CP v2

Tag: Karpatai

  • Karpatų vilkai po padidinamuoju stiklu: trumpauodegio gauja valdo 250 kv. km teritoriją

    Tyrėjai skelbia, kad per naujausią stebėsenos sezoną identifikuoti 24 atskiri vilkai, tarp jų 10 patelių ir 14 patinų. Duomenys gauti taikant genetinį monitoringą ir fotospąstų informaciją, leidžiančią patikslinti gaujų sudėtį bei jų judėjimo kryptis.

    Stebėsenos programa, pradėta 2017 metais, remiasi neinvaziniu biologinių mėginių rinkimu. DNR išgaunama iš plaukų, išmatų ir šlapimo pėdsakų, todėl vilkų nereikia gaudyti ar kitaip trikdyti.

    Per 2024–2025 metų žiemą tyrėjai surinko 259 mėginius, o per septynerius metus jų sukaupta apie 1 100. Genetinė analizė padėjo ne tik suskaičiuoti individus, bet ir atkurti dalį giminystės ryšių tarp atskirų gyvūnų.

    Fotospąstai suteikia papildomą sluoksnį: jie parodo, kur ir kada vilkai pasirodo konkrečiose vietose, o vėliau vaizdai lyginami su DNR rezultatais. Taip mažinamos klaidos, kai tą patį individą būtų galima palaikyti keliais skirtingais vilkais, arba atvirkščiai.

    Tyrėjų vertinimu, anksčiau žinomos šešios šeiminės grupės laikinai persitvarkė į devynias mažesnes gaujas. Be to, aptikti ir pavieniai vilkai, kas dažnai rodo migraciją, partnerio paieškas arba gaujų persigrupavimą.

    Skaičiuojama, kad 2024–2025 metų žiemą populiacijos tankis siekė apie 1,46 vilko 100 kv. km. Palyginimui, 2019–2020 metų žiemą šis rodiklis buvo didesnis ir siekė apie 2,35 vilko 100 kv. km.

    Dar vienas signalas apie pokyčius yra socialinis stabilumas gaujose. Iš anksčiau nustatytų devynių šeimų tik viena išlaikė tą pačią porą, kitur vienas partnerių pasikeitė arba poros nepavyko patikimai patvirtinti pagal turimus duomenis.

    Trumpauodegiu pramintas patinas pirmą kartą stebėsenos medžiagoje pasirodė 2022 metais. Nuo tada jis buvo atpažintas 29 kartus pagal DNR pėdsakus ir dar 20 kartų užfiksuotas fotospąstais.

    Duomenų sugretinimas leido atkurti dalį jo judėjimo maršrutų bei šeimos istorijos. Tyrėjai nurodo, kad jis įsikūrė netoli Pəčinijagu ežero ir nuo 2022 metų sudaro vieną ilgiausiai išsilaikiusių besidauginančių porų visoje stebimoje teritorijoje.

    Skaičiuojama, kad šios šeimos užimama teritorija siekia apie 250 kv. km, o tai rodo ir didelius vilkų poreikius ieškant maisto bei saugių vietų jaunikliams auginti. Tokie plotai gali kisti priklausomai nuo grobio gausos, konkurencijos su kitomis gaujomis ir žmogaus veiklos kaimynystėje.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vilkai ekosistemoje atlieka reguliuojantį vaidmenį: jie daro įtaką stambių kanopinių, pavyzdžiui, šernų, elnių ir stirnų, gausai bei elgsenai. Sumažėjęs per didelis žolėdžių spaudimas gali turėti teigiamų pasekmių miškų atsinaujinimui ir biologinei įvairovei.

    Be to, vilkų sumedžioto grobio liekanos tampa maisto šaltiniu kitiems gyvūnams. Plėšrūnų buvimas taip pat keičia kitų rūšių pasiskirstymą teritorijoje, nes gyvūnai vengia rizikingų vietų, o tai gali keisti visą vietovės ekologinę dinamiką.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dabartinius socialinės struktūros pokyčius gali lemti skirtingi veiksniai, įskaitant patyrusių suaugusių vilkų praradimą. Vis dėlto, norint atskirti natūralius ciklus nuo žmogaus poveikio, būtina tęsti ilgalaikius stebėjimus dar bent 10–15 metų.

  • Karpatuose aptiktas „grybų karalius“ baravykas: kodėl po lietaus jis primena karamelinį triufelį

    Karpatuose grybautojai užfiksavo neįprastai atrodantį laimikį, kuris iš pirmo žvilgsnio priminė saldainį ar karamele blizgantį triufelį. Vis dėlto tai ne egzotinis delikatesas, o gerai pažįstamas baravykas, dar vadinamas tikruoju baravyku.

    Šis grybas dažnai vadinamas grybų karaliumi ne dėl išvaizdos, o dėl vertės virtuvėje ir grybautojų tradicijose. Karpatuose baravykas turi ypač stiprų kultūrinį „autoritetą“: vietos grybavimo pasakojimuose jis neretai įvardijamas tiesiog kaip grybas, tarsi kiti būtų tik priedas.

    Kas iš tiesų buvo rasta?

    Pagal aprašomus požymius tai baravykas (Boletus edulis) – viena labiausiai vertinamų valgomo grybų rūšių Europoje. Jo kepurėlės spalva gali svyruoti nuo šviesiai rusvos iki tamsiai kaštoninės, o paviršius kartais būna lygus, kartais vos raukšlėtas.

    Po lietaus kepurėlė dažnai ima blizgėti, nes drėgmė sudaro ploną plėvelę ant odelės. Būtent šis „lakavimo“ efektas ir sukuria įspūdį, kad grybas padengtas karamelės glazūra.

    Kaip atpažinti baravyką?

    Svarbiausia detalė – po kepurėle baravykas neturi lakštelių, kaip daugelis kitų grybų. Vietoje jų yra vamzdeliai su smulkiomis poromis: jauniems grybams jos būna šviesios, vėliau gelsta, gali įgauti alyvuogių atspalvį.

    Dar vienas atpažinimo ženklas – kotas: storas, tvirtas, dažnai šiek tiek „statinaitės“ formos. Viršutinėje koto dalyje neretai matomas švelnus tinkliškas raštas, o minkštimas paprastai išlieka šviesus.

    Ką svarbu prisiminti grybaujant?

    Nors baravykas laikomas vienu saugiausiai atpažįstamų ir vertingiausių valgomų grybų, klaidų pasitaiko ir patyrusiems grybautojams. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl požymių, verta nerizikuoti ir neimti grybo į krepšį.

    Specialistai taip pat primena, kad peraugę, sukirmiję ar pažeisti grybai gali būti prastesnės kokybės, o kartais ir sukelti virškinimo negalavimų. Todėl net radus įspūdingai atrodantį „karamelinį“ egzempliorių, svarbiausia vertinti ne tik grožį, bet ir būklę.

    Karpatuose užfiksuotas blizgantis radinys dar kartą parodė, kaip stipriai orai keičia miško vaizdą: lietus ir vėsi naktis gali paversti įprastą baravyką nuotraukose panašų į desertą. Tačiau už išvaizdos slypi klasika – vienas labiausiai vertinamų miško grybų.

  • Karpatų miškuose plinta didelis gaisras: dega apie 75 hektarus, telkiama aviacija ir šimtai gelbėtojų

    Ukrainos Karpatuose, Zakarpatės srityje, tęsiasi didelio masto miško gaisro gesinimas Mučėvės rajone. Ugnis apėmė apie 75 hektarus miško masyvo, o situaciją iš oro padeda stebėti bepiločiai orlaiviai.

    Zakarpatės gelbėtojai pranešė, kad gaisras kilo gegužės 5 dieną netoli Volovecio gyvenvietės, Kilycios vietovėje. Ankstų gegužės 6 dienos rytą darbai dar vyko, o pagrindinis tikslas buvo sustabdyti ugnies plitimą ir apsaugoti miško kvartalus nuo naujų įsiplieskimų.

    Į gaisro židinio likvidavimą įtraukti 243 žmonės ir 46 specialiosios technikos vienetai. Pastiprinimas atvyko ir iš kitų Ukrainos regionų, tarp jų Lvivo bei Ivano Frankivsko sričių, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas darbas pamainomis.

    Pranešama, kad jau pirmąją dieną buvo panaudota aviacija, atliktas vandens numetimas į gaisro zoną. Tokia taktika dažniausiai taikoma tuomet, kai ugnis plinta sunkiai pasiekiamose vietovėse, o sausas miško paklotės sluoksnis sudaro sąlygas židiniams atsinaujinti.

    Zakarpatės prokuratūra nurodė, kad gaisro kilimo priežastys bus nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Pradėtas tyrimas dėl galimo augalijos pasaulio sunaikinimo ar sugadinimo, kai padariniai laikomi sunkiais.

    Šiuo metu gelbėjimo darbų vietoje veikia operacijų štabas, prie gesinimo prisideda ir miškininkai. Tokiais atvejais ypač svarbu operatyviai atriboti teritoriją, stebėti vėjo krypties pokyčius ir užkirsti kelią kibirkščių pernešimui į naujas zonas.

    Kalnuotose vietovėse gaisrus dažnai sunkina stačios šlaitų atkarpos, ribotas privažiavimas technikai ir greitai besikeičiantys oro srautai. Net lokalizavus pagrindinį frontą, miško paklotėje gali likti smilkstančių židinių, kurie vėl įsidega sustiprėjus vėjui.

    Gelbėtojai ragina gyventojus ir turistus laikytis apribojimų bei nesiartinti prie gesinimo darbų zonos, nes tai trukdo technikos judėjimui ir kelia papildomą riziką. Gesinimas tęsiamas, o situacija vertinama nuolat, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas.