonės, bandę pasitraukti pėsčiomis, dronų buvo lydimi iki evakuacijos taško. Ten juos perėmė mechanizuotojo dalinio kariai ir šarvuotu transportu išgabeno iš pavojingos zonos, o vėliau žmonėmis rūpinosi civilinio ir karinio bendradarbiavimo grandys.

    Robotai fronte tampa kasdienybe

    Antžeminiai robotiniai įrenginiai vis dažniau naudojami ne tik logistikai, bet ir sužeistųjų bei civilių evakuacijai, kai rizika žmonėms per didelė. Tokios platformos paprastai veikia nuotoliniu būdu, gali gabenti atsargas, tempti neštuvus ar evakuacines kapsules, o dronai iš oro suteikia realaus laiko vaizdą ir mažina tikimybę patekti į ugnies zoną.

    Ši tendencija siejama ir su platesnėmis pamokomis iš karo Ukrainoje: masinis dronų naudojimas pakeitė žvalgybą, taikinių paiešką ir fronto aprūpinimą, todėl auga ir antžeminių sistemų poreikis. Praktika rodo, kad tokie sprendimai leidžia atlikti užduotis ten, kur įprasti automobiliai ar pėstininkai būtų pernelyg pažeidžiami.

    Kariuomenės atstovai pabrėžia, kad technologijos negali panaikinti grėsmių civiliams, tačiau gali padėti laimėti kritines minutes ir sumažinti aukų skaičių. Dėl to Ukrainoje sparčiai plečiamos bepiločių padalinių pajėgos, o robotinės platformos tampa vis svarbesne evakuacijos ir paramos grandimi.