CP v2

Tag: Karpatų regionas

  • Zelenskis subūrė Karpatų aštuonetą: 8 šalys taikosi į 9,4 mlrd. eurų investicijų

    Zelenskis subūrė Karpatų aštuonetą: 8 šalys taikosi į 9,4 mlrd. eurų investicijų

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vakarų Ukrainoje pristatė naują regioninio bendradarbiavimo formatą Karpatų aštuonetas, kuriuo siekiama spartinti investicijas ir infrastruktūros plėtrą. Iniciatyva apima Ukrainą ir septynias kaimynines valstybes, o procese taip pat dalyvauja Europos Sąjunga.

    Į formatą įtrauktos Ukraina, Rumunija, Serbija, Lenkija, Slovakija, Čekija, Austrija ir Vengrija. Šalys sutarė telkti pastangas saugumo, energetikos, logistikos, karinio mobilumo, tarpvalstybinių ekonominių ryšių ir paramos vietos bendruomenėms srityse.

    „Anksčiau žmonės į Karpatus dažnai žiūrėjo kaip į turizmo regioną, klimato klausimų erdvę ir vietos bendruomenių rėmimo vietą. Šiandien Karpatai gali ir turi tapti vienu svarbiausių ekonomikos augimo, investicijų ir energijos eksporto variklių“, – sakė V. Zelenskis.

    Pasak susitikimo organizatorių, investuotojams buvo pristatyta apie 90 bendrų projektų, kuriems įgyvendinti gali prireikti maždaug 9,4 mlrd. eurų. Tarp prioritetų minimi transporto koridoriai, pasienio infrastruktūra, tiekimo grandinės, energetinis atsparumas ir žaliavų grandinių stiprinimas.

    V. Zelenskis pabrėžė, kad Karpatų regionas gali tapti svarbiu Europos vartais maršrutams iš Pietų Kaukazo ir Azijos per Juodosios jūros kryptį. Tokia logika atitinka ES pastangas diversifikuoti prekybos kelius ir mažinti kritinę priklausomybę nuo nedraugiškų tiekėjų.

    Viršūnių susitikime dalyvavo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ir Rumunijos prezidentas Nicușor Dan. Tačiau formatas atspindi ir regiono politinius skirtumus: dalis valstybių yra tvirtos Ukrainos rėmėjos, o kitos skeptiškiau vertina tiesioginės karinės pagalbos teikimą.

    Analitikai pažymi, kad tokie daugiašaliai formatai dažnai kuriami siekiant pagreitinti praktinius projektus ten, kur bendri ES sprendimai juda lėčiau. Jei Karpatų aštuonetui pavyktų sutarti dėl konkrečių finansavimo mechanizmų ir projektų atrankos kriterijų, tai galėtų tapti papildomu impulsu regiono energetiniam ir logistiniam atsparumui.

  • Didžiausias Lenkijos skansenas Sanoke: daugiau nei 150 istorinių pastatų ir Galicijos turgus

    Didžiausias Lenkijos skansenas Sanoke: daugiau nei 150 istorinių pastatų ir Galicijos turgus

    Kaip atsirado Sanoko skansenas

    Muzeum Budownictwa Ludowego Sanoke laikomas didžiausiu skansenu Lenkijoje, o jo ištakos siekia XX amžiaus šeštąjį dešimtmetį. Idėja gimė iš poreikio išsaugoti nykstančius pietryčių Lenkijos ir Karpatų regiono medinės architektūros bei etnografinio paveldo pavyzdžius.

    Muziejaus kūrėjai nuo 1958 iki 1966 metų formavo atrankos principus, kaip pasirinkti perkėlimui tinkamus objektus, ir kūrė metodikas, kaip juos saugiai išardyti, perkelti ir konservuoti. 1966 metais teritorijoje pastatyti pirmieji eksponatai, tarp jų ir XVIII–XX amžiaus pastatai iš aplinkinių vietovių.

    Kas laukia ekspozicijose

    Skanseno erdvė suplanuota sektoriniu principu, kad lankytojai galėtų aiškiai matyti skirtingų regiono etnografinių grupių paveldą. Čia pristatomi boikų, lemkų, dolinianų, taip pat rytinių ir vakarinių pogūržanų tradiciniai pastatai bei buitis.

    Viena ryškiausių komplekso dalių yra Galicijos miestelio rekonstrukcija, perteikianti XIX ir XX amžių sandūros atmosferą. Galicijos turguje suformuotas mažo miesto užstatymas su 28 objektais, įskaitant ir XVIII amžiaus medinės sinagogos iš Połanieco kopiją.

    Skansene taip pat veikia su regiono pramone susijusi ekspozicija, skirta Karpatų naftos gavybos istorijai. Ši tema siejama su Ignacu Łukasiewicziumi, laikomu vienu svarbiausių naftos pramonės pionierių regione, o ekspozicija padeda suprasti, kodėl šis kraštas tapo reikšmingas ne tik Lenkijai.

    Kolekcijos, maršrutas ir praktiniai akcentai

    Muziejus skelbia turintis apie 31 tūkst. eksponatų, apimančių liaudies kultūrą, miestietišką buitį, sakralinį paveldą, dvarų aplinką ir judaiką. Tarp jų yra žemės ūkio įrankiai, interjerų detalės, skirtingų grupių tautiniai drabužiai ir išskirtinė ikonų kolekcija.

    Norint viską pamatyti neskubant, dažnai rekomenduojama planuoti maždaug 2 valandas 30 minučių, nes objektai išsidėstę didelėje teritorijoje. Patogiausia maršrutą rinktis pagal sektorius, kad būtų lengviau nuosekliai pereiti nuo sakralinių pastatų ir sodybų iki pramoninių ekspozicijų bei miestelio dalies.

    Sanoko skansenas populiarus ir kaip filmavimo vieta, nes autentiška aplinka leidžia atkurti skirtingų laikotarpių scenas. Dėl to jis ne kartą tapo kino ir televizijos projektų fonu, o tai papildomai išaugino šios vietos žinomumą tarp turistų.

    Tarp nuolatinių ekspozicijų minimas ir rinkinys „Ikona Karpacka“, kuriame pristatomi ikonų tapybos pavyzdžiai iš muziejaus kolekcijos. Seniausi darbai datuojami XV ir XVI amžiais, todėl ši dalis dažnai įvardijama kaip viena vertingiausių visame komplekse.