Tag: Karolis Navrockis

  • Lenkijos prezidentas antrąkart vetavo DSA įgyvendinimą: ginčas dėl neteisėto turinio blokavimo

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis penktadienį, lapkričio 13 dieną, antrą kartą vetavo įstatymą, kuriuo į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltas ES Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Prezidentas teigia, kad siūlytos nuostatos atgaivintų „pareigūno cenzoriaus“ modelį ir leistų valdininkams pernelyg plačiai spręsti, ką galima skelbti internete.

    Kaip rašo WNP, šįkart prezidentas labiausiai kritikavo Senato pataisas, kurios, jo vertinimu, išplėtė administracinių institucijų galias blokuoti turinį. Anot K. Navrockio, sprendimas, ar konkretus turinys yra nusikalstamas, turi likti teismų ir nepriklausomų teisėjų kompetencijoje.

    Tai jau antras vyriausybės bandymas priimti DSA įgyvendinimo paketą, sustabdytas prezidento veto. Sausį panašus projektas buvo vetuotas, todėl skaitmenizacijos ministerija įgyvendinimą išskaidė į dvi atskiras įstatymų dalis.

    Pirmoji dalis jau įsigaliojo ir numatė, kad Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas Lenkijoje vykdys Elektroninių ryšių tarnybos (UKE) vadovas. Antroji dalis turėjo suteikti įrankius greitam neteisėto turinio blokavimui, tačiau būtent ji ir sulaukė pakartotinio veto.

    Kas turėjo keistis dėl neteisėto turinio blokavimo

    Vetuotas projektas buvo susijęs su procedūromis, kurios leistų greičiau riboti prieigą prie neteisėto turinio internete. Numatyta, kad blokavimas būtų taikomas medžiagai, kurios platinimas galėtų būti siejamas su sunkiausiais nusikaltimais, pavyzdžiui, teroristinio pobūdžio veiksmais, seksualiniais nusikaltimais ar prekyba žmonėmis.

    Prezidentas tvirtino, kad valstybė jau turi priemonių kovai su teroristiniu turiniu, ir priminė ES reglamentą 2021/784, kuriame numatyta pareiga pašalinti tokį turinį arba užblokuoti prieigą per vieną valandą nuo nurodymo gavimo. Jo teigimu, todėl vyriausybė negali vien tik „saugumo“ argumentu pateisinti platesnių administracinių galių.

    K. Navrockis taip pat kritikavo, jo vertinimu, netinkamą viešą komunikaciją, kai interneto turinio blokavimo klausimas buvo siejamas su tragiškais išpuoliais Lenkijos mokyklose. Prezidentas teigė, kad net ir be naujo įstatymo institucijos galėjo aktyviai ieškoti ir riboti pavojingą turinį pasitelkdamos jau galiojančias nuostatas.

    Saugumas prieš žodžio laisvę: skirtingos stovyklų interpretacijos

    Prezidentas pabrėžė, kad saugumas negali tapti pretekstu silpninti piliečių laisves, o valstybė privalo vienu metu ir kovoti su nusikaltimais internete, ir saugoti žodžio laisvę bei teisę kritikuoti valdžią. Jis rėmėsi ir Lenkijos Konstitucijos 54 straipsniu, kuris įtvirtina saviraiškos laisvę.

    Tuo metu vyriausybės atstovai tvirtino, kad vetas stabdo priemones, kurios, jų nuomone, būtinos vaikų saugumui internete ir kovai su patyčiomis, smurtu bei apgavystėmis skaitmeninėje erdvėje. Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerskis teigė, jog reguliavimo trūkumas reikštų „sutikimą“ su tam tikrais žalingais reiškiniais tinkle.

    Vyriausybės stovykla skelbia neketinanti atsitraukti: Lenkijos vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis teigė, kad bus rengiamas naujas įstatymo variantas ir ieškoma sprendimų „iki skutku“. Jis taip pat minėjo „planą B“, dėl kurio, pasak jo, tartasi su didžiųjų technologijų platformų atstovais Lenkijoje.

    Ką sako nevyriausybinis sektorius ir ekspertai

    Žmogaus teisių ir skaitmeninių laisvių srityje dirbanti organizacija „Panoptykon“ po veto pareiškė, kad internautai vėl tampa politinio konflikto įkaitais. Organizacijos vertinimu, dėl užsitęsusio ginčo pralaimi žmonės, kurių paskyros ar turinys platformose gali būti pašalinti, pavyzdžiui, per klaidą, o realiai naudą iš tokios situacijos išlaiko pačios platformos.

    „Panoptykon“ atstovė Katarzyna Szymielewicz pabrėžė, kad projektas buvo smarkiai patobulintas, siekiant suderinti efektyvias procedūras dėl rimtų teisės pažeidimų su saugikliais žodžio laisvei. Jos teigimu, nei UKE vadovas, nei teisėjas neturėtų gauti „raudono mygtuko“, leidžiančio paprastai ir be kontrolės blokuoti turinį.

    Taip pat akcentuota, kad siūlytose nuostatose buvo numatoma galimybė ginčyti sprendimus teisme, o turinio autorius turėtų teisę būti proceso šalimi. Kartu buvo pabrėžiama, kad autorius galėtų ir neatskleisti tapatybės bei neprivalėtų aktyviai dalyvauti procese.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien DSA problemų internete neišspręs, tačiau jis gali padėti sutvarkyti rinką ir įpareigoti didžiąsias platformas didinti skaidrumą, valdyti rizikas ir, kai nustatomos žalos, įgyvendinti audituojamas korekcines priemones. Vis dėlto praktinis veiksmingumas, ypač mažesniuose servisuose ar susirašinėjimo programėlėse, išlieka atviras klausimas.

  • Lenkijos prezidentas siūlo atimti iš Zelenskio Baltąjį Erelį: įtampa dėl UPA vardo

    Lenkijos prezidentas siūlo atimti iš Zelenskio Baltąjį Erelį: įtampa dėl UPA vardo

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis pareiškė ketinantis kreiptis į Baltosios Erelio ordino kapitulą su siūlymu atimti šį aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Sprendimą jis aiškina Kijevo žingsniu pervadinti elitinį Specialiųjų operacijų pajėgų dalinį, siejant jį su Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) tradicija.

    Volodymyras Zelenskis gegužės 27 dieną pasirašė dekretą, kuriuo naujasis dalinio pavadinimas pristatytas kaip bandymas atkurti istorines nacionalinės kariuomenės tradicijas ir įvertinti karių indėlį ginant Ukrainos teritorinį vientisumą bei nepriklausomybę. Lenkijoje toks sprendimas sutiktas kaip jautrus ir skaldantis dėl Antrojo pasaulinio karo laikotarpio istorinių interpretacijų.

    „Taip nekurti santykiai tarp tautų“, – sakė Karolis Navrockis, teigdamas, kad UPA glorifikavimas suteikia papildomo pagrindo Rusijos dezinformacijai. Lenkijos vadovas pabrėžė, jog atminties politika yra valstybės kompetencija, o visuomenės ir politikų raginimus jis vertina rimtai.

    Kapituloje klausimas turėtų būti svarstomas birželio 8 dieną. Baltosios Erelio ordinas Volodymyrui Zelenskiui buvo įteiktas 2023 metais balandžio 5 dieną, kai Lenkijos prezidento pareigas ėjo Andrzejus Duda, pabrėžęs Ukrainos vaidmenį stabdant Rusijos imperializmą ir ginant žmogaus teises.

    Į konfliktą sureagavo ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, raginęs „atvėsinti emocijas“ abipus sienos. Jo teigimu, istorija išlieka skausminga tema, tačiau dabartinėje saugumo situacijoje esminis tikslas turėtų būti vienybės išsaugojimas, nes pagrindinis regiono priešininkas yra Rusija.

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė nusivylimą, kad nebuvo atsižvelgta į Lenkijos istorinius jautrumus. Užsienio reikalų ministerija sprendimą įvertino vienareikšmiškai neigiamai, o diplomatiniais kanalais perdavė protestą ir išsikvietė Ukrainos atstovus aptarti situacijos.

    Ukrainos pusėje viena pirmųjų viešų reakcijų pasigirdo iš Lvivo mero Andrijaus Sadovojo. Jis akcentavo, kad kiekviena valstybė turi savus herojus, o karo akivaizdoje Ukraina ir Lenkija yra toje pačioje barikadų pusėje, kovodamos prieš Rusijos agresiją, kuri, jo žodžiais, kelia grėsmę demokratijai ne tik Ukrainoje.

    Istorinis ginčas sukasi apie UPA, kuri veikė 1942–1949 metais ir siejama su Ukrainos nacionalistiniu judėjimu. Lenkijoje UPA laikoma atsakinga už masines lenkų civilių žudynes Voluinėje ir Rytų Galicijoje 1943–1945 metais, o šie įvykiai Lenkijos politiniu lygmeniu yra pripažinti nusikaltimais, turinčiais genocido požymių.

    Istorikų vertinimai dėl aukų skaičiaus ir įvykių kvalifikavimo skiriasi, tačiau Lenkijos atminties politikoje tai išlieka vienas skaudžiausių XX amžiaus epizodų. Ukrainos viešojoje erdvėje UPA dažnai pristatoma pirmiausia kaip pasipriešinimo jėga, kovojusi už nepriklausomybę prieš nacistinę Vokietiją ir Sovietų Sąjungą, nors dalies UPA narių dalyvavimas nusikaltimuose taip pat pripažįstamas.

    Tokie istorijos klausimai ne kartą veikė Varšuvos ir Kijevo santykius net ir glaudaus bendradarbiavimo laikotarpiu. Pastaraisiais metais abi pusės ieškojo susitaikymo kelių per bendrus minėjimus ir sprendimus dėl istorinių tyrimų, tačiau simboliniai žingsniai, susiję su atmintimi ir pavadinimais, vis dar gali greitai tapti politinės įtampos katalizatoriumi.

  • Lenkijos Seime – keturi kriptoturto įstatymai vienu metu: PiS papildomai siūlo visišką draudimą

    Lenkijos Seime – keturi kriptoturto įstatymai vienu metu: PiS papildomai siūlo visišką draudimą

    Lenkijos Seime pradėtos svarstyti keturios konkuruojančios kriptoturto reguliavimo įstatymų iniciatyvos, kurios pateiktos Vyriausybės, prezidento Karolio Navrockio, partijos Poland 2050 ir Konfederacijos. Diskusijos prasidėjo po to, kai prezidentas du kartus vetavo ankstesnius bandymus sutvarkyti šį sektorių.

    Seimo pirmininkas Włodzimierzas Czarzasty paskelbė, kad pirmasis svarstymas jau įvyko, o antrieji svarstymai numatyti artimiausiomis dienomis. Esminiai ginčai sukasi apie tai, kiek galių turėtų Lenkijos finansų priežiūros institucija blokuoti sąskaitas ir kokio dydžio administracinės bei baudžiamosios sankcijos būtų taikomos rinkos dalyviams.

    Ginčas dėl priežiūros ir baudų

    Pagal viešai aptariamus projektų skirtumus, prezidento siūlymuose paliekama galimybė skirti iki maždaug 4 900 000 eurų baudą už trukdymą patikrinimams. Finansų ministerijos rengtame projekte maksimali bauda didinama iki maždaug 6 200 000 eurų, todėl oponentai kalba apie per griežtą poveikį verslui.

    Kitas jautrus klausimas – priežiūros institucijos įgaliojimai greitai reaguoti į įtartiną veiklą, įskaitant sąskaitų ribojimą. Kritikai baiminasi piktnaudžiavimo rizikos ir reikalauja aiškesnių saugiklių, o šalininkai akcentuoja būtinybę efektyviai kovoti su sukčiavimu ir pinigų plovimu.

    PiS pateikė atskirą draudimo idėją

    Tuo pat metu Teisės ir teisingumo (PiS) parlamentarai pateikė atskirą projektą, kuriuo būtų siekiama uždrausti kriptoturto veiklą Lenkijoje. Šis siūlymas atsirado po to, kai keli PiS atstovai atsiėmė paramą ankstesniam savo teiktam rinkos reguliavimo projektui.

    Seimo pirmininkas nurodė, kad PiS siūlymas dėl draudimo būtų svarstomas tik užbaigus darbą su keturiais pagrindiniais projektais, jei parlamentinė frakcija jo neatšauks. Tai reiškia, kad artimiausiu metu politinis dėmesys telksis į reguliavimo modelį, o ne į draudimo scenarijų.

    Politinis fonas ir klausimai dėl finansavimo

    Diskusijose nuskambėjo ir politinio skaidrumo tema. Seimo pirmininkas viešai kėlė klausimus dėl galimų ryšių su kriptoturto rinkos dalyviais, įskaitant tai, ar ir kokie politiniai renginiai ar parlamentarai galėjo sulaukti paramos.

    Jis taip pat kėlė klausimą, kodėl prezidentas du kartus vetavo kriptoturto įstatymus ir kiek politikai apskritai yra įsitraukę į šią sritį. Tolimesnė įvykių eiga priklausys nuo to, ar pavyks suderinti priežiūros įgaliojimus, atsakomybės mechanizmus ir rinkos dalyviams priimtiną sankcijų sistemą.

  • Trumpas svarsto perkelti JAV karius iš Vokietijos į Lenkiją: kas pasikeistų NATO rytiniame flange

    Trumpas svarsto perkelti JAV karius iš Vokietijos į Lenkiją: kas pasikeistų NATO rytiniame flange

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstantis dalį iš Vokietijos išvedamų JAV karių perkelti į Lenkiją. Jo teigimu, toks scenarijus yra įmanomas, o Varšuva esą būtų suinteresuota priimti papildomas pajėgas.

    Šis signalas nuskambėjo NATO vidaus diskusijų dėl pajėgų išdėstymo Europoje fone, kai po Rusijos karo prieš Ukrainą vis daugiau dėmesio skiriama rytiniam Aljanso flangui. Vokietija tradiciškai yra viena pagrindinių JAV karinių centrų Europoje, per kurią užtikrinamas logistinis ir operacinis regiono aprūpinimas.

    „Lenkija to norėtų. Mūsų santykiai su Lenkija yra puikūs, todėl tai įmanoma… Galiu tai padaryti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Žiniasklaidos duomenimis, Vašingtonas planuoja per artimiausius šešis–dvylika mėnesių iš Vokietijos atitraukti apie 5 000 karių, nors neatmetama, kad mažinimas gali būti didesnis. Šiuo metu Vokietijoje dislokuojama maždaug 35 000–37 000 JAV kariškių, o dalis infrastruktūros ten aptarnauja ne tik Vokietijos, bet ir platesnes JAV bei NATO operacijas Europoje.

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis anksčiau yra viešai sakęs, kad šalis pasirengusi priimti iš Vokietijos perkeliamus amerikiečių karius ir tam turi reikiamą karinę infrastruktūrą. Varšuva papildomas JAV pajėgas vertina kaip atgrasymo stiprinimą ir politinį signalą dėl ilgalaikio JAV įsipareigojimo ginti NATO teritoriją.

    „Mes jau turime infrastruktūrą, o Lenkijos, Lietuvos ir Baltijos valstybių interesas yra, kad čia būtų kuo daugiau JAV karių“, – sakė Karolis Navrockis.

    Sprendimų kontekste išlieka ir įtampa tarp Vašingtono ir Berlyno dėl gynybos finansavimo bei atsakomybės pasidalijimo NATO. Dar pirmosios D. Trumpo kadencijos metu skambėjo kritika Vokietijai dėl per mažų investicijų į gynybą, o 2020 metais buvo paskelbta apie JAV karinio buvimo mažinimą, tačiau tuomet planas iki galo nebuvo įgyvendintas.

    Kariniai analitikai pabrėžia, kad esminis klausimas yra ne vien karių skaičius, bet ir jų funkcijos bei dislokavimo vieta. Dalies pajėgų perkėlimas į Lenkiją sustiprintų rytinį flangą, tačiau kartu galėtų keisti iki šiol Vokietijoje sutelktų pajėgumų logistikos grandines, kurios svarbios greitam pastiprinimų permetimui krizės atveju.

    „JAV pajėgos Vokietijoje turi karinę reikšmę ir dar didesnę politinę bei istorinę svarbą. Tačiau jei mažinimas prasidės, turime siekti, kad tie kariai būtų perkelti į Lenkiją“, – yra sakęs buvęs Lenkijos ambasadorius NATO Tomaszas Šatkovskis.

    Galutiniams sprendimams įtakos turės ne tik dvišaliai JAV ir Lenkijos susitarimai, bet ir NATO planavimo procesai, kurie apima pajėgų parengtį, priimančiosios šalies infrastruktūrą, oro gynybos ir logistikos poreikius. Baltijos šalims bet koks papildomas JAV buvimas regione paprastai siejamas su didesniu atgrasymu, tačiau praktinis efektas priklausys nuo to, kokie konkretūs vienetai ir pajėgumai būtų perkelti.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ekspertai įžvelgia politinį spektaklį

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ekspertai įžvelgia politinį spektaklį

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis kreipėsi į Senatą, prašydamas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos. Siūloma balsavimo data – rugsėjo 27 dieną, o iniciatyva pristatoma kaip atsakas į augančias energijos ir pragyvenimo išlaidas.

    Prezidento kanceliarijos argumentas – aplinkos apsauga yra valstybės pareiga, tačiau, jų teigimu, sprendimai negali būti atitrūkę nuo ekonominės realybės, valstybės išsivystymo ir saugumo. Dokumente ES klimato politika apibūdinama kaip pernelyg skubota ir vienpusiška, galinti silpninti pramonės konkurencingumą.

    Referendumo klausimas kelia abejonių

    Daugiausia kritikos sulaukė pats siūlomas referendumo klausimas. Jame ES klimato politika tiesiogiai siejama su išaugusiomis energijos kainomis, didesnėmis gyvenimo sąnaudomis ir sunkumais verslui bei žemės ūkiui, todėl oponentai jį vadina šališku.

    Prezidento komanda pabrėžia, kad referendumas esą nėra apie visuomenės požiūrį į aplinkos apsaugą, o apie konkrečių priemonių kainą. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad toks suformulavimas iš anksto perša neigiamą atsakymą ir supaprastina sudėtingą energetikos bei pramonės transformacijos temą.

    Kas iš tikrųjų kelia kainas?

    Diskusijoje dažnai minima ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ETS ir planuojamas ETS2, kuris turėtų apimti emisijas iš kelių transporto ir pastatų šildymo kuro. Būtent ETS2 Lenkijoje įvardijamas kaip priemonė, galinti paveikti namų ūkių išlaidas, ypač naudojančių iškastinį kurą.

    Tuo pat metu energetikos analitikai primena, kad kainas lemia ne vien klimato politika, bet ir struktūrinės nacionalinių energetikos sistemų problemos. Kuo didesnė priklausomybė nuo anglies ir dujų, tuo didesnis jautrumas tiek kuro kainų svyravimams, tiek emisijų kaštams, todėl atsilikusi modernizacija ilgainiui gali kainuoti brangiau nei pati transformacija.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad dalis ETS pajamų patenka į valstybių biudžetus ir gali būti nukreipta į paramą pramonei, efektyvesnį šildymą, tinklų modernizavimą ar socialines kompensacijas. Dėl to vien tik ETS pristatymas kaip pinigų nutekėjimo yra neišsamus, nes vertinant svarbus ir grįžtančių investicijų bei paramos mechanizmas.

    Ekspertai: daugiau politinės komunikacijos nei realaus plano

    Energetikos apžvalgininkai Lenkijoje iniciatyvą vertina kaip bandymą perimti politinę darbotvarkę ir pasiūlyti paprastą atsakymą į sudėtingą klausimą. Jų vertinimu, transformacija visada turi kainą, tačiau klausti visuomenės „už ar prieš“ iš esmės reiškia neaptarti, kaip sumažinti sąskaitas ir kartu didinti energetinį saugumą.

    Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į parlamentinę matematiką: Senatas, kuriame daugumą turi valdančioji koalicija, gali nepritarti referendumui, todėl tikimybė jam įvykti vertinama atsargiai. Dėl to dalis apžvalgininkų referendumo idėją laiko labiau politiniu signalu rinkėjams nei realiai įgyvendinamu sprendimu.

    Diskusijoje pasigirsta ir perspėjimų, kad bandymas iš esmės nusigręžti nuo bendrų ES klimato taisyklių konfliktuotų su bendrosios rinkos logika. Vienodos konkurencijos sąlygos reiškia, kad skirtingose šalyse veikiančioms įmonėms taikomi panašūs reikalavimai, o nutolimas nuo jų galėtų komplikuoti prekybą ir tiekimo grandines.