CP v2

Tag: Kasa

  • Virškinimo fermentų papildai: gydytojas atskleidė, kodėl daugelis juos perka be reikalo

    Virškinimo fermentai yra baltymai, kuriuos natūraliai gamina organizmas, kad maistas būtų suskaidytas į pasisavinamas maistines medžiagas. Nors papildai su fermentais plačiai reklamuojami kaip greitas sprendimas nuo pilvo pūtimo ar rėmens, daugeliu atvejų jų reali nauda yra ribota.

    Virškinimas prasideda dar burnoje, nes seilėse esantys fermentai pradeda skaidyti angliavandenius. Vėliau fermentus išskiria skrandis, plonoji žarna ir kasa, o būtent kasa atlieka vieną svarbiausių vaidmenų efektyviai suvirškinant riebalus, baltymus ir angliavandenius.

    Kokie fermentai svarbiausi?

    Tarp pagrindinių fermentų dažniausiai minimi amilazė, lipazė ir proteazės. Amilazė padeda skaidyti sudėtinius angliavandenius, lipazė yra būtina riebalų virškinimui, o proteazės skaido baltymus į mažesnes dalis, kurias organizmas gali panaudoti.

    Plonojoje žarnoje papildomai veikia tokie fermentai kaip laktazė, kuri skaido laktozę, ir sacharazė, atsakinga už sacharozės skaidymą. Kai kuriems žmonėms būtent konkretaus fermento, pavyzdžiui, laktazės, trūkumas sukelia aiškius simptomus po tam tikrų produktų.

    Kada fermentų gali trūkti?

    Fermentų stoka pasitaiko tada, kai organizmas nebegamina pakankamai fermentų ar jų veikla sutrinka. Tai gali būti susiję su genetiniais veiksniais, taip pat su kasos ligomis ir būklėmis, pavyzdžiui, lėtiniu pankreatitu, cistine fibroze, operacijomis virškinimo trakte ar kasos vėžiu.

    Tokiais atvejais gali išsivystyti malabsorbcija, kai žarnynas prastai įsisavina maistines medžiagas. Dažniausiai įspėja pilvo skausmas ar spazmai, pilvo pūtimas, viduriavimas, padidėjęs dujų kaupimasis, riebios išmatos ir nepaaiškinamas svorio kritimas.

    Fermentai ir probiotikai nėra tas pats

    Probiotikai ir virškinimo fermentai atlieka skirtingas funkcijas. Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie padeda palaikyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir gali prisidėti prie virškinimo komforto, tačiau jie tiesiogiai neskaido maisto komponentų.

    Dėl mikrobiotos disbalanso taip pat gali atsirasti pilvo pūtimas ar didesnis dujų kiekis, todėl žmonės neretai supainioja priežastį ir renkasi netinkamą priemonę. Dėl to, jei simptomai kartojasi, svarbiausia yra aiškiai įvertinti, ar problema kyla dėl fermentų stokos, ar dėl mitybos bei žarnyno mikrobiotos.

    Kodėl nereceptiniai papildai ne visada padeda?

    Nereceptiniai virškinimo fermentų papildai dažnai pristatomi kaip priemonės nuo rėmens, pūtimo, dujų ar viduriavimo. Jų sudėtyje gali būti amilazės, lipazės, proteazių, laktazės, taip pat alfa galaktozidazės, kurią žmonių organizmas pats negamina.

    „Svarbu prisiminti, kad maisto papildai nėra vertinami taip pat griežtai kaip vaistai, todėl realus fermentų kiekis, jų koncentracija ir poveikis gali skirtis nuo to, kas deklaruojama etiketėje“, – pabrėžia gydytojai, kalbėdami apie papildų vartojimo ribotumus.

    Be to, daliai žmonių kai kurie fermentai gali net sustiprinti nemalonius pojūčius, pavyzdžiui, padidinti pilvo pūtimą ar dujų kaupimąsi. Dėl to savarankiškas vartojimas, ypač ilgą laiką, gali atitolinti tikrosios priežasties nustatymą.

    Ką daryti vietoj papildų?

    Dažniausiai virškinimui labiausiai padeda subalansuota, įvairi mityba, kurioje netrūksta daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir liesų baltymų šaltinių. Toks racionas palaiko tiek fermentų veiklą, tiek žarnyno mikrobiotos įvairovę, kuri siejama su geresniu virškinimo komfortu.

    Gydytojai primena, kad virškinamojo trakto dirginimas dažnai kyla ne dėl fermentų trūkumo, o dėl per didelio itin perdirbtų, riebių ar keptų produktų kiekio. Dauguma sveikų žmonių turi pakankamai natūralių fermentų, todėl papildai paprastai nėra būtini, o užsitęsus simptomams geriausia pasitarti su gydytoju.

  • „Disney“ realaus veiksmo Moana startas nuvylė: pirmasis savaitgalis toli nuo prognozių

    „Disney“ realaus veiksmo Moana startas nuvylė: pirmasis savaitgalis toli nuo prognozių

    „Disney“ realaus veiksmo filmas Moana kino teatruose startavo gerokai silpniau, nei tikėtasi. Per pirmąsias tris rodymo dienas JAV ir Kanadoje jis, pagal studijos pateiktus preliminarius skaičiavimus, surinko apie 40 mln. eurų.

    Toks rezultatas laikomas rimtu smūgiu, nes vien filmo gamybos biudžetas siekė maždaug 215 mln. eurų. Atidarymo savaitgalio pajamos sudaro mažiau nei penktadalį šios sumos, o tai reiškia, kad projektui teks itin sunkiai atsigriebti vien iš bilietų pardavimo.

    Dar prieš premjerą rinkos prognozės buvo gerokai optimistiškesnės: iš pradžių kalbėta apie maždaug 73 mln. eurų, vėliau lūkesčiai sumažinti iki 52–61 mln. eurų. Faktinis startas atsidūrė žemiau net ir pakoreguoto intervalo, o tai paprastai signalizuoja apie silpnesnį žiūrovų susidomėjimą ir spartesnį kritimą antrą savaitę.

    Už JAV ribų filmas per debiutą pridėjo dar apie 45 mln. eurų, tad pasaulinė pradžia siekė maždaug 83 mln. eurų. Nors tarptautinė rinka dažnai padeda „Disney“ projektams, tokio masto biudžetui ir marketingui prireikia ilgalaikio stabilaus lankomumo, kurį užtikrina geri atsiliepimai ir stiprus šeimų srautas.

    Palyginimui, animacinė Moana, išleista 2016 metais, per pirmąsias penkias šventines dienas Šiaurės Amerikoje surinko apie 71 mln. eurų ir vėliau pasaulyje uždirbo daugiau nei 560 mln. eurų. Tuo metu tęsinys Moana 2, pasirodęs 2024 metais, startavo įspūdingai ir galiausiai peržengė 900 mln. eurų ribą pasaulinėje kasoje.

    Kino kritikų vertinimai naujajai versijai taip pat nesuteikė lengvo kelio: dalis apžvalgininkų filmą vadina pernelyg pažodiniu perdirbiniu, kuris nekuria pakankamai naujos vertės žiūrovui. Tokiais atvejais realaus veiksmo adaptacijoms dažniau pritrūksta pakartotinių apsilankymų kino teatruose, kurie ir lemia didesnes pajamas po premjeros.

    Dar vienas svarbus veiksnys – itin agresyvus vasaros repertuaras, kuriame šeimų auditorijai tenka rinktis iš kelių didelių pavadinimų. Kino teatruose jau rodomi kiti stiprūs šeimai skirti filmai, o netrukus pasirodys ir dar keli masiniai blokbasteriai, galintys atitraukti dėmesį bei sumažinti seansų skaičių.

    Rinkos analitikams tokios situacijos paprastai reiškia vieną dalyką: jei antrą savaitę kritimas bus ryškus, studijai gali tekti koreguoti lūkesčius dėl galutinės kasos ir greičiau perskirstyti dėmesį į skaitmeninę platinimo fazę. „Disney“ atveju spaudimą didina ir tai, kad realaus veiksmo perdirbiniai pastaraisiais metais vertinami vis griežčiau, o žiūrovai vis dažniau nori aiškiai pagrįsto naujo formato poreikio.

  • Kodėl apie 15 valandą traukia saldumynai: ką signalizuoja kasa ir kaip suvaldyti energijos kritimą

    Kas vyksta organizme popietę?

    Popietinis noras suvalgyti ką nors saldaus dažnai nėra vien įprotis ar „silpna valia“. Tai gali būti signalas, kad po pietų svyruoja gliukozės kiekis kraujyje, o kasa reaguoja didesne insulino gamyba.

    Jei pietūs buvo gausūs greitųjų angliavandenių, gliukozė gali pakilti staigiai, o vėliau kristi greičiau nei įprasta. Tą akimirką pasireiškia mieguistumas, sunkesnės kojos, krenta dėmesio koncentracija ir atsiranda aiškus noras „greito kuro“.

    Kodėl saldumynų norisi būtent apie 15 valandą?

    Maždaug 14–16 valandą daugeliui žmonių natūraliai sumažėja budrumas, ypač jei naktį miego trūko arba diena įtempta. Nuovargis ir stresas didina impulsyvaus užkandžiavimo riziką, o saldūs produktai tampa lengviausiai pasiekiamu sprendimu.

    Svarbu ir tai, kad organizmas kartais supainioja troškulį su alkiu. Jei per dieną geriama per mažai vandens, „energijos poreikis“ gali būti klaidingas signalas, kurį bandoma numalšinti saldumynais.

    Ką daryti, kad noras saldumynams sumažėtų?

    Pirmas žingsnis dažnai yra paprastas: prieš einant prie saldumynų išgerti stiklinę vandens ir palaukti apie 10 minučių. Jei noras išlieka, verta rinktis užkandį, kuris stabiliau palaiko energiją, nes turi baltymų, skaidulų ir riebalų.

    Praktiškai tai reiškia, kad vietoj batonėlio geriau suveikia natūralus jogurtas su uogomis, sauja riešutų, vaisius su riešutų sviestu ar daržovės su avinžirnių užtepėle. Tokie deriniai lėčiau kelia gliukozę ir padeda išvengti staigaus „kritimo“.

    Ne mažiau svarbus ir judėjimas: 10 minučių pasivaikščiojimas ar lengvas prasivaikščiojimas biure neretai veikia geriau nei saldus užkandis. Lengva fizinė veikla padeda atsigauti, mažina įtampą ir natūraliai gerina savijautą.

    Jei popietiniai energijos kritimai kartojasi kasdien, verta peržiūrėti pietų sudėtį, miego režimą ir streso lygį. O jeigu kartu pasireiškia nuolatinis troškulys, labai dažnas šlapinimasis ar ryškūs silpnumo epizodai, pravartu pasitarti su gydytoju ir įvertinti gliukozės rodiklius.

  • Kaip gerti saugiau per šventes: mitybos specialistė įvardijo 4 taisykles ir ko vengti

    Visiškai saugios alkoholio dozės nėra, todėl bet koks vartojimas vienaip ar kitaip veikia organizmą. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad žalos mastą dažnai lemia ne tik išgerto kiekis, bet ir tai, su kuo alkoholis derinamas, kaip greitai geriama ir ar pasirūpinama vandeniu bei poilsiu.

    Alkoholis slopina virškinimo fermentų veiklą, todėl maistas greičiau nepasidaro lengviau virškinamas vien dėl to, kad šalia yra taurė. Dėl šios priežasties gausūs ir riebūs patiekalai kartu su alkoholiniais gėrimais gali tapti papildomu krūviu virškinimo sistemai, ypač kasai.

    Valgyti ar gerti?

    Jei vakare planuojamas alkoholis, geriau vengti idėjos, kad gausi vakarienė būtinai apsaugos nuo nemalonių pojūčių. Lengvas užkandis gali būti praktiškesnis pasirinkimas nei sunkūs, riebūs patiekalai, nes alkoholis ir taip lėtina virškinimo procesus.

    „Jeigu vakare planuojate alkoholį, vietoj pilnos vakarienės geriau rinktis lengvą užkandį. Idealu apsispręsti: arba geriate, arba valgote“, – sakė mitybos specialistė.

    Kiekio ir stiprumo klausimas

    Dažnai rekomenduojama laikytis saikingumo ir neskubėti, nes kuo greitesnis vartojimas, tuo didesnė tikimybė, kad apsvaigimas bus staigesnis. Jei renkamasi tarp skirtingų gėrimų, mažesnio stiprumo variantai įprastai reiškia mažiau etanolio vienoje porcijoje.

    Specialistai dažnai pataria rinktis sausesnius gėrimus, nes juose būna mažiau cukraus. Saldūs kokteiliai ar saldūs putojantys gėrimai gali pridėti daug greitųjų angliavandenių, o tai daliai žmonių siejama su ryškesniais gliukozės svyravimais ir didesniu apetitu vėliau.

    Ką rinktis užkandžiams?

    Alkoholis gali paveikti gliukozės dinamiką, o po staigesnio pakilimo kai kuriems žmonėms greičiau grįžta alkio jausmas. Dėl to užkandžiams dažnai siūloma rinktis baltymų ir skaidulų turinčius produktus, kurie lėčiau virškinami.

    Tinkamesniais pasirinkimais dažnai laikomi jūros gėrybės, liesa žuvis, daržovės, salotos, taip pat nedidelis kiekis alyvuogių. Uogos paprastai turi mažiau cukraus nei dalis vaisių, tačiau jų taip pat geriau nepadauginti, ypač jei šalia vartojami saldūs gėrimai.

    Ko geriau vengti prie alkoholio?

    Riebūs mėsos patiekalai, šašlykai ir kiti sunkūs valgiai kartu su alkoholiu gali smarkiai sulėtinti virškinimą ir sustiprinti diskomfortą. Tokie deriniai dažnai siejami su didesne našta kasai ir bendra savijautos prastėjimo rizika kitą dieną.

    Taip pat nerekomenduojama alkoholio derinti su saldumynais, šokoladu ar gausiais desertais, nes tai prideda papildomų angliavandenių. Dėl šios priežasties šventiniame stale verta rinktis paprastesnius, mažiau saldžius užkandžius ir nepamiršti vandens.

  • Vakarais daro šią klaidą ir ryte stebisi: cukrus šoka, o kasa dar labiau apkraunama

    Vakarais daro šią klaidą ir ryte stebisi: cukrus šoka, o kasa dar labiau apkraunama

    Gliukozės svyravimai per parą yra normalūs, tačiau žmonėms, turintiems prediabetą ar diabetą, jie gali tapti pavojingi. Gydytojai pabrėžia, kad vakariniai įpročiai neretai lemia, kodėl naktį krenta arba kyla cukraus kiekis kraujyje, o ryte rodmenys būna netikėtai aukšti.

    Vienas dažniausių įpročių, didinančių riziką, yra vakarienės praleidimas. Ilga pertrauka be maisto gali paskatinti naktinę hipoglikemiją, ypač jei dieną buvo daug fizinio krūvio ar vartojami gliukozę mažinantys vaistai. Organizmas, bandydamas stabilizuoti būklę, aktyvina streso hormonus, o tai kartais baigiasi ryto hiperglikemija.

    Kita kraštutinė klaida yra vėlyvi užkandžiai, ypač turintys daug greitųjų angliavandenių. Saldumynai, saldinti gėrimai ar didelės porcijos baltų miltų patiekalų gali ilgam pakelti gliukozę ir apsunkinti kasos darbą, o prastesnė miego kokybė dar labiau didina atsparumo insulinui riziką.

    Nemažai žmonių ryte susiduria su vadinamuoju aušros reiškiniu, kai paryčiais natūraliai kyla gliukozės kiekis dėl hormonų svyravimų. Jei vakare valgoma netinkamai arba per vėlai, šis efektas gali išryškėti labiau, nes kepenys į kraują išskiria daugiau gliukozės atsargų.

    Specialistai pataria vakarienę planuoti taip, kad joje būtų sudėtinių angliavandenių, baltymų, daržovių ir sveikųjų riebalų. Daugeliui žmonių patogiausia paskutinį didesnį valgymą baigti likus maždaug 3–4 valandoms iki miego, o jei vėliau atsiranda alkis, rinktis nedidelį, baltymų turintį užkandį.

    Atsargumo reikalauja ir alkoholis, ypač vartojamas nevalgius. Iš pradžių jis gali kelti gliukozę dėl gėrimuose esančių angliavandenių ar užkandžių, bet po kelių valandų padidėja hipoglikemijos tikimybė, nes slopinama kepenų geba išskirti gliukozę. Dėl to naktiniai prabudimai, prakaitavimas ar drebulys neturėtų būti ignoruojami.

    Vakare sportuoti galima, tačiau per intensyvus krūvis prieš miegą kai kuriems žmonėms padidina naktinės hipoglikemijos riziką. Lengvas pasivaikščiojimas ar ramesnė treniruotė dažniau padeda, o po intensyvaus krūvio verta pasirūpinti subalansuotu užkandžiu ir stebėti savijautą.

    Jei naktį pasireiškia širdies plakimas, dezorientacija, stiprus prakaitavimas ar rankų drebulys, tai gali būti hipoglikemijos požymiai. O nuolatinis padidėjęs cukraus kiekis nevalgius rytais, kartu su troškuliu, mieguistumu ar didesniu apetitu, yra signalas pasitarti su gydytoju ir įvertinti gliukozės apykaitą.

    Geriausią vaizdą suteikia reguliarūs matavimai ir įpročių stebėjimas: ką valgėte, kada ėjote miegoti, ar vartojote alkoholį, ar sportavote. Tokia informacija gydytojui ar dietologui dažnai padeda greičiau rasti priežastis ir parinkti realiai kasdienybei pritaikomus sprendimus.

  • Gydytojai įspėja: šie stiprūs gėrimai greiččiausiai smogia kasai ir gali baigtis pankreatitu

    Kasa yra vienas jautriausių organų alkoholiui, o didžiausią riziką kelia stiprieji gėrimai, kuriuose etilo alkoholio koncentracija ypač didelė. Specialistai pabrėžia, kad būtent tokie gėrimai dažniau siejami su staigiu ūminio pankreatito išsivystymu ir greitesniu kasos pažeidimu.

    Kasa atlieka dvi gyvybiškai svarbias funkcijas: gamina hormonus, kurie padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, ir išskiria virškinimo fermentus. Alkoholis trikdo abi šias sistemas, todėl nukenčia ir medžiagų apykaita, ir normalus virškinimas.

    Kaip alkoholis pažeidžia kasą?

    Etilo alkoholis ir jo skilimo produktai dirgina kasos audinius, didina uždegimo reakcijas ir gali sutrikdyti fermentų pasišalinimą. Dėl to fermentai kartais aktyvuojasi per anksti, pačioje kasoje, ir pradeda žaloti jos audinius.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad riziką didina ne tik vienkartinis gausus vartojimas, bet ir ilgesnį laiką besitęsiantis reguliarus gėrimas. Tokiu atveju uždegimas gali kartotis, o audiniai pamažu randėja, prarasdami savo funkciją.

    Kokie gėrimai pavojingiausi?

    Didžiausia grėsmė siejama su stipriaisiais gėrimais, tokiais kaip degtinė, viskis ar konjakas, nes didelė etilo alkoholio koncentracija greitai apkrauna kasos ląsteles. Tokie gėrimai ypač pavojingi, kai vartojami dideliais kiekiais per trumpą laiką.

    Ne mažiau apgaulingi gali būti saldūs alkoholiniai kokteiliai ar likeriai, kur alkoholio ir didelio cukraus kiekio derinys sukuria papildomą metabolinę apkrovą. Specialistai pabrėžia, kad tai gali prisidėti prie uždegiminių procesų ir bloginti bendrą medžiagų apykaitą.

    Alus ir vynas paprastai turi mažesnę alkoholio koncentraciją, tačiau rizika išlieka, jei jie vartojami dažnai ir dideliais kiekiais. Tuomet labiau tikėtinas lėtinis kasos pažeidimas, kuris ilgainiui gali atsiliepti ir gliukozės kontrolei, ir virškinimo kokybei.

    Kada būtina nedelsti?

    Ūminis pankreatitas dažniausiai pasireiškia stipriu viršutinės pilvo dalies skausmu, pykinimu, vėmimu, bendru silpnumu. Sunkiais atvejais galimos komplikacijos, todėl staigūs, stiprūs simptomai po alkoholio vartojimo yra signalas kuo greičiau kreiptis į medikus.

    Lėtinis pankreatitas neretai vystosi tyliau, tačiau ilgainiui gali baigtis virškinimo nepakankamumu, svorio kritimu ir didesne cukrinio diabeto rizika. Gydytojai pabrėžia, kad saugiausios strategijos kasai nėra, kai kalbama apie alkoholį, o rizika didėja kartu su kiekiu ir vartojimo dažniu.

    „Kuo stipresnis gėrimas ir kuo didesnis suvartotas kiekis per trumpą laiką, tuo didesnė tikimybė, kad kasa sureaguos ūmiu uždegimu“, – teigia gydytojai, komentuodami dažniausias alkoholio sukeltas komplikacijas.