CP v2

Tag: Kasyba

  • Baigta gelbėjimo operacija KGHM Lubino kasykloje po stipraus požeminio smūgio: visi šachtininkai saugūs

    Kasybos bendrovė „KGHM Polska Miedź“ pranešė, kad Lubino kasybos komplekse užbaigta gelbėjimo ir darbuotojų išvedimo iš pavojingos zonos operacija. Pasak įmonės, visi šachtininkai, kurie buvo rizikos zonoje po požeminio smūgio, yra saugūs.

    Incidentas įvyko ryte Lenkijos Žemutinės Silezijos regione, vadinamajame Vario baseine. Po stipresnių nei įprasta požeminių virpesių iš grėsmės zonos buvo evakuojami darbuotojai, o į vietą pasiųstos gelbėtojų pajėgos.

    „KGHM Polska Miedź“ nurodė, kad pagal pirminius duomenis vienas asmuo patyrė lengvus sužalojimus. Įmonė pridūrė, kad įvykio priežastis ir aplinkybes vertins speciali komisija.

    Komunikacijos departamento vadovas Mirosławas Kukas anksčiau aiškino, kad tokio pobūdžio smūgiai šiame regione fiksuojami reguliariai, tačiau šis buvo išskirtinai stiprus. Jo teigimu, smūgis buvo vertinamas kaip viršijęs 4 balų ribą pagal Richterio skalę.

    Seismologijoje tokio stiprumo įvykiai dažniausiai laikomi vidutiniais ir paprastai nesukelia didelių infrastruktūros pažeidimų, tačiau yra aiškiai juntami žmonėms. Kasyklose, kur darbuotojai dirba po žeme, net ir vidutiniai virpesiai gali reikšti padidėjusią riziką, todėl taikomi griežti saugos protokolai ir atliekamos skubios patikros.

    Kas žinoma apie Lubino telkinį?

    Lubino kasykla yra viena seniausių Lenkijos Vario baseine. Joje kasama polimetalinė rūda, kurioje daugiausia aptinkama vario ir sidabro, o šios žaliavos laikomos strategiškai svarbiomis pramonei ir energetikos transformacijai.

    Pagal „KGHM Polska Miedź“ pateiktus duomenis, pramoniniai Lubin-Małomice telkinio ištekliai 2024 metų gruodžio 31 dieną viršijo 319 mln. tonų vario rūdos. Vidutinė vario koncentracija pramoniniuose ištekliuose siekė 1,23 proc., sidabro – 53 gramus vienai megagramai.

    Kodėl tokie įvykiai svarbūs sektoriui?

    Požeminiai smūgiai kasyklose yra viena dažniausių rizikų giliuose telkiniuose, ypač regionuose, kur kasyba vykdoma dešimtmečius. Tokie įvykiai dažniausiai suaktyvina saugos procedūras: ribojamas darbas tam tikrose zonose, tikrinama ventiliacija, uolienų stabilumas ir komunikacijos sistemos.

    Šįkart, įmonės teigimu, situacija suvaldyta, o visi pavojingoje zonoje buvę darbuotojai pasiekė saugią vietą. Komisijos išvadų laukiama siekiant įvertinti, ar reikalingos papildomos prevencinės priemonės ir kaip koreguoti darbų organizavimą po įvykio.

  • Oficialiai atidaryta „Transkom“ kasykla: 30 mln tonų išteklių ir milžiniškas planas regionui

    Oficialiai atidaryta „Transkom“ kasykla: 30 mln tonų išteklių ir milžiniškas planas regionui

    Poboršuve, netoli Kedzierzino-Kozlės, oficialiai pradėjo veikti nauja natūralių užpildų kasykla „Kopalnia Poborszów“. Projektas įgyvendintas Opolės vaivadijoje ir vietos valdžios vertinamas kaip didžiausia investicija Reńska Wieś savivaldybėje.

    Skaičiuojama, kad telkinyje gali būti apie 30 milijonų tonų išteklių, o planuojama metinė gamyba sieks apie 600 000 tonų. Iš čia bus išgaunamas smėlis ir žvyras, kurie yra pagrindinės žaliavos betonui, kelių statybai ir įvairiems infrastruktūros projektams.

    Darbus bendrovė „Transkom“ pradėjo 2022 metais nuo žvalgomųjų gręžinių, o 2024 metų pabaigoje startavo statybos. 2025 metais užbaigta gamybinė infrastruktūra ir atlikta pirmoji gavyba, o 2026 metų birželį kasykla atidaryta oficialiai.

    Gavyba vykdoma naudojant refulerį, kuris siurbia žaliavą iš po vandens paviršiaus, o toliau ji keliauja į perdirbimo grandinę. Esminis objekto mazgas yra technologinis bokštas su automatizuotais sijotuvais, o žaliava transportuojama konvejeriais, kurių bendras ilgis viršija 2 kilometrus.

    Perdirbimo ceche medžiagos rūšiuojamos šlapiuoju būdu į skirtingas frakcijas, kad būtų užtikrintas stabilus užpildų granulometrinis pasiskirstymas. Pasak kasyklos vadovo Adamo Mikoszo, iš žaliavos galutinai pagaminami įvairūs statybiniai užpildai, pritaikomi skirtingiems užsakymams.

    Įmonė pabrėžia ir technologinį išskirtinumą: smėliui naudojami fluidaliniai rūšiuotuvai, leidžiantys atskirti organines priemaišas ir pagerinti produkcijos kokybę. „Tai technologija, kurią tokio tipo objektuose pamatysi retai“, – sakė „Transkom“ vadovas Robertas Białdyga.

    Visa gavybos teritorija kartu su perdirbimo įrenginiais apima apie 190 hektarų. Įmonė planuoja produkciją daugiausia tiekti Opolės ir Silezijos vaivadijose, o pagrindiniai pirkėjai turėtų būti betono gamintojai, prefabrikacijos įmonės ir kelių statybos rangovai iki maždaug 150 kilometrų spinduliu.

    Natūralių užpildų paklausa regione pastaraisiais metais glaudžiai siejama su kelių, tiltų, gyvenamųjų ir pramonės projektų apimtimis, todėl stabilus vietinis tiekimas tampa strateginiu veiksniu kainoms ir logistikai. Didesnė vietinė gavyba paprastai mažina transporto atstumus, o tai gali reikšti ir mažesnes sąnaudas, ir mažesnę taršą, palyginti su žaliavos gabenimu iš tolimesnių karjerų.

    „Transkom“ teigimu, Poboršuvo kasykla papildo bendrovės gamybinę grandinę ir sustiprina jos pozicijas statybinių medžiagų rinkoje. Įmonė taip pat valdo akmens kasyklą „Szymiszów“ netoli Strzelcų Opolskų, todėl naujasis objektas tampa platesnio tiekimo tinklo dalimi.

    Nors kasybos projektai dažnai kelia klausimų dėl poveikio aplinkai, modernūs karjerai vis dažniau akcentuoja vandens naudojimo kontrolę, triukšmo ir dulkių mažinimą bei teritorijų rekultivaciją po gavybos. Šie aspektai tampa vis svarbesni tiek vietos bendruomenėms, tiek rangovams, kurie tiekimo grandinėse vertina ne tik kainą, bet ir atitiktį aplinkosaugos reikalavimams.

  • Mirė Piotras Pyzikas, buvęs Lenkijos valstybės aktyvų viceministras, kuravęs kasybos sektorių

    Gegužės 23 dieną Glivicuose mirė Piotras Pyzikas – buvęs Lenkijos parlamento narys ir Valstybės aktyvų ministerijos viceministras, kurio atsakomybės srityje buvo kasybos politika. Apie netikėtą jo mirtį viešai pranešė keli Lenkijos politikai, tarp jų ir su partija „Teisė ir teisingumas“ siejami pareigūnai.

    Užuojautą dėl P. Pyziko mirties pareiškė „Teisė ir teisingumas“ pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis, o atsisveikinimo žinutę paskelbė ir buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Politikai akcentavo ilgametę jo veiklą valstybės labui ir įsitraukimą į viešąjį gyvenimą.

    Piotras Pyzikas gimė 1959 metais Pulavuose. 1980 metais jis įstojo į Nepriklausomą studentų sąjungą prie Silezijos technologijos universiteto, taip pat bendradarbiavo su „Solidarumo“ judėjimu, kuris Lenkijoje tapo svarbiu politinių permainų simboliu.

    Vėliau P. Pyzikas dirbo parlamente – buvo VII ir VIII kadencijų Seimo narys. 2021–2023 metais jis ėjo Valstybės aktyvų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas ir buvo laikomas vienu iš politikų, atsakingų už kasybos sektoriaus klausimus, įskaitant socialinę darbotvarkę anglies regionuose.

    Darbas ministerijoje ir politinė veikla

    2021 metų lapkričio 15 dieną tuometinis Lenkijos vicepremjeras ir valstybės aktyvų ministras Jacekas Sasinas įteikė P. Pyzikui paskyrimą į ministerijos vadovybę. Šis laikotarpis sutapo su augančiomis diskusijomis dėl anglies pramonės ateities, energetinio saugumo ir ES klimato tikslų.

    Nuo 2001 metų P. Pyzikas priklausė partijai „Teisė ir teisingumas“ ir buvo siejamas su jos struktūrų kūrimu Silezijos vaivadijoje. Šis regionas Lenkijoje istoriškai laikomas vienu svarbiausių anglies gavybos centrų, todėl politiniai sprendimai dėl kasybos čia turi didelį socialinį ir ekonominį svorį.

    Kasybos iššūkiai: žmonės ir ateitis

    Viešojoje erdvėje P. Pyzikas buvo minimas ir dėl pasisakymų apie kadrų trūkumą sektoriuje. Jis yra pabrėžęs, kad šiandien žmonės rečiau renkasi darbą kasyboje, nes nemato aiškios naudos ir stabilios perspektyvos ateityje, o tai dar labiau apsunkina pramonės transformaciją.

    Lenkijos kasybos sektorius pastaraisiais metais balansuoja tarp dviejų tikslų: užtikrinti energetinį saugumą ir kartu judėti mažesnių emisijų kryptimi. Tokiose diskusijose ministerijų vadovų bei už kasybą atsakingų politikų vaidmuo dažnai tampa esminis, nes sprendimai apima ne tik energetiką, bet ir regionų užimtumą, profesinį persikvalifikavimą bei valstybės paramos mechanizmus.

  • Kuzbase anglies gavyba pirmąkart per 5 mėnesius augo: atsigavo eksportas, bet nuostoliai didėja

    Kuzbase, pietvakarių Sibire esančiame Rusijos anglies pramonės centre, anglies gamyba 2026 metų balandį išaugo iki 15,5 mln. tonų. Tai yra 2,6 proc. daugiau nei kovą ir pirmas mėnesinis augimas per pastaruosius penkis mėnesius, rodo regiono pramonės statistika.

    Rinkos stebėtojai augimą sieja su pagerėjusiais anglies eksporto srautais iš šio regiono. Eksportas balandį pasiekė apie 10 mln. tonų ir viršijo kovą fiksuotą 9,4 mln. tonų rezultatą, o tai – aukščiausias lygis nuo praėjusių metų sausio.

    Eksporto atsigavimas Kuzbasui svarbus, nes regiono įmonių pajamos didžiąja dalimi priklauso nuo pardavimų užsienyje, ypač Azijos kryptimis. Tačiau net ir augant apimtims sektoriaus finansinė padėtis išlieka įtempta dėl kaštų, logistikos ir mokestinių pokyčių.

    Prognozuojama, kad Rusijos anglies pramonė 2026 metais gali patirti dar didesnius nuostolius. Skaičiuojama, kad sektoriaus grynasis nuostolis gali išaugti 41 proc. ir pasiekti 576 mlrd. rublių, palyginti su 408 mlrd. rublių praėjusiais metais.

    576 mlrd. rublių suma, perskaičiuota pagal pastarųjų metų vidutinius kursus, sudaro apie 6 mlrd. eurų, o pernai fiksuoti 408 mlrd. rublių – apie 4 mlrd. eurų. Analitikai blogėjimą sieja su laikinų mokestinių lengvatų pabaiga, įskaitant atidėtą mokestį už naudingųjų iškasenų gavybą ir socialinio draudimo įmokas.

    Tokia kombinacija reiškia, kad trumpalaikis apimčių augimas nebūtinai automatiškai pagerins įmonių rezultatus: net ir didėjant gavybai, pelningumą gali slėgti mokesčių našta, brangstanti logistika ir nepastovios eksporto rinkos. Artimiausi mėnesiai parodys, ar balandžio šuolis taps tvaria tendencija, ar liks vienkartiniu atokvėpiu.