Vokietijos skaitmeninimo ministras Karstenas Wildbergeris pareiškė, kad itin didelės pajamos, kurias generuoja dirbtinis intelektas, turėtų būti apmokestintos. Pasak jo, gautos lėšos galėtų tapti svarbiu šaltiniu finansuojant darbo rinkos transformaciją ir darbuotojų persikvalifikavimą.
Ministras pabrėžė principą, kad jei ekonominis augimas ir sukurta pridėtinė vertė atsiranda šalies viduje, mokesčiai taip pat turėtų būti sumokami toje pačioje valstybėje. Konkretaus mokesčio modelio jis neįvardijo, tačiau akcentavo poreikį valstybei susigrąžinti dalį DI sukuriamų finansinių srautų.
Kaip DI keičia darbo rinką?
Wildbergerio teigimu, DI plėtra iš esmės perbraižys profesijų žemėlapį: dalis užduočių bus automatizuota, o dalis pareigybių neišvengiamai keisis. Kartu jis prognozuoja, kad ilguoju laikotarpiu bendras užimtumas gali augti, tačiau naujos darbo vietos formuosis kitose srityse nei šiandien.
Ministras atkreipė dėmesį, kad didesnis poreikis gali rastis praktinėse, rankų darbo reikalaujančiose profesijose bei priežiūros ir slaugos paslaugų sektoriuje. Tokiems pokyčiams, jo vertinimu, būtina iš anksto ruoštis, nes didžiausia rizika kyla darbuotojams, kurių dabartinės kompetencijos greičiausiai bus pakeistos algoritmais.
Kodėl kalbama apie naujus mokesčius?
Diskusijos dėl apmokestinimo susijusios su tuo, kad DI sprendimai leidžia įmonėms smarkiai didinti produktyvumą ir pelningumą, tačiau tuo pat metu gali didinti spaudimą darbo rinkai. Valstybės, ieškančios būdų finansuoti mokymosi visą gyvenimą programas, persikvalifikavimą ir socialinę apsaugą, vis dažniau svarsto, kaip užtikrinti tvarias biudžeto pajamas.
Europos Sąjungoje tuo pat metu stiprėja siekis aiškiau reguliuoti skaitmeninę ekonomiką ir užtikrinti, kad tarptautinės technologijų bendrovės mokėtų mokesčius ten, kur realiai generuojama vertė. Šiame kontekste idėja apmokestinti DI sukuriamas pajamas gali tapti platesnių diskusijų apie skaitmeninius mokesčius ir technologijų sektoriaus indėlį į viešąsias paslaugas dalimi.
Kol kas neaišku, ar Vokietija svarstytų atskirą DI mokestį, ar bandytų pritaikyti esamus pelno, paslaugų ar skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo instrumentus. Vis dėlto ministro pasisakymas rodo, kad DI ekonominė nauda vis labiau vertinama ne tik verslo, bet ir viešųjų finansų bei socialinės politikos požiūriu.