Tag: Karšti gėrimai

  • Mokslininkai įspėja: per karšta arbata ir kava gali didinti vėžio riziką – štai įprotis, kurį keiskite

    Įprotis gerti labai karštą arbatą ar kavą gali būti susijęs su didesne stemplės vėžio rizika, rodo Oksfordo universiteto mokslininkų atlikta didelės apimties analizė. Tyrėjai vertino maždaug 980 000 Jungtinės Karalystės gyventojų duomenis ir ieškojo sąsajų tarp gėrimų temperatūros, vartojimo dažnio bei onkologinių susirgimų.

    Nustatyta, kad žmonėms, kurie savo gėrimus apibūdino kaip geriamus karštus, stemplės vėžio rizika buvo apie 1,7 karto didesnė nei tiems, kurie rinkosi šiltus gėrimus. Tie, kurie gėrė labai karštus gėrimus, riziką turėjo beveik tris kartus didesnę, palyginti su šiltus gėrimus geriančiais dalyviais.

    Tyrimas daugiausia siejamas su plokščialąsteliniu stemplės vėžiu, kuris kai kuriose pasaulio šalyse sudaro didelę dalį šio organo piktybinių navikų atvejų. Aiškios sąsajos tarp gėrimų temperatūros ir stemplės adenokarcinomos mokslininkai nenustatė, todėl pabrėžiama, kad skirtingos stemplės vėžio formos gali turėti nevienodus rizikos veiksnius.

    Rizika didėjo ne tik dėl temperatūros, bet ir dėl vartojimo intensyvumo. Didesni rodikliai buvo fiksuojami ir tarp tų, kurie per dieną išgerdavo šešis ar daugiau karštų gėrimų, palyginti su žmonėmis, kurie jų vartojo mažiau.

    Svarbi detalė ta, kad tyrimo metu tiksli gėrimų temperatūra nebuvo matuojama, todėl vertinimas rėmėsi pačių dalyvių įpročių aprašymu. Vis dėlto ankstesnė tarptautinių ekspertų vertinimo praktika rodo kryptį: gėrimai, kurių temperatūra viršija 65 laipsnius Celsijaus, yra priskiriami prie tokių, kurie tikėtina didina vėžio riziką.

    „Tai didžiausias tokio pobūdžio tyrimas Jungtinėje Karalystėje, kur daugelis žmonių kasdien geria arbatą ir kavą. Jis papildo turimus įrodymus, kad labai karšti gėrimai gali didinti plokščialąstelinio stemplės vėžio riziką“, – sakė tyrimo autorė daktarė Keren Papjė iš Oxford Population Health.

    Mokslininkai galimą mechanizmą sieja su terminiam poveikiui jautria stemplės gleivine. Labai karšti gėrimai gali sukelti pasikartojančius mikropažeidimus, o nuolatinis dirginimas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie piktybinių pakitimų atsiradimo.

    Specialistai nesiūlo atsisakyti arbatos ar kavos, tačiau rekomenduoja koreguoti įprotį, kuris dažnai atrodo nekaltas. Paprasčiausias žingsnis – negerti iš karto po užplikymo ir leisti gėrimui atvėsti iki maloniai šiltos temperatūros.

    Vėžio prevencijos kontekste ekspertai taip pat pabrėžia, kad stemplės vėžio riziką reikšmingai didina rūkymas ir dažnas alkoholio vartojimas. Todėl, net jei gėrimų temperatūra yra vienas iš galimų rizikos veiksnių, didžiausią poveikį bendrai rizikai dažnai daro būtent žalingų įpročių visuma.

    Tyrėjai akcentuoja, kad ateityje reikėtų daugiau darbų, kuriuose būtų tiksliai matuojama gėrimų temperatūra ir vertinamas realus vartojimo elgesys. Tai padėtų aiškiau nustatyti ribą, nuo kurios rizika pradeda pastebimai augti, ir suformuluoti dar tikslesnes rekomendacijas visuomenei.

  • Turkiškas salep užkariauja rytus: vis daugiau žmonių jį renkasi vietoj kavos

    Turkiškas salep pastaruoju metu vis dažniau minimas kaip švelnesnė alternatyva kavai tiems, kurie nori šilto, sotaus ir mažiau stimuliuojančio ryto gėrimo. Tai tirštas, kreminės konsistencijos pieno gėrimas, artimesnis desertui nei įprastai kavai ar arbatai.

    Salepo šaknys siekia Turkijos ir platesnio Artimųjų Rytų regiono kulinarines tradicijas, kur šis gėrimas vertinamas jau šimtmečius. Klasikinis salep gaminamas iš pieno ir specialių miltelių, tradiciškai gaunamų iš džiovintų laukinių orchidėjų gumbų, o skonis dažniausiai paryškinamas cinamonu ir kartais vanile.

    Gėrimo populiarėjimą skatina ir tendencija ieškoti mažiau kofeino turinčių pasirinkimų. Europos maisto saugos institucijos ne kartą akcentavo, kad dideli kofeino kiekiai daliai žmonių gali būti nepageidaujami, todėl natūralu, kad vartotojai dažniau dairosi į kitus ryto ritualus, kurie suteikia jaukumo, bet ne staigų energijos šuolį.

    Kas išskiria salep nuo kitų gėrimų

    Saleppą dažnai apibūdina aksominė tekstūra: kaitinant pieną su milteliais gėrimas pastebimai tirštėja, todėl jį patogu gerti lėtai, kaip šiltą desertą. Tradiciškai patiekiama mažesniuose puodeliuose, o viršus gausiai pabarstomas cinamonu.

    Svarbu žinoti ir kitą šio produkto pusę: autentiški orchidėjų gumbų milteliai yra ribotas išteklius, o laukinių rūšių rinkimas kai kuriose šalyse ribojamas dėl gamtosaugos. Dėl to rinkoje dažnai siūlomi mišiniai, kuriuose tirštumas pasiekiamas kitais ingredientais, pavyzdžiui, krakmolu ar pieno miltelių pagrindu.

    Kaip pasigaminti namuose

    Ruošiant salep namuose svarbiausia neskubėti. Pieną reikia šildyti ant mažos kaitros, o miltelius berti pamažu, nuolat intensyviai maišant, kad nesusidarytų gumulėlių ir gėrimas būtų tolygiai tirštas.

    Paruoštą salep geriausia patiekti iškart, kol jis karštas ir tirštas. Skonį galima koreguoti pagal norą: dažniausiai pakanka cinamono ir švelnaus saldumo, tačiau dalis žmonių renkasi ir vanilę, kardamoną ar kitus prieskonius, artimus rytietiškai virtuvei.

    Kaina ir prieinamumas

    Nors salep Baltijos šalyse dar nėra kasdienis produktas, jo įsigyti tampa vis lengviau. Dažniausiai parduodami paruošti mišiniai, skirti greitam paruošimui, o jų galima rasti specializuotose pasaulio virtuvių parduotuvėse ar interneto prekyboje.

    Priklausomai nuo sudėties ir prekės ženklo, nedidelė pakuotė paprastai kainuoja apie 2–3 eurus ir jos užtenka kelioms porcijoms. Vis dėlto verta perskaityti sudėtį: mišiniai gali smarkiai skirtis, todėl tirštumas ir skonis nebūtinai atkartos tradicinį variantą.

    Salep geriausiai tinka tiems, kurie nori šilto, jaukaus ryto gėrimo ir siekia sumažinti kofeino vartojimą. Tai ne kava ir ne kakava, o savitas, desertinis ritualas, kurį lengva prisitaikyti pagal savo skonį.