Tag: Kasyklos

  • PGG BHP konkursas pritraukė per 1 000 darbuotojų: prizai iki 12 tūkst. zlotų už saugos žinias

    Lenkijos anglies bendrovė „Polska Grupa Górnicza“ (PGG) baigė 23-iąjį darbuotojų saugos ir sveikatos (BHP) žinių konkursą, kurio tikslas – stiprinti saugų darbą kasyklose ir mažinti nelaimių riziką.

    Kaip skelbiama pačios PGG pateiktoje informacijoje, šių metų konkurse dalyvauti užsiregistravo daugiau nei 1 000 darbuotojų, o internetinėje atrankos dalyje išspręsta per 26 tūkst. testų.

    Pasak PGG gamybos viceprezidento Mareko Skuzos, per visą šią konkurso ediciją dalyviai pateikė daugiau nei 800 tūkst. atsakymų į klausimus. Tai rodo, kad saugos tema darbuotojams išlieka aktuali ir praktiškai svarbi.

    Į pusfinalį pateko 47 dalyviai, iš kurių išrinkta 10 finalininkų. Geriausiųjų laukė piniginiai prizai, o pats konkursas PGG pristatomas kaip priemonė, padedanti užtikrinti, kad darbuotojai po pamainos saugiai grįžtų namo.

    Finalininkai ir piniginiai prizai

    Į geriausiųjų dešimtuką pateko Piotr Sochacki (KWK Ruda), Radosław Grudziński (KWK Sośnica), Marek Knapik (KWK ROW Ruch Marcel), Damian Pluciński (KWK Piast-Ziemowit Ruch Piast), Maksymilian Palenta (KWK Bolesław Śmiały), Paweł Gałyga (KWK Piast-Ziemowit Ruch Ziemowit), Partycjusz Sibila (KWK ROW Ruch Chwałowice), Ronald Musioł (KWK w Likwidacji Ruch Bielszowice), Tomasz Musiolik (KWK ROW Ruch Jankowice) ir Sławomir Wosik (KWK Mysłowice-Wesoła).

    PGG nurodo, kad už pergalę Piotr Sochacki gaus 12 tūkst. zlotų (bruto), už antrąją vietą Radosław Grudziński – 8,5 tūkst. zlotų (bruto), o už trečiąją Marek Knapik – 6,5 tūkst. zlotų (bruto).

    Likę finalininkai, užėmę ketvirtą–dešimtą vietas, gaus po 2 tūkst. zlotų (bruto). Taip siekiama motyvuoti darbuotojus gilinti saugos žinias ir taikyti jas kasdienėje veikloje.

    Akcentas – saugus grįžimas po pamainos

    Konkurso finale pabrėžta, kad tokios iniciatyvos turi tiesioginę reikšmę darbo saugai. Katovicuose veikiančio Aukštojo kasybos priežiūros urėdo viceprezidentas Aleksanderis Chowaniecas akcentavo, kad svarbiausia – darbuotojų saugumas ir „laimingas sugrįžimas po pamainos į namus“.

    PGG yra didžiausia Lenkijos anglies bendrovė, orientuota į vietinės rinkos aprūpinimą anglimi, įskaitant energetikos sektorių. Įmonė viešai pabrėžia, kad darbuotojų sauga ir žinių stiprinimas išlieka vienu svarbiausių prioritetų.

  • Giliausios pasaulio kasyklos: nuo 4 km Pietų Afrikoje iki giliausių anglies šachtų Lenkijoje

    Kodėl kasyklos vis gilėja

    Lengviausiai pasiekiamos naudingųjų iškasenų atsargos daugelyje regionų senka, todėl kasybos pramonė vis dažniau leidžiasi į didesnius gylius. Tai ypač matyti aukso kasyboje, kur kai kurios šachtos jau peržengė kelių kilometrų ribą po žeme.

    Gylį didinti leidžia pažangesnės gręžimo technologijos, tikslesnis geologinis žvalgymas ir gerokai patobulintos šachtų saugos sistemos. Kartu didėja ir kaštai, nes gilesnėse kasyklose reikia daugiau energijos vėdinimui, aušinimui ir transportui.

    Giliausios aukso kasyklos pasaulyje

    Tarp giliausių pasaulio kasyklų pirmauja Pietų Afrikos Respublika, kur istorinis aukso telkinių išnaudojimas paskatino plėtrą į itin sudėtingus gylius. Čia gylis skaičiuojamas ne šimtais, o tūkstančiais metrų.

    Ryškiausias pavyzdys – Mponeng aukso kasykla netoli Johanesburgo, kur darbai vykdomi maždaug nuo 2,4 iki apie 4 kilometrų po žeme. Tokiuose lygiuose aplinka tampa ekstremali: aukšta temperatūra ir geologinė įtampa reikalauja didelės apimties aušinimo, vėdinimo ir nuolatinio uolienų stabilumo stebėjimo.

    Kitas ilgus metus minėtas rekordininkas – TauTona kasykla, taip pat Pietų Afrikos Respublikoje, kur gylis siekė apie 3,9 kilometro. Dėl didžiulio požeminio tinklo darbuotojams vien kelionė iki darbo zonų gali užtrukti reikšmingą laiko dalį.

    Prie giliausių priskiriama ir Savuka kasykla, kur aukso gavyba pasiekė iki maždaug 3,7 kilometro gylį. Tokiose šachtose papildoma rizika yra su kasyba susiję seisminiai sukrėtimai, galintys lemti laikinus veiklos stabdymus ir brangiai kainuojančius saugos darbus.

    Kaip atrodo Lenkija gylio kontekste

    Lenkijoje giliausios šachtos dažniausiai siejamos su anglies kasyba, kuri paprastai nepasiekia aukso kasybai būdingų kelių kilometrų gylių. Vis dėlto kai kurie Lenkijos anglies telkiniai eksploatuojami daugiau nei kilometro gylyje.

    Vienas giliausių pavyzdžių yra anglies kasykla Budryk Silezijoje, kur vienas šachtos ruožų siekia apie 1 320 metrų gylį. Tarp gilių objektų taip pat minimos kasyklos, kur darbai vyksta apie 1 220 metrų ir apie 1 125 metrų lygiuose, o tai rodo sudėtingas geologines sąlygas ir aukštus infrastruktūros reikalavimus.

    Gylio palyginimas išryškina esminį skirtumą: anglies kasyba Europoje gali peržengti 1 kilometro ribą, tačiau pasauliniai rekordai, ypač aukso gavyboje, artėja prie 4 kilometrų. Kuo giliau leidžiamasi, tuo labiau auga energetiniai poreikiai, įrangos nusidėvėjimas ir saugos rizikos, todėl tokios kasyklos tampa ne tik inžineriniu, bet ir ekonominiu iššūkiu.

  • JSW priklausančioje Knurów–Szczygłowice kasykloje trūksta žmonių: profsąjungos įspėja dėl saugos

    Lenkijoje profsąjungos, atstovaujančios JSW grupei priklausančios Knurów–Szczygłowice kasyklos darbuotojams, kreipėsi į bendrovės vadovybę dėl augančio darbuotojų trūkumo. Jų teigimu, situacija vis labiau dezorganizuoja padalinių darbą ir didina rizikas kasdienėse pamainose.

    Didžiausias spaudimas, anot profsąjungų, jaučiamas Knurów padalinyje, kuriame darbuotojų skaičius mažėja sparčiau nei didesniuose objektuose. Problemą dar labiau gilina išėjimai į kalnakasių atostogas, vienkartines išmokas bei pensiją, nes taip prarandama labiausiai patyrusi grandis.

    „Jeigu nepapildysime įgulos, mūsų laukia katastrofa. Didžiausia drama bręsta meistrų ir aukštesnės priežiūros grandyje, kur amžiaus vidurkis labai aukštas“, – sakė „Solidarumo“ atstovas Piotras Ryba.

    Pasak jo, dviejų gavybos frontų kasykloje visas technologinis procesas turi būti pilnai sukomplektuotas žmonėmis, o 100, 200 ar 300 darbuotojų netektis tiesiogiai atsiliepia saugiam darbui. Profsąjungos ragina rasti būdų papildyti komandą, nes priešingu atveju gali išaugti incidentų tikimybė.

    Darbuotojų atstovai taip pat įspėja apie galimą naują išėjimų bangą, jei bus tęsiamos ar plečiamos kompensacijų schemos. Jie pabrėžia, kad personalo planavimas turėjo iš anksto įvertinti artėjančias pensijas ir priešpensines išmokas, tačiau realių veiksmų, jų nuomone, imtasi per vėlai.

    Tekste minima ir platesnė strateginė kryptis: svarstomas Šiaurės gavybos centro kūrimas, kuris apjungtų Knurów–Szczygłowice ir Budryk kasyklas. Profsąjungų atstovai tikisi, kad toks valdymo modelis padėtų stabilizuoti darbus, geriau paskirstyti išteklius ir planuoti pamainas.

    Kontekstas – koksuojamosios anglies reikšmė pramonei. Ši žaliava yra viena esminių plieno gamyboje, todėl bet kokie sutrikimai tiekimo grandinėje ar gavybos apimčių kritimas turi poveikį platesniam regiono pramonės ciklui, ypač kai Europos įmonės siekia mažinti priklausomybę nuo importo.

  • Ispanijoje aptiko bronzos amžiaus kasyklas: gali paaiškėti, iš kur atėjo skandinavų metalas

    Ispanijoje aptiko bronzos amžiaus kasyklas: gali paaiškėti, iš kur atėjo skandinavų metalas

    Archeologai Ispanijoje identifikavo šešias iki šiol nežinotas bronzos amžiaus kasyklas, kurios gali pakeisti supratimą apie senovės Europos prekybą ir metalų kilmę. Nauji duomenys leidžia sieti šias vietas su žaliavomis, iš kurių vėliau buvo gaminami skandinavų bronzos dirbiniai.

    Mokslininkai pabrėžia, kad lemiamą vaidmenį čia suvaidino cheminės sudėties tyrimai, leidžiantys lyginti metalo priemaišas ir vadinamąjį geocheminį parašą. Taip galima nustatyti, ar konkretus varis ar kiti metalai galėjo būti išgauti būtent šiame regione.

    Vienas ryškiausių radinių aptiktas netoli Cabeza del Buey, kur užfiksuotas įspūdingas maždaug 70 metrų ilgio ir apie 3 metrų pločio iškasas, primenantis ilgą griovį. Pasak archeologų, toks mastas rodo ne atsitiktinį kasimą, o sistemingą, intensyvią ir gerai suplanuotą rūdos gavybą.

    Šiose vietovėse rasta vario, švino ir sidabro gyslų, o viename iš telkinių aptikta apie 80 akmeninių kasybos kūjų. Tokie įrankiai buvo naudojami uolienoms skaldyti ir rūdai išgauti, o jų gausa vienoje vietoje liudija organizuotą darbą ir stabiliai veikusią kasybos infrastruktūrą.

    Iki šiol istorikams ir archeologams trūko konkrečių, aiškiai identifikuojamų kasybos taškų, kurie patvirtintų hipotezę apie metalo srautus iš Pirėnų pusiasalio į Šiaurės Europą vėlyvuoju bronzos amžiumi. Šie radiniai tampa svarbiu argumentu, kad maždaug prieš 3 000 metų Europos regionus siejo gerokai platesni mainų tinklai, nei ilgą laiką manyta.

    Tokie atradimai keičia ir bendrą vaizdą apie to meto ekonomiką, kuri anksčiau neretai buvo vertinama kaip daugiausia lokali ir ribota. Jei metalai ir žaliavos išties keliavo dideliais atstumais, tai reikštų, kad Atlanto pakrančių ir vidaus maršrutais galėjo veikti sudėtinga logistikos bei tarpininkavimo grandinė.

    Archeologai neatmeta, kad šios kasyklos yra tik didesnio tinklo dalis, o vien Estremadūroje ir Andalūzijoje gali būti gerokai daugiau neatrastų bronzos amžiaus gavybos vietų. Jei tai pasitvirtins, mokslininkams gali tekti iš naujo vertinti prekybos mastą, technologijų sklaidą ir politinius ryšius, kurie formavo priešistorinę Europą.

    Apie atradimą paskelbta remiantis Geteborgo universiteto pateikta informacija, o tolesni tyrimai turėtų patikslinti, kiek tiksliai šie telkiniai susiję su Skandinavijoje rastų bronzos dirbinių žaliava. Specialistai pabrėžia, kad panašūs tyrimai dažnai remiasi kelių metodų deriniu, todėl galutiniams atsakymams gali prireikti papildomų analizių.

  • Kalnakasių gelbėjimo tarnybos Lenkijoje: kiek stočių veikia ir kiek gelbėtojų budėjo 2025 metais

    Kalnakasių sauga po žeme didele dalimi priklauso nuo gelbėjimo tarnybų pasirengimo, budėjimo ir realių pratybų. Naujausi duomenys rodo, kad 2025 metų pabaigoje Lenkijos požeminiuose kasybos objektuose veikė dešimtys specializuotų gelbėjimo padalinių, skirtų greitai reaguoti į avarijas ir nelaimes.

    Pagal Aukščiausiosios kasybos tarnybos pateikiamą informaciją, 2025 metų gruodžio 31 dieną požeminiuose kasybos objektuose buvo išlaikomos 33 kasyklų kalnakasių gelbėjimo stotys ir 3 kasyklų kalnakasių gelbėjimo punktai. Šie pajėgumai apėmė ir daugiafunkces kasyklas, taip pat įmones, vykdančias veiklą pagal geologinės ir kasybos teisės nuostatas.

    Atskirai nurodoma, kad naftą, gamtines dujas ir sierą (požeminio išlydymo metodu) išgaunančiuose kasybos objektuose buvo palaikomos 5 įmonių gelbėjimo stotys arba komandos. Tokiuose objektuose rizikų profilis skiriasi, todėl skiriasi ir gelbėtojų specializacija bei įrangos parengtis.

    4 313 gelbėtojų ir skirtingi sektoriai

    Bendras kalnakasių gelbėjimo tarnybose dirbusių ar budėjusių gelbėtojų skaičius 2025 metų pabaigoje siekė 4 313. Didžiausia dalis jų dirbo akmens anglies kasyklose, taip pat reikšmingos pajėgos buvo sutelktos vario rūdos gavyboje ir kituose kasybos segmentuose.

    Akmens anglies kasyklose buvo 3 499 gelbėtojai, iš kurių 20,9 proc. sudarė priežiūros grandies darbuotojai. Vario rūdos kasybos įmonėse dirbo 504 gelbėtojai, o priežiūros grandies dalis čia siekė 56,5 proc., kas rodo didelį techninio vadovavimo ir kontrolės vaidmenį tokiose operacijose.

    Likusiame kasybos sektoriuje buvo 310 gelbėtojų, o priežiūros grandies dalis sudarė 51,9 proc. Tai rodo, kad mažesniuose ar labiau specializuotuose objektuose dažnai remiamasi santykinai didesne patyrusių vadovaujančių specialistų dalimi.

    Trys profesionalios gelbėjimo struktūros

    Lenkijos kasybos sektoriuje veikia trys subjektai, profesionaliai užsiimantys kalnakasių gelbėjimu. Jie aptarnauja skirtingas pramonės šakas ir geografijas, o jų užduotis apima tiek parengtį, tiek operatyvų reagavimą į incidentus.

    Tarp jų yra Bytome veikianti Centrinė kalnakasių gelbėjimo stotis, kuri iki 2025 metų pabaigos prižiūrėjo tris apygardos gelbėjimo stotis. Ši organizacija veikia kaip komercinės teisės subjektas ir teikia paslaugas akmens anglies bei kitų mineralinių žaliavų gavybos įmonėms.

    Taip pat veikia KGHM Lenkijos vario bendrovės gelbėjimo ir metalurgijos padalinys Liubine, kuris saugo vario rūdos kasyklas ir kai kuriuos kitus objektus. Trečias subjektas yra „Orlen“ gelbėjimo stotis Krokuvoje, sukurta kaip įmonės tarnyba ir orientuota į gręžinių kasybą, ypač angliavandenilių paiešką ir gavybą.

    2025 metais – 26 gelbėjimo akcijos

    Per 2025 metus kalnakasių gelbėjimo tarnybos dalyvavo 26 gelbėjimo akcijose kasybos objektuose. Akcijų pobūdis apėmė įvairias situacijas, kuriose svarbiausia yra greitis, ryšys, specialioji kvėpavimo įranga ir gebėjimas dirbti riboto matomumo bei aukštos temperatūros aplinkoje.

    Centrinė kalnakasių gelbėjimo stotis ir jai pavaldžios apygardos stotys dalyvavo 13 akcijų, įskaitant 7 gaisrų gesinimo, 2 griūčių, 2 darbų, susijusių su šachtų atkarpų patikra ir skverbimusi į iškasas, 1 po dujų ir uolienų išmetimo ir 1, susijusią su statinio avarija. Tokia struktūra rodo, kad didžiausią dalį sudaro gaisrinės ir griūčių rizikos.

    KGHM gelbėjimo padalinys Liubine dalyvavo 11 akcijų, iš kurių 5 buvo susijusios su gaisrais, o 6 – su griūtimis. Tuo metu „Orlen“ gelbėjimo stotis Krokuvoje dalyvavo 2 planinėse operacijose, susijusiose su gręžinių įrangos darbais ir galvučių keitimu.

    Aukščiausiosios kasybos tarnybos vertinimu, 2025 metais gelbėjimo operacijų metu neužfiksuota nei nelaimingų atsitikimų, nei pavojingų incidentų. Tokie rezultatai paprastai siejami su griežta procedūrų disciplina, reguliariomis pratybomis ir modernizuojama įranga, ypač kvėpavimo apsaugos, ryšio ir lokacijos nustatymo priemonėmis.