CP v2

Tag: Kasyba

  • Mokslininkus pribloškė atradimas Australijoje: mikrobai kelia uraną į paviršių ir didina riziką

    Australijos Flinderso kalnų regione esanti Mount Painter kasykla ilgą laiką buvo laikoma vieta, kur urano ir retųjų žemių elementų atliekos aridiniame klimate išlieka stabilios ir menkai juda. Tačiau nauji mėginių tyrimai rodo, kad kasybos atliekų krūvose vyksta procesai, galintys pakeisti šį vertinimą.

    Mokslininkai, ištyrę vadinamąsias kasybos atliekas (tailings) Mount Painter teritorijoje, nustatė, kad potencialiai pavojingi mineralai kaupiasi viršutiniame maždaug 10 centimetrų sluoksnyje didesnėmis, nei tikėtasi, koncentracijomis. Atliekos, kaip manoma, buvo paliktos beveik nepaliestos daugiau nei 80 metų.

    Kas, anot tyrėjų, vyksta atliekose

    Tyrimą paskelbusi komanda teigia, kad pagrindinis „variklis“ gali būti dirvožemio mikrobai. Jie, pasak autorių, gali ardyti iš pažiūros stabilius mineralus ir mobilizuoti elementus, įskaitant uraną, paversdami juos smulkiomis polimetalinėmis nanodalelėmis.

    Tokios dalelės gali elgtis kaip koloidai, lengviau pasklindantys aplinkoje nei netirpūs mineralai. Tai ypač aktualu pusiau sausringose vietovėse, kur didžioji dalis kritulių iškrenta staigių vasaros liūčių metu, o paviršinis nuotėkis gali išnešioti smulkias daleles didesniais atstumais.

    „Tradiciškai manėme, kad sausringose teritorijose šie metalai gamtoje yra saugiai „užrakinti“, tačiau mikroskopiniai organizmai parodo, kad tai ne visada tiesa“, – sakė geochemikas Joël Brugger.

    Tyrėjai pabrėžia, kad dar reikės papildomų darbų, jog būtų galutinai patvirtinta tiesioginė mikrobų įtaka stebimiems pokyčiams. Vis dėlto, jų vertinimu, alternatyvių paaiškinimų šiuo metu yra nedaug.

    Kuo tai svarbu žmonėms ir aplinkai

    Uranas yra radioaktyvus ir toksiškas elementas, o ilgalaikis jo junginių patekimas į aplinką gali kelti riziką tiek ekosistemoms, tiek žmonėms. Pavojus didėja, jei dalelės patenka į dulkes, vandenį ar nuosėdas, nes tuomet didėja tikimybė, kad jos bus įkvepiamos arba pateks į organizmą per užterštą vandenį.

    Mount Painter kasykla buvo uždaryta 1965 metais, o teritorija vėliau įtraukta į Arkaroola Wilderness Sanctuary. Vis dėlto nauji duomenys rodo, kad net ir nutraukus gavybą radioaktyvių atliekų elgsena gali keistis, o poveikis gali išryškėti po dešimtmečių.

    Augant gavybai, auga ir atliekų problema

    Tyrėjai šį atvejį sieja su platesne pasauline tendencija: spartėjant energetikos transformacijai ir transporto elektrifikacijai, didėja kritinių žaliavų poreikis, o kartu auga ir kasybos atliekų apimtys. Be to, prastėjant rūdos kokybei, tam pačiam metalų kiekiui išgauti paprastai tenka perkelti ir apdoroti daugiau uolienos.

    Kitas svarbus aspektas tas, kad retųjų žemių elementų telkiniuose neretai aptinkama ir urano ar torio priemaišų, todėl radioaktyvios medžiagos gali patekti į atliekų srautą net tada, kai uranas nėra pagrindinis gavybos tikslas. Dėl to mokslininkai ragina peržiūrėti, kaip vertinamas kasybos atliekų stabilumas ir kokios priemonės taikomos ilgalaikei taršos prevencijai.

    „Norint išvengti nematomos ir ilgalaikės taršos, būtina suprasti, kaip vietiniai mikrobai sąveikauja su atliekomis“, – sakė aplinkos mikrobiologas Santonu Sanyal.

  • KGHM vario pardavimai smuktelėjo 4 proc.: įvardijo, kas labiausiai tempė žemyn rugsėjo rezultatą

    <p]Lenkijos kasybos ir metalų grupė KGHM pranešė, kad 2026 metais rugsėjo mėnesį pardavė 57,9 tūkst. tonų vario. Tai buvo 4 proc. mažiau nei prieš metus, kai pardavimai siekė 60,3 tūkst. tonų.

    <p]Tuo pat metu vadinamojo apmokamojo vario gamyba išliko stabili ir sudarė 60,4 tūkst. tonų, palyginti su 60,1 tūkst. tonų prieš metus. Bendrovė akcentuoja, kad pardavimų mažėjimas labiausiai siejamas su veikla už Europos ribų.

    <h2]Kur krito pardavimai?

    <p]KGHM nurodė, kad silpnesni rezultatai fiksuoti Čilėje veikiančioje Sierra Gorda kasykloje. Šiame projekte KGHM konsoliduoja finansinius rezultatus remdamasi 55 proc. turimų akcijų paketu.

    <p]Prastesnę dinamiką rodė ir JAV kasybos aktyvai, sutelkti KGHM International struktūroje. Būtent šių vienetų rezultatai, pasak bendrovės, labiausiai prisidėjo prie bendro pardavimų sumažėjimo.

    <h2]Gamybos planai ir kokybės faktorius

    <p]Per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius vario pardavimai sudarė 533,2 tūkst. tonų. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau pardavimai siekė 536,4 tūkst. tonų.

    <p]Bendrovė taip pat informavo, kad per devynis 2026 metų mėnesius vario gamyba buvo 2 proc. mažesnė nei numatyta grupės biudžete. Kaip pagrindinė priežastis įvardytas planų neįvykdymas KGHM International padalinyje dėl prastesnių, nei tikėtasi, perdirbamos rūdos kokybinių parametrų.

    <p]„Po devynių 2026 metų mėnesių vario gamyba buvo 2 proc. mažesnė už KGHM grupės biudžetą daugiausia dėl KGHM International planų neįvykdymo, kurį lėmė žemesnių nei numatyta kokybinių parametrų rūdos perdirbimas. Tuo metu sidabro ir aukso gamybos planai buvo įvykdyti su perviršiu“, – teigiama bendrovės pranešime.

    <h2]Sidabras, taurieji metalai ir molibdenas

    <p]Rugsėjį KGHM pardavė 103,2 tonos sidabro, tai yra 2 proc. mažiau nei prieš metus. Sidabro gamyba per mėnesį siekė 108,9 tonos.

    <p]Kartu pateikti ir molibdeno rodikliai: jo pardavimai sudarė apie 90,7 tonos, o gamyba – taip pat apie 90,7 tonos. Palyginti su praėjusių metų rugsėju, pardavimai buvo mažesni maždaug 272,2 tonos, o gamyba – maždaug 45,4 tonos.

    <p]Rinkos dalyviai vario sektoriuje pastaraisiais metais ypač akylai vertina rūdos kokybę ir gamybos stabilumą, nes kasybos projektų rezultatus vis dažniau veikia žaliavos sudėties svyravimai, energijos kaštai ir logistikos grandinių jautrumas. KGHM atveju paskelbti duomenys rodo, kad gamyba kol kas išlieka artima praėjusių metų lygiui, tačiau pardavimų dinamika priklauso nuo atskirų užsienio aktyvų darbo.

  • Lenkijos viceministras apie anglies sektorių: reikia optimizuoti kasybą, energetiką ir žaliavų importą

    Lenkijos energetikos viceministras Marianas Zmarzły teigia, kad šalies energetikos ūkyje būtina nuolat optimizuoti tris tarpusavyje susijusias sritis: kasybą, elektros ir šilumos gamybą bei žaliavų, įskaitant anglį, importą ir prekybą. Pasak jo, žaliavų saugumas tiesiogiai veikia ir energetinį saugumą, todėl sprendimai turi būti priimami kompleksiškai.

    Šią žinutę viceministras kartojo spalio 14 dieną vykusioje konferencijoje, skirtoje investiciniam klimatui mineralinių išteklių sektoriuje. Renginyje aptarti žaliavų politikos prioritetai, visuomenės požiūris į kasybą ir praktinės sąlygos, nuo kurių priklauso naujų projektų įgyvendinimas.

    Viceministras pabrėžė, kad energetikos planavime svarbu ramiai vertinti tarptautinę situaciją ir derinti trumpalaikius sprendimus su ilgalaikėmis investicijomis. Kaip vieną iš ateities atramų jis įvardijo naujus generacijos pajėgumus, įskaitant branduolinę energetiką, tačiau akcentavo, kad iki jų paleidimo būtina suvaldyti pereinamojo laikotarpio rizikas.

    Kartu jis išskyrė geologinių duomenų ir žvalgymo kokybės reikšmę: be patikimo išteklių įvertinimo sudėtinga planuoti tiek žaliavų gavybą, tiek importo poreikius, tiek infrastruktūros plėtrą. Anot viceministro, tai tampa ypač aktualu, kai valstybė vienu metu sprendžia ir energijos kainų, ir tiekimo grandinių stabilumo, ir pramonės konkurencingumo klausimus.

    Siūlomas naujas koordinavimo modelis

    Viešojoje erdvėje viceministras taip pat yra pristatęs idėją pertvarkyti anglies sektoriaus valdymą, atsisakant vien tik krizių pasekmių finansavimo. Jo logika remiasi prielaida, kad energetikos ir kasybos sprendimai negali būti atskirti, nes rinkos balansas priklauso ir nuo vidaus pasiūlos, ir nuo importo, ir nuo to, kokiu tempu uždaromi seni pajėgumai.

    Tarp siūlomų pokyčių minimas vienas aiškus atsakomybės centras, bendras pasiūlos ir paklausos balansas bei ekonomiškai pagrįsta turto konsolidacija. Pagrindinis tikslas – kad vidaus gavybos mažinimas neaplenktų realiai įjungiamų pakaitinių pajėgumų ir nesukurtų naujų priklausomybių nuo importo piko metu.

    Akcentas – žaliavų ir energijos saugumui

    Kaip svarbiausią siūlymą M. Zmarzły įvardijo specialaus Vyriausybės įgaliotinio pareigybę, kuri sujungtų skirtingose institucijose išskaidytus sprendimus. Tokia pareigybė, jo vertinimu, turėtų prižiūrėti strategiją, koordinuoti finansavimą, valdyti restruktūrizavimo procesus ir stebėti, ar uždarymo grafikai dera su naujų pajėgumų įvedimu.

    „Žaliavų saugumas yra ir energetinis saugumas“, – sakė Marianas Zmarzły.

    Viceministras pabrėžė, kad tai nereiškia kasdienio kasyklų ar elektrinių valdymo perėmimo: operacinė atsakomybė liktų įmonių vadovams, tačiau sisteminius konfliktus turėtų spręsti vienas koordinuojantis centras. Jo siūlymai sulaukė dėmesio ir dalies profesinių sąjungų atstovų, kurie akcentuoja, kad sektoriui trūksta nuoseklaus, per kelias grandis suderinto pereinamojo laikotarpio plano.

  • Čilės vario rinka įkaista: užsitęsęs streikas Centinela ir grėsmė sustabdyti Escondida gavybą

    Vario rinka pastarosiomis savaitėmis išgyvena padidėjusios įtampos laikotarpį: Čilėje tęsiasi streikas Centinela kasykloje, o tuo pat metu kyla grėsmė protestams didžiausioje pasaulyje vario kasykloje Escondida. Šios dvi vietos yra svarbios ne tik vietos ekonomikai, bet ir pasaulinei žaliavų rinkai, todėl bet koks gamybos sutrikimas greitai atsispindi kainose ir tiekimo grandinėse.

    Centinela kasykloje, priklausančioje „Antofagasta“, streikas kilo dėl atlyginimų politikos: darbuotojai teigia, kad tose pačiose pareigose dirbančių žmonių atlygis skiriasi, todėl profsąjungos siekia suvienodinimo. Nors vyko derybos su įmonės vadovybe, susitarimo pasiekti nepavyko, o protestas tęsiasi ir jau dabar pradeda veikti kasdienius darbus.

    Darbuotojų atstovai įspėja, kad pasekmės gali pasimatyti artimiausiuose mėnesio gamybos rezultatuose, nes streikuojantys sudaro didelę dalį personalo, dirbančio su gręžimo įranga ir stambia technika. Lėtėjant sprogdinimo darbams, mažėja išgautos uolienos kiekiai, o tai reiškia, kad perdirbimo grandinėje netrukus gali atsirasti žaliavos trūkumas ir gavyba pastebimai kristi.

    Escondida streikas pakeistų rinką

    Didžiausią nerimą investuotojams ir pramonės įmonėms kelia galimas streikas Escondida kasykloje, priklausančioje „BHP“. Tai didžiausias vario gavybos objektas pasaulyje, kurio metinė produkcija viršija 1 000 000 tonų, todėl net trumpalaikis sustojimas būtų juntamas tarptautinėje rinkoje.

    Profsąjungos teigia, kad derybos dėl naujo kolektyvinio susitarimo įstrigo, o vienas iš ginčo taškų esą susijęs su darbuotojų socialinėmis garantijomis ir reikalavimais dėl jautrių asmens duomenų. Jei konfliktas peraugtų į streiką, rinkai tai reikštų didelį smūgį, nes Escondida vaidmuo Čilės vario gamyboje yra itin reikšmingas.

    „Dominuojantis veiksnys, formuojantis vario kainą, greičiausiai yra spekuliacinis ir finansinis“, – teigė vienos investicijų analizės institucijos atstovai.

    Čilė yra viena svarbiausių vario tiekėjų pasaulyje, todėl bet koks sutrikimas šioje šalyje ypač greitai išpučia rizikos priedą kainose. Vario rinka pastaraisiais metais yra jautri ne tik darbo ginčams, bet ir menkesnėms atsargoms: kai pasiūla ir paklausa balansuoja arti ribos, net nedidelis gamybos kritimas tampa kainų šuolio katalizatoriumi.

    Problemos gilėja dėl saugos ir oro

    Be darbo ginčų, Čilės vario sektorius susiduria ir su kitais iššūkiais. Pastaruoju metu pranešta apie nelaimingus atsitikimus kasybos pramonėje, o saugos klausimai vėl atsidūrė dėmesio centre, nes didelėse kasyklose bet kokie incidentai reiškia ir reputacines, ir veiklos rizikas.

    Situaciją apsunkina ir nepalankios oro sąlygos: gausesni krituliai kai kuriose vietovėse trikdo atvirų kasyklų darbus, didina nuošliaužų bei užtvindymų riziką. Kasybai tai svarbu ne mažiau nei streikai, nes prastovos dėl oro dažnai yra sunkiai prognozuojamos, o padariniai infrastruktūrai gali užsitęsti.

    Paradoksalu, bet įtampą darbo santykiuose didina ir aukštesnės vario kainos. Kai metalas brangsta, darbuotojai dažniau siekia didesnės naudos iš įmonių pelno, o bendrovės, ypač spaudžiamos kaštų ir investicinių planų, ne visada linkusios greitai nusileisti, todėl derybos tampa kietesnės.

  • „JSW“ BHP žinių konkursas baigtas: po 9 mėnesių varžytuvių išaiškėjo nugalėtojas

    „JSW“ baigė tryliktąją internetinio darbuotojų BHP žinių konkurso ediciją, kurioje beveik devynis mėnesius varžėsi šimtai įmonės darbuotojų. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas buvo ne vien patikrinti taisyklių išmanymą, bet ir nuosekliai stiprinti saugaus darbo kultūrą.

    Konkursas vyko nuo sausio iki rugsėjo pabaigos, o iš viso jame dalyvavo 240 darbuotojų. Pasak įmonės, klausimai apėmė tiek teisės aktų ir procedūrų žinias, tiek praktinius sprendimus, su kuriais kasdien susiduriama rizikingose darbo vietose.

    Nors kova dėl pirmųjų vietų buvo įtempta, maksimalios taškų sumos šiemet nepasiekė nė vienas dalyvis. „JSW“ tai vertina kaip signalą, kad saugos reikalavimai ir jų taikymas realiose situacijose nuolat kinta, todėl žinias reikia reguliariai atnaujinti.

    Nugalėtojas ir prizai

    Pirmąją vietą užėmė Marcinas Kubickis iš kasyklos „Budryk“, dirbantis gamybos parengimo vyresniuoju inspektoriumi. Jam skirtas 5 000 Lenkijos zlotų prizas, kuris, apytikriai konvertavus, sudaro apie 1 150 eurų.

    „Dalyvauju šiame konkurse dešimt metų ir tik dabar pavyko užimti pirmąją vietą. Tai didelis pasitenkinimas ir patvirtinimas, kad verta nuolat tikrinti bei plėsti savo žinias“, – sakė Marcinas Kubickis.

    Antrąją vietą laimėjo Łukaszas Młynekas iš „Knurów-Szczygłowice“ padalinio, jam atiteko 4 000 zlotų, arba apie 920 eurų. Trečias liko Jarosławas Gąska iš „Borynia-Zofiówka“ padalinio, jo prizas siekė 3 000 zlotų, arba apie 690 eurų.

    Apdovanojimai laureatams įteikti spalio 13 dieną per iškilmingą renginį, kuriame akcentuota praktinė BHP žinių vertė ir nuolatinis darbuotojų kompetencijų stiprinimas. Įmonės vadovybė pažymėjo, kad tokios iniciatyvos padeda formuoti įprotį saugą vertinti kaip kasdienį sprendimų priėmimo kriterijų.

    Kodėl BHP konkursai svarbūs kasybai

    Kasybos sektoriuje sauga laikoma viena jautriausių sričių dėl didesnės nelaimingų atsitikimų rizikos, technologinių procesų sudėtingumo ir griežto reglamentavimo. Todėl darbuotojų mokymai ir žinių patikra praktiniu formatu dažnai naudojami kaip priemonė sumažinti klaidų tikimybę ir sustiprinti atsakomybės jausmą komandoje.

    „Darbuotojų sauga yra ir išlieka vienas svarbiausių „JSW“ prioritetų. Saugos kultūrą kuriame visi, o jos pamatas yra žinios, atsakomybė ir nuoseklus taisyklių laikymasis“, – sakė „JSW“ valdybos pirmininkas Bogusławas Oleksy.

    „JSW“ priklausanti grupė yra viena reikšmingiausių koksinės anglies tiekėjų Europoje, o jos veiklos pagrindą sudaro koksinės anglies gavyba ir prekyba bei kokso ir anglies chemijos produktų gamyba. Įmonė pabrėžia, kad darbuotojų sauga išlieka kertiniu elementu užtikrinant stabilų darbą ir gamybos tęstinumą.

  • KGHM kasyklos Čilėje remiasi 500 tonų savivarčiais: kaip elektronika ir DI valdo milžinus

    Milžiniški savivarčiai – kasyklos kraujotaka

    Atvirose Čilės kasyklose rūdingoji uoliena juda ne konvejeriais, o milžiniškais savivarčiais, kurie per pamainą atlieka dešimtis ciklų. KGHM valdoma Sierra Gorda kasykla yra vienas pavyzdžių, kur našumas tiesiogiai priklauso nuo vadinamųjų kasybos vagonų ir jų judėjimo organizavimo.

    Tokiose kasyklose vario kiekis uolienoje dažnai nėra didelis, todėl rezultatą lemia pervežamos masės apimtys. Dėl to parkas čia skaičiuojamas dešimtimis vienetų, o kiekvieno sunkvežimio prastova kainuoja brangiai.

    Komatsu 930E: namo dydžio mašina

    Sierra Gorda dirba 76 „Komatsu“ 930E savivarčiai, o dalis jų nuolat būna remonte ar profilaktikoje. Vieno ciklo, apimančio pakrovimą, iškrovimą ir daugiau nei 10 kilometrų maršrutą, trukmė siekia apie valandą, todėl eismo srautai kasykloje turi būti valdomi itin tiksliai.

    Šis modelis išsiskiria gabaritais: apie 15,6 metro ilgio, daugiau nei 9 metrų pločio ir beveik 7,5 metro aukščio. Įspūdį sustiprina 3,6 metro skersmens ratai, o vien matomumas iš kabinos dėl aklųjų zonų išlieka iššūkiu, todėl didelė dalis saugos sprendimų perkelta į elektroniką.

    Hibridinis principas ir milžiniškos apkrovos

    930E veikia dyzelinio-elektrinio pavaros principu: dyzelinis variklis suka generatorių, o ratų trauką užtikrina elektros pavara. Toks sprendimas kasyboje vertinamas dėl patvarumo, traukos kontrolės ir efektyvesnio darbo ciklų valdymo, ypač važiuojant į įkalnes su kroviniu.

    Pilnai pakrautas savivartis gali sverti apie 520 tonų: maždaug 230 tonų sudaro pati mašina, o apie 290 tonų – krovinys. Intensyvaus darbo metu degalų sąnaudos yra didžiulės ir gali siekti apie 700 litrų per valandą, todėl net nedideli maršruto ar eilių sutrumpinimai tiesiogiai mažina kaštus.

    Elektronika seka nuovargį, DI optimizuoja srautus

    Kasykloje taikomos nuovargio atpažinimo sistemos, kurios stebi operatoriaus veidą ir elgsenos signalus, įskaitant mirksėjimo dažnį ir akių vokų užsimerkimo trukmę. Aptikus mikro miego ar dėmesio praradimo riziką, vairuotojas perspėjamas, o tai ypač svarbu dirbant 12 valandų pamainomis.

    Dar svarbesnė grandis – visos flotilės valdymas realiu laiku. Parką koordinuoja dispečeriai ir flotilės valdymo sistema, kuri, naudodama GPS duomenis ir DI paremtą optimizavimą, parenka maršrutus, paskiria savivartį konkrečiai ekskavatoriaus vietai ar išvertimo taškui ir mažina spūstis.

    Toks algoritminis valdymas leidžia atsisakyti „pririšimo“ prie vienos trasos ar vieno ekskavatoriaus: kiekvienas kitas reisas gali turėti naują užduotį pagal eiles, poreikį tam tikram uolienos tipui ir technikos apkrovimą. Praktikoje tai reiškia mažiau tuščių kilometrų, trumpesnį laukimą ir stabilesnį gamybos ritmą.

    Didžiausias priešas – lietus, kurio daugėja

    Net pažangiausia logistika ne visada užtikrina darbą be pertrūkių. Didelės liūtys gali sustabdyti eismą kasykloje, nes ant šlapių rampų atsiranda slydimo rizika, o daugiau nei pusės tūkstančio tonų sąstatas su kroviniu tampa sunkiai suvaldomas.

    Nors Atakamos regionas laikomas vienu sausiausių pasaulyje, pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami intensyvesni krituliai, siejami su klimato kaitos tendencijomis. Kasybos bendrovėms tai reiškia papildomą rizikos valdymą: nuo kelių priežiūros ir dulkių slopinimo iki darbo planavimo pagal orų prognozes.

    Sierra Gorda pavyzdys rodo, kad atviroje kasyboje „geležis“ yra tik pusė istorijos. Kitą pusę sudaro duomenys, elektronika ir DI, kurie leidžia milžiniškiems savivarčiams judėti kaip vienai sistemai, o bet koks sutrikimas, nuo technikos gedimo iki lietaus, akimirksniu atsispindi visoje grandinėje.

  • Giliausios pasaulio kasyklos: nuo 4 km Pietų Afrikoje iki giliausių anglies šachtų Lenkijoje

    Kodėl kasyklos vis gilėja

    Lengviausiai pasiekiamos naudingųjų iškasenų atsargos daugelyje regionų senka, todėl kasybos pramonė vis dažniau leidžiasi į didesnius gylius. Tai ypač matyti aukso kasyboje, kur kai kurios šachtos jau peržengė kelių kilometrų ribą po žeme.

    Gylį didinti leidžia pažangesnės gręžimo technologijos, tikslesnis geologinis žvalgymas ir gerokai patobulintos šachtų saugos sistemos. Kartu didėja ir kaštai, nes gilesnėse kasyklose reikia daugiau energijos vėdinimui, aušinimui ir transportui.

    Giliausios aukso kasyklos pasaulyje

    Tarp giliausių pasaulio kasyklų pirmauja Pietų Afrikos Respublika, kur istorinis aukso telkinių išnaudojimas paskatino plėtrą į itin sudėtingus gylius. Čia gylis skaičiuojamas ne šimtais, o tūkstančiais metrų.

    Ryškiausias pavyzdys – Mponeng aukso kasykla netoli Johanesburgo, kur darbai vykdomi maždaug nuo 2,4 iki apie 4 kilometrų po žeme. Tokiuose lygiuose aplinka tampa ekstremali: aukšta temperatūra ir geologinė įtampa reikalauja didelės apimties aušinimo, vėdinimo ir nuolatinio uolienų stabilumo stebėjimo.

    Kitas ilgus metus minėtas rekordininkas – TauTona kasykla, taip pat Pietų Afrikos Respublikoje, kur gylis siekė apie 3,9 kilometro. Dėl didžiulio požeminio tinklo darbuotojams vien kelionė iki darbo zonų gali užtrukti reikšmingą laiko dalį.

    Prie giliausių priskiriama ir Savuka kasykla, kur aukso gavyba pasiekė iki maždaug 3,7 kilometro gylį. Tokiose šachtose papildoma rizika yra su kasyba susiję seisminiai sukrėtimai, galintys lemti laikinus veiklos stabdymus ir brangiai kainuojančius saugos darbus.

    Kaip atrodo Lenkija gylio kontekste

    Lenkijoje giliausios šachtos dažniausiai siejamos su anglies kasyba, kuri paprastai nepasiekia aukso kasybai būdingų kelių kilometrų gylių. Vis dėlto kai kurie Lenkijos anglies telkiniai eksploatuojami daugiau nei kilometro gylyje.

    Vienas giliausių pavyzdžių yra anglies kasykla Budryk Silezijoje, kur vienas šachtos ruožų siekia apie 1 320 metrų gylį. Tarp gilių objektų taip pat minimos kasyklos, kur darbai vyksta apie 1 220 metrų ir apie 1 125 metrų lygiuose, o tai rodo sudėtingas geologines sąlygas ir aukštus infrastruktūros reikalavimus.

    Gylio palyginimas išryškina esminį skirtumą: anglies kasyba Europoje gali peržengti 1 kilometro ribą, tačiau pasauliniai rekordai, ypač aukso gavyboje, artėja prie 4 kilometrų. Kuo giliau leidžiamasi, tuo labiau auga energetiniai poreikiai, įrangos nusidėvėjimas ir saugos rizikos, todėl tokios kasyklos tampa ne tik inžineriniu, bet ir ekonominiu iššūkiu.

  • JSW mažina nuostolį, bet jis vis dar milžiniškas: ką rodo 2026 metų pusmečio rezultatai

    Lenkijos kasybos ir koksavimo grupė JSW 2026 metų pirmąjį pusmetį baigė su 239 000 000 eurų grynuoju nuostoliu. Nors tai beveik perpus mažiau nei prieš metus, bendrovė pripažįsta, kad finansinis rezultatas išlieka itin blogas.

    Vien 2026 metų antrąjį ketvirtį JSW patyrė 98 000 000 eurų nuostolį, o pirmąjį ketvirtį jis siekė apie 141 000 000 eurų. Bendrovės veiklos pelningumą apibūdinantis EBITDA rodiklis (be vienkartinių veiksnių) antrąjį ketvirtį pasiekė 12 000 000 eurų, tačiau per pusmetį jis vis dar buvo neigiamas ir sudarė apie minus 32 000 000 eurų.

    Gamyba auga, bet ne visur

    2026 metų antrąjį ketvirtį kasyklos pagamino daugiau nei 3 200 000 tonų anglies, panašiai kaip ir pirmąjį ketvirtį. Tuo pat metu koksavimo produkcijos apimtys smuko beveik 11 proc. ir siekė kiek mažiau nei 700 000 tonų.

    Vis dėlto per visą 2026 metų pirmąjį pusmetį fiksuotas augimas ir anglies, ir kokso segmentuose. Anglies gavyba padidėjo 4,2 proc. iki 6 500 000 tonų, o kokso gamyba paaugo 1,1 proc. iki 1 400 000 tonų.

    Pardavimai ir kainos: geresnis ketvirtis

    Pardavimai išoriniams anglies pirkėjams 2026 metų antrąjį ketvirtį viršijo 2 050 000 tonų ir buvo 8,7 proc. didesni nei metų pradžioje. Tuo metu kokso pardavimai siekė beveik 700 000 tonų ir buvo 10,7 proc. mažesni nei pirmąjį ketvirtį.

    Vidutinė koksinės anglies kaina per ketvirtį kilo iki maždaug 176 eurų už toną, o kokso iki maždaug 228 eurų už toną. Dėl to ketvirčio pardavimo pajamos didėjo iki beveik 531 000 000 eurų, tačiau per pusmetį jos buvo apie 994 000 000 eurų, tai yra 5,8 proc. mažiau nei prieš metus.

    Patvirtintas 2026–2035 metų planas

    JSW skelbia, kad 2026–2035 metų pertvarkos programa jau patvirtinta, o dalis priemonių pradėta įgyvendinti. Tikslas – stabilizuoti pinigų srautus, mažinti sąnaudas ir ilgainiui grįžti prie tvaresnio pelningumo, tačiau tam įtakos turės ir koksinės anglies bei kokso kainų ciklai.

    „Pastaruosius mėnesius nuosekliai įgyvendinome pertvarkos veiksmus, o dalis suplanuotų priemonių jau vykdoma“, – sakė JSW vadovas Bogusław Oleksy.

    Vienas aiškiausių taupymo ženklų – investicijų mažėjimas: antrąjį ketvirtį piniginės investicijos sudarė apie 123 000 000 eurų ir buvo 15,6 proc. mažesnės nei pirmąjį ketvirtį. Per visą pirmąjį pusmetį investicijos buvo 39 proc. mažesnės nei prieš metus, o lėšos daugiausia nukreiptos į kasybos parengiamuosius darbus ir infrastruktūros modernizavimą.

  • Kanadoje 800 metrų gylyje aptiko itin turtingą vario gyslą: rezultatai nustebino geologus

    Kanadoje 800 metrų gylyje aptiko itin turtingą vario gyslą: rezultatai nustebino geologus

    Kanados bendrovė „Power Metallic Mines“ pranešė apie labai gerus gręžinių rezultatus Lion telkinyje, priklausančiame Nisk projektui Kvebeko provincijoje, Eeyou Istchee James Bay regione. Tai polimetalinis telkinys, kuriame, be vario, aptinkama nikelio, paladžio, platinos, sidabro ir aukso.

    Naujausi duomenys rodo, kad mineralizuota zona tęsiasi gerokai giliau, nei buvo manyta pagal ankstesnius tyrimus ir telkinio geologinį modelį. Tai reiškia, kad iki šiol vertinant išteklius galėjo būti neįtraukti patys giliausi ir potencialiai perspektyvūs telkinio ruožai.

    Didžiausio dėmesio sulaukė gręžinys PML-26-125, kuris šiuo metu laikomas giliausiu, kurio laboratoriniai rezultatai jau gauti. Jis pasiekė maždaug 800 metrų gylį, o tyrimai parodė 5,7 metro ilgio atkarpą su labai didele metalų koncentracija.

    Skelbiama, kad vidutinė vario koncentracija šiame intervale siekė 11,42 proc., o kartu fiksuotos ir kitų metalų priemaišos. Dar įspūdingesnis rezultatas gautas dalyje šios atkarpos: 2,15 metro ruože vario koncentracija pakilo iki 20,30 proc.

    Bendrovė nurodo, kad šis gręžinys nusileido maždaug 150 metrų žemiau ankstesnio giliausio reikšmingo mineralizacijos kirtimo ir daugiau nei 25 proc. viršijo gylį, kuriuo rėmėsi neseniai paskelbtas telkinio išteklių įvertinimo modelis. Tuo pat metu gręžinys PML-26-128 mineralizaciją pasiekė beveik 900 metrų gylyje, tačiau šio gręžinio laboratorinių rezultatų dar laukiama.

    Geologiniu požiūriu svarbiausia tai, kad Lion telkinys, sprendžiant iš turimų duomenų, išlieka atviras į gylį, o tai leidžia manyti, jog apatinė telkinio riba dar nėra nustatyta. Aukštos koncentracijos giliuose intervaluose taip pat leidžia kelti prielaidą, kad didėjant gyliui mineralizacija nebūtinai silpsta, nors tam patvirtinti reikės papildomų gręžimų.

    Tokie rezultatai gali turėti tiesioginę įtaką būsimam išteklių vertinimui, nes dabartinis modelis neapima naujausių giliųjų kirtimų. Bendrovė skelbia artimiausiomis savaitėmis ketinanti pateikti daugiau duomenų iš giliųjų gręžinių, kurie galėtų patikslinti telkinio mastą ir ekonominį potencialą.

    Vario telkinių paieškos pastaraisiais metais ypač suaktyvėjo dėl augančio metalo poreikio energetikos transformacijoje, elektros tinklų plėtroje ir elektrifikacijoje. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, elektros tinklų modernizavimas ir atsinaujinančios energetikos plėtra didina vario paklausą, o naujų telkinių vystymas dažnai užtrunka ilgus metus, todėl rinkoje vis daugiau dėmesio sulaukia projektai, galintys išplėsti išteklius.

    Pasauliniame kontekste didžiausias vario žaidėjas išlieka Čilė, kur sutelkta dalis didžiausių pasaulio telkinių ir veikia vienos stambiausių kasyklų. Kanada taip pat yra reikšminga kasybos valstybė, o perspektyvūs nauji atradimai Kvebeke ir kitose provincijose stiprina jos pozicijas kritinių žaliavų grandinėje.

  • Serifo kasyklų istorija keliasi į skaitmeną: Graikija atveria archyvą su liudijimais ir nuotraukomis

    Serifo kasyklų istorija keliasi į skaitmeną: Graikija atveria archyvą su liudijimais ir nuotraukomis

    Graikijos Kikladų saloje Serifėje turizmas šiandien užgožia kitą, mažiau žinomą salos veidą – kelis šimtmečius čia klestėjusią kasybą. Po žeme liko ištisas tunelių ir šachtų tinklas, o pakrantėse – rūdžių paženklinti bėgiai, vagonėliai ir krovos prieplaukos.

    Didžiausi kasybos pėdsakai išlikę salos pietvakariuose, Mega Livadi ir Koutalo apylinkėse. Būtent čia iki XX amžiaus vidurio veikusi pramonė formavo vietos ekonomiką, kasdienybę ir net demografiją.

    Geležies rūdos gavyba Serifėje suintensyvėjo XIX amžiaus pabaigoje, o kai kuriais laikotarpiais metinė produkcija, kaip nurodoma projekto rengėjų surinktoje medžiagoje, siekdavo apie 200 000 tonų. Į salą dirbti atvykdavo žmonės ir iš kitų Graikijos regionų, o kasybos darbas tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.

    1963 metais kasyklos galutinai užsidarė, o didelė dalis darbininkų buvo priversti emigruoti arba keisti profesiją. Apleistos teritorijos liko kaip nebylus liudijimas, tačiau gyvieji pasakojimai ilgą laiką išsilaikė daugiausia per žodinę atmintį šeimose.

    Skaitmeninis archyvas ir QR kodai

    Siekiant užfiksuoti nykstančius liudijimus, Serifės bendruomenės iniciatyva startavo projektas „Serifos kasyklų gyvoji istorija“. Jį įgyvendino Serifės bičiulių asociacija, o rėmė Kikladų tapatybės iniciatyva, vykdoma Kikladų meno muziejaus.

    Projekto autoriai sukūrė skaitmeninį archyvą, kuriame sukaupta daugiau kaip 250 nuotraukų, reti dokumentai, spaudos iškarpos ir dešimt gyvų kasybininkų bei jų palikuonių pasakojimų. Surinkta medžiaga taip pat pristatyta ir spausdinto leidinio forma.

    Prie buvusių kasybos vietų įrengtos informacinės lentos su QR kodais, kad lankytojai galėtų vietoje perskaityti interviu ir susipažinti su istoriniu kontekstu. Tokia praktika tampa vis dažnesnė kultūros paveldo objektuose, kai turinys perkeliamas į skaitmeninę erdvę ir pritaikomas keliaujantiems.

    „Mūsų tikslas yra dvejopas: išsaugoti šią gyvą istoriją ir ja pasidalyti. Net ir gyvenantys Serifėje dažnai nežino, kas iš tiesų vyko kasyklose“, – sakė Serifės bičiulių asociacijos viceprezidentė Katerina Papathoma.

    1916 metų streikas ir kaina žmonėms

    Mega Livadi kasyklos laikomos svarbiu istoriniu objektu: čia 1916 metais įvyko garsus, kruvinai pasibaigęs kasybininkų streikas. Darbininkai reikalavo aštuonių valandų darbo dienos ir saugesnių, orumą atitinkančių sąlygų.

    Pasak tyrėjų surinktos medžiagos, konfliktą kurstė itin ilgos darbo valandos, menki atlyginimai, prastos gyvenimo sąlygos ir saugos priemonių trūkumas, dėl kurio nelaimės darbe buvo dažnos. Streiko metu žuvo keturi streikuotojai, taip pat buvo aukų ir tarp žandarmerijos.

    Vienu ryškiausių streiko simbolių laikomas Serifėje gimęs profesinių sąjungų judėjimo veikėjas Konstantinosas Speras. Jo vardas saloje iki šiol siejamas su kova už darbuotojų teises ir socialinius pokyčius Graikijoje.

    Planai atgaivinti teritoriją

    Serifės savivaldybė jau ne vienerius metus siekia buvusią kasybos zoną paversti atviru kalnakasybos muziejumi po atviru dangumi. Idėja – ne tik restauruoti išlikusius pramonės pėdsakus, bet ir sukurti lankytojams aiškų pasakojimą apie salos tapatybę, kurią ilgą laiką formavo kasyklos.

    „Norime, kad tai taptų viešai prieinama vieta, kur žmonės galėtų atvykti, suprasti istoriją ir pamatyti ją per išlikusius ženklus“, – sakė Serifės meras Konstantinosas Revintis, pabrėžęs, kad projektui ieškoma institucinių partnerių ir valstybės paramos.

    Skaitmeninis archyvas šioje vizijoje tampa ne priedu, o pagrindiniu įrankiu: jis padeda sujungti materialų paveldą su žmonių patirtimis ir suteikia galimybę istoriją perduoti jaunajai kartai. Projekto rengėjai pabrėžia, kad laikas čia svarbiausias, nes su kiekviena karta dingsta ir gyvų liudijimų sluoksnis.