CP v2

Tag: Kartografija

  • Jungtinės Tautos keičia pasaulio žemėlapius: kodėl Europa ir Lenkija staiga „susitrauks“

    Jungtinės Tautos keičia pasaulio žemėlapius: kodėl Europa ir Lenkija staiga „susitrauks“

    Perkelti Žemės rutulio vaizdą į plokščią lapą ar ekraną neįmanoma be iškraipymų. Kartografijoje tai nėra klaida, o matematinė realybė: vienu metu tiksliai išsaugoti plotų, formų, atstumų ir krypčių visame pasaulyje neįmanoma.

    Kartografinė projekcija yra taisyklės, pagal kurias geografinė platuma ir ilguma paverčiamos taškais plokštumoje. Tai primena bandymą „ištiesti“ apelsino žievę ant stalo: kad ir kaip stengtumeisi, kažkur atsiras plyšių ar deformacijų.

    Dėl to skirtingos projekcijos tarnauja skirtingiems tikslams. Vienos geriau tinka navigacijai, kitos – valstybių ir žemynų plotų palyginimui, o dar kitos siekia sumažinti bendrą vizualinį iškraipymą, net jei dėl to nukenčia formų tikslumas.

    Kas keičiasi Jungtinėse Tautose?

    Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė Equal Earth projekcija, sukurta 2018 metais kaip lygiaplotė alternatyva įprastoms pasaulio schemoms. Lygiaplotė reiškia, kad žemėlapis stengiasi išlaikyti teisingas teritorijų proporcijas, todėl Afrikos ar Pietų Amerikos mastelis tampa artimesnis realybei.

    Tekste minima, kad 2026 metų rugsėjo 4 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, raginančią palaipsniui daugiau naudoti lygiapločių projekcijų, įskaitant Equal Earth. Svarbu pabrėžti, kad tokios rezoliucijos paprastai nėra teisiškai įpareigojančios ir nereiškia vieno privalomo žemėlapio visiems.

    Tokio raginimo logika paprasta: žemėlapiai formuoja mūsų pasaulio suvokimą. Kai projekcija sistemingai padidina aukštų platumų regionus, šalys ar žemynai gali atrodyti „galingesni“ vien dėl vizualiai išpūsto ploto.

    Kodėl Merkatorius vis dar gyvas?

    Merkatoriaus projekcija, sukurta XVI amžiuje, išsaugo kampus, todėl kryptys žemėlapyje atitinka kryptis realybėje. Dėl to ji šimtmečius buvo ypač vertinga jūrininkams: pastovios krypties linija žemėlapyje gali būti tiesi, o tai palengvina kurso planavimą.

    Problema prasideda tada, kai Merkatoriaus projekcija pradedama naudoti kaip „universali“ pasaulio nuotrauka. Kuo toliau nuo pusiaujo, tuo labiau išpučiamas plotas, todėl prie ašigalių esančios teritorijos atrodo neproporcingai didelės.

    Ryškus pavyzdys – Grenlandija, kuri tokiose schemose kartais atrodo panaši į Afriką, nors realybėje jos plotas sudaro tik apie 7 proc. Afrikos ploto. Dėl to Antarktida daugelyje populiarių žemėlapių būna pateikiama labai iškreiptai arba net sąmoningai „patogiai“ apkarpoma.

    Kodėl Lenkija atrodys mažesnė?

    Lenkija yra palyginti aukštose platumose, maždaug tarp 49 ir 55 lygiagrečių, todėl Merkatoriaus projekcijoje jos plotas vizualiai padidėja labiau nei valstybių, esančių arčiau pusiaujo. Forma gali atrodyti „tvarkinga“, bet dydis tampa apgaulingas.

    Equal Earth projekcijoje plotai išlaikomi proporcingai, todėl Lenkijos dydis žemėlapyje labiau atitinka realius palyginimus su kitomis šalimis. Kaina už tai – tam tikras formų iškraipymas: kontūrai gali atrodyti ne tokie įprasti kaip mokykliniuose žemėlapiuose.

    Ši istorija primena pagrindinę kartografijos taisyklę: labai gera projekcija vienam tikslui gali būti prasta kitam. Todėl „teisingiausias“ žemėlapis priklauso ne nuo mados, o nuo klausimo, į kurį norime atsakyti.

    Be to, pasaulyje egzistuoja šimtai projekcijų – nuo įprastų cilindrinių ar kūginių iki eksperimentinių, kurie apverčia pasaulį aukštyn kojomis ar suteikia jam netikėtas formas. Tobulo varianto, kuris visur vienu metu būtų tikslus ir patogus, matematiškai tiesiog nėra.

  • Prancūzija atsisako Mercatoriaus projekcijos: diplomatai pereina prie tikslesnio pasaulio žemėlapio

    Prancūzija atsisako Mercatoriaus projekcijos: diplomatai pereina prie tikslesnio pasaulio žemėlapio

    Prancūzijos užsienio reikalų ministerija keičia iki šiol plačiai naudotą pasaulio žemėlapio vaizdavimo būdą ir atsisako Mercatoriaus projekcijos. Ji laikoma klaidinančia, nes išpučia poliarines teritorijas ir vizualiai sumažina arčiau pusiaujo esančius regionus, ypač Afriką.

    Apie pokytį viešai pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot, pabrėžęs, kad žemėlapiai formuoja politinį ir kultūrinį pasaulio suvokimą. Nuo šiol diplomatiniuose kontekstuose bus naudojama Eckert IV projekcija, geriau išlaikanti žemynų plotų proporcijas.

    Kodėl Mercatorius kritikuojamas?

    Mercatoriaus projekcija sukurta taip, kad būtų patogi navigacijai: joje kryptys išlaikomos, todėl jūrininkams lengviau braižyti kursą. Tačiau toks privalumas turi kainą, nes kuo arčiau ašigalių, tuo labiau iškraipomi plotai.

    Dėl šios priežasties Grenlandija Mercatoriaus žemėlapyje atrodo beveik panašaus dydžio kaip Afrika, nors realybėje Afrikos plotas yra daug kartų didesnis. Tokie vaizdiniai, anot kritikų, ilgainiui įtvirtino iškreiptą supratimą apie regionų „svorį“ ir reikšmę.

    „Žemėlapis niekada nėra visiškai neutralus. Mercatoriaus projekcijoje matomi plotai neatitinka tikrųjų plotų, o kai kurios valstybės įgauna neproporcingą vizualinę svarbą“, – sakė Jean-Noël Barrot.

    Kaip keisis Prancūzijos „dydis“ žemėlapyje?

    Pereinus prie lygaus ploto projekcijos, Europos valstybės, taip pat ir Prancūzija, žemėlapyje atrodys mažesnės, palyginti su pusiaujo regionais. Tai nėra realaus teritorijų dydžio pokytis, tačiau vizualinis efektas gali būti ryškus, ypač auditorijoms, pripratusioms prie tradicinio „mokyklinio“ pasaulio žemėlapio.

    Prancūzija pabrėžia, kad sprendimas susijęs su tikslesniu pasaulio vaizdavimu, o ne simboliniu gestu prieš konkrečias šalis. Vis dėlto diskusija neišvengiamai paliečia ir geopolitikos, istorinės atminties bei švietimo temas.

    Pokyčiai ir Jungtinėse Tautose

    Prancūzijos sprendimas sutapo su Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos žingsniu atsisakyti Mercatoriaus projekcijos savo rekomendacijose ir pereiti prie lygaus ploto sprendinių. Tarp jų minimas ir Equal Earth modelis, sukurtas 2018 metais kaip kompromisas tarp tikslių plotų ir vizualiai atpažįstamų žemynų formų.

    Jungtinės Tautos pabrėžė, kad tai nėra Mercatoriaus projekcijos draudimas ir ne vieno „teisingo“ žemėlapio įvedimas. Rezoliucijos logika yra skatinti institucijas, švietimo įstaigas, tarptautines organizacijas ir technologijų bendroves dažniau naudoti lygaus ploto projekcijas, kai svarbiausia yra palyginamas žemynų ir regionų dydis.

    „Žemėlapio pakeitimas pasaulio nepakeičia, bet ištaisyti jį iškraipančią reprezentaciją yra tiesos veiksmas“, – sakė Jean-Noël Barrot.

    Klausimas, ar pokytis persikels į mokyklas, kol kas lieka atviras. Prancūzijos švietime vis dar dominuoja Mercatoriaus projekcijos žemėlapiai, o alternatyvos vadovėliuose pasitaiko retai, todėl tikėtina, kad diskusija persikels ir į ugdymo programas bei mokymo priemonių atnaujinimą.

    Tuo pat metu skaitmeniniai žemėlapiai kasdienėse paslaugose dažnai remiasi Mercatoriaus projekcijos variantais dėl patogumo ir technologinių standartų. Dėl to artimiausiu metu realybėje greičiausiai matysime ne vieną „naują“ žemėlapį, o skirtingas projekcijas skirtingiems tikslams.

  • NŽT paskelbė svarbų kvietimą: iki spalio 1 dienos laukia siūlymų Krupavičiaus medaliui

    Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė pradedanti kandidatų atranką Mykolo Krupavičiaus 2026 metų atminimo medaliui. Apdovanojimu siekiama įvertinti žmones ir organizacijas, kurių darbai daro apčiuopiamą poveikį žemės politikai ir valstybės žemės valdymui.

    Šis medalis skiriamas už nuopelnus žemėtvarkos, teritorijų planavimo, geodezijos ir kartografijos srityse, taip pat už projektus, kuriems įgyvendinti reikalinga valstybinė žemė. Praktikoje tai apima tiek susisiekimo, tiek karinės ar kitos viešosios infrastruktūros, būsto, kultūros ir sporto objektų plėtrą.

    „Žemė visada buvo svarbi ne tik žmonių gyvenimui, bet ir valstybės raidai. Mykolo Krupavičiaus inicijuota žemės reforma pakeitė Lietuvos kaimą, ekonomiką ir daugelio žmonių gyvenimą“, – sakė NŽT laikinasis direktorius Dovydas Petraška.

    NŽT pabrėžia, kad siūlymų laukiama ne tik iš profesinės bendruomenės. Kandidatais gali būti siūlomi žemėtvarkininkai, geodezininkai, matininkai, projektuotojai, mokslininkai ir kiti specialistai, kurių veikla tiesiogiai susijusi su žemės tvarkymu ar naudojimu.

    Taip pat kviečiama teikti valstybės ir savivaldybių institucijų atstovų, inžinierių, politikų, verslo bei nevyriausybinių organizacijų kandidatūras. Esminiu kriterijumi įvardijami konkretūs sprendimai, iniciatyvos ar įgyvendinti projektai, prisidėję prie viešojo intereso ir tvaraus teritorijų vystymo.

    Kandidatūras NŽT prašo pateikti iki 2026 metų spalio 1 dienos, atsiunčiant užpildytą kandidato anketą elektroniniu paštu. Pateiktas kandidatūras vertins komisija, sudaryta iš Aplinkos ministerijos, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto, profesinių asociacijų ir NŽT atstovų.

    Medalių įteikimas planuojamas 2026 metų gruodžio mėnesį. NŽT primena, kad Mykolo Krupavičiaus atminimo medalis įsteigtas pagerbti vieną ryškiausių XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo asmenybių, o pirmieji apdovanojimai buvo įteikti 2020 metais.

  • Žmonės žemėlapius piešė anksčiau nei rašė: kaip per tūkstantmečius keitėsi pasaulio vaizdas

    Žmonės žemėlapius piešė anksčiau nei rašė: kaip per tūkstantmečius keitėsi pasaulio vaizdas

    Pirmieji žemėlapiai, kaip mano archeologai, galėjo atsirasti dar prieš rašto pradžią. Ankstyvosios bendruomenės schematiškai žymėjo upes, perėjas, medžioklės vietas ar migracijos kelius ant uolų, kaulo ar molio. Tai buvo praktinis orientyras, o ne bandymas nupiešti visą pasaulį.

    Dalis tokių žemėlapių buvo kuriami iš atminties, remiantis kartų patirtimi ir pasakojimais. Tikslus atstumas ar mastelis anuomet buvo mažiau svarbus nei aiški žinia, kur rasti vandenį, kur pavojinga ir kaip pasiekti tikslą. Todėl senieji brėžiniai dažnai primena ne geografijos atlasą, o kelionės instrukciją.

    Vėliau žemėlapiai tapo ir žinių, ir galios įrankiu. Babiloniečiai, graikai, romėnai, kinai bei Indijos civilizacijos kūrė savas pasaulio vizijas, tačiau jos atspindėjo tai, kas tuo metu buvo žinoma, o ne tai, kas iš tiesų egzistavo. Nežinomos teritorijos likdavo tuščios arba būdavo užpildomos legendomis ir mitais.

    Kaip matavo pasaulį be palydovų?

    Ilgą laiką svarbiausias metodas buvo kelionės ir liudijimų rinkimas. Pirkliai ir jūreiviai aprašydavo maršrutus, kelionės trukmę dienomis ir orientyrus, o kartografai bandydavo sudėti šias detales į bendrą vaizdą. Tai buvo lėtas procesas, kuriame klaidų neišvengta.

    Vis dėlto jau antikoje pasiekta stebinančio tikslumo. Graikų mokslininkas Eratostenas, remdamasis šešėlių ilgiu skirtingose vietovėse ir geometrija, apskaičiavo Žemės apimtį pakankamai artimai šiuolaikiniam dydžiui. Tai rodo, kad tikslūs skaičiavimai buvo įmanomi net be modernių prietaisų.

    Vėliau geografinės platumos nustatymas jūroje palengvėjo, nes padėjo dangaus kūnų stebėjimai ir astronominiai instrumentai. Kur kas sunkesnė buvo ilguma, kuri tapo navigacijos galvosūkiu iki XVIII amžiaus, kai atsirado itin tikslūs jūriniai chronometrai. Sausumoje vis daugiau lėmė trianguliacija, leidusi apskaičiuoti atstumus iš kampų ir atskaitos taškų.

    Didžiųjų atradimų epocha

    XV–XVI amžiais žemėlapių pasaulis pasikeitė iš esmės. Europos jūrų ekspedicijos nuolat grąžindavo naujus pakrančių aprašymus, salų koordinates ir maršrutų patikslinimus, todėl žemėlapiai buvo taisomi kone po kiekvienos kelionės. Pasaulio vaizdas formavosi kaip kolektyvinė dėlionė, o ne vieno autoriaus kūrinys.

    Šiuo laikotarpiu itin išpopuliarėjo jūriniai portolanai, skirti praktinei navigacijai. Jie daug tiksliau vaizdavo krantus ir uostus nei simboliniai viduramžių žemėlapiai, kuriuose geografija neretai nusileisdavo religinei ar politinei pasaulėžiūrai. Prekyba ir laivyba tapo vienu svarbiausių kartografijos progreso variklių.

    Net ir šiandien senieji žemėlapiai primena, kad kiekvienas atvaizdavimas yra pasirinkimas. Skirtingos projekcijos gali iškreipti dydžius ir proporcijas, o populiari Mercatoriaus projekcija vizualiai padidina aukštų platumų teritorijas. Todėl šiuolaikinėje kartografijoje dažniau naudojami alternatyvūs atvaizdavimo būdai, siekiant tikslesnio mastelio pojūčio.

    Žemėlapiai šiandien: duomenys ir DI

    Šiuolaikinę kartografiją formuoja palydoviniai vaizdai, aerofotografija, dronai ir lazerinis skenavimas, leidžiantys kurti itin detalius reljefo modelius. Žemėlapis vis rečiau yra vien tik paveikslas, nes jis tapo dinamiška informacijos sistema. Tokiose sistemose sluoksniuojami transporto, demografijos, klimato ar rizikų duomenys.

    Kasdienėje navigacijoje reikšmingi ir realaus laiko srautai, kai anoniminiai judėjimo duomenys padeda vertinti spūstis ar kelionių trukmę. Atvirojo kartografavimo iniciatyvos leidžia vartotojams greitai atnaujinti gatves, takus ir objektus, o DI vis dažniau pasitelkiamas atpažįstant kelių tinklus ar pastatus palydoviniuose vaizduose.

    Vis dėlto didžiausias kartografijos pasiekimas išlieka tas pats: patikimas pasaulio modelis, sukurtas dar tada, kai žmonės neturėjo nei skrydžių, nei kosminių technologijų. Per tūkstantmečius kauptos žinios, matavimai ir kelionių patirtis palaipsniui priartino žemėlapius prie tikrovės, o jų istorija parodo, kaip keitėsi ir pats žmogaus supratimas apie pasaulį.