Vietname esantis Šondongo urvas laikomas didžiausiu pasaulyje pagal pagrindinės ertmės tūrį. Milžiniškose jo salėse teka upė, formuojasi atskiras mikroklimatas, o kai kuriose vietose net auga atogrąžų miškas, maitinamas pro skliauto angas patenkančia šviesa ir vandeniu.
Šondongas yra Fon Nja-Ke Bango nacionaliniame parke netoli Laoso sienos. Parkas nuo 2003 metais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o urvas laikomas vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip karstiniai procesai gali sukurti milžiniškas, savarankiškai „gyvenančias“ požemines erdves.
Kaip urve atsirado miškas?
Mokslininkų vertinimu, urvas galėjo pradėti formuotis prieš 2–5 milijonus metų, kai upės vanduo rado plyšį kalkakmenyje ir ilgainiui išgraužė tunelius po kalnu. Bėgant laikui silpnesnės skliauto vietos kai kur įgriuvo, palikdamos dideles vertikalias angas į dangų.
Per šias angas į urvą patenka saulės šviesa, lietaus vanduo ir organinės medžiagos, todėl atskirose vietose susiformavo savita ekosistema. Ant griūčių sankaupų ėmė želti augalai, įskaitant bambukus, o vieną urvo atkarpą tyrinėtojai simboliškai pavadino Edeno sodu.
Debesys po žeme ir savas oras
Šondongo viduje aptinkamas reiškinys, kuris skamba neįprastai net patyrusiems speleologams: urve gali formuotis debesys. Tai siejama su šilto, drėgno oro susidūrimu su vėsesniu požeminiu oru, kai drėgmė kondensuojasi ir matomai „sustingsta“ didelėse erdvėse.
Būtent toks šalto oro gūsis ir iš urvo veržęsis rūkas, kaip pasakojama, 1990 metais patraukė vietos gyventojo dėmesį. Vis dėlto realūs tyrimai įsibėgėjo gerokai vėliau, kai 2009 metais speleologų komanda pateko į vidų ir pradėjo sistemingai kartografuoti urvo erdves.
Turizmas leidžiamas, bet griežtai ribojamas
Nors urvas sulaukė pasaulinio dėmesio, lankymas čia ribojamas dėl saugumo ir gamtos apsaugos. Turistams Šondongas pradėtas atverti 2013 metais, tačiau patekti galima tik su autorizuotu operatoriumi, o leidimų skaičius per metus išlieka nedidelis.
Kelionė į urvą nėra trumpas pasivaikščiojimas: paprastai reikia kelių dienų žygio per džiungles, o grupes lydi gidai ir nešikai. Tokia tvarka padeda mažinti poveikį trapioms urvo ekosistemoms ir išsaugoti išskirtines geologines struktūras.
Kodėl būtent Šondongas vadinamas didžiausiu?
Didžiausio urvo titulas šiuo atveju siejamas ne su urvų sistemos ilgiu, o su didžiausios vientisos ertmės matmenimis ir tūriu. 2009 metais atlikti matavimai parodė, kad pagal šį kriterijų Šondongas pralenkė iki tol rekordininku laikytą Dyr Kavo urvą Borneo saloje.
Geologai pabrėžia, kad tokie milžiniški karstiniai dariniai yra reti, o jų tyrimai svarbūs ne vien dėl įspūdingų vaizdų. Jie leidžia geriau suprasti vandens ir uolienų sąveiką, požeminių upių dinamiką, klimato kaitos poveikį drėgmės režimams bei izoliuotų ekosistemų vystymąsi.
