CP v2

Tag: Kasyklų vandenys

  • „KGHM“ mažina druskingų vandenų išleidimą į Oderą, bet druskos gamyklos planus stabdo kaita

    Lenkijos vario ir sidabro koncernas „KGHM Polska Miedź“ pranešė sumažinęs druskų kiekį, kuris su kasyklų vandenimis patenka į Oderą. Bendrovė teigia tęsianti vandentvarkos darbus, tačiau didesnės apimties sprendimus, susijusius su vandenų gėlinimo įrenginiais, komplikuoja besikeičiantis kasyklų vandens mineralizacijos lygis.

    Apie planus ieškoti sisteminio sprendimo „KGHM“ kalbėjo po 2022 metais įvykusios ekologinės nelaimės Odrėje, kai dėl padidėjusio druskingumo ir kitų veiksnių buvo fiksuotas masinis žuvų kritimas. 2023 metais koncernas paskelbė rengsiantis galimybių studiją druskos gamybos įmonei, kuri galėtų panaudoti iš šachtų išsiurbiamus sūrius vandenis.

    Tuomet skelbta, kad projekto kaina galėtų siekti apie 225 000 000 eurų, o idėja – mažinti neigiamą kasybos poveikį upės ekosistemai. Vis dėlto 2025 metų vasarą bendrovė jau nurodė, kad darbai tebėra koncepcinėje stadijoje, o sprendimų priėmimą stabdo techninis neapibrėžtumas.

    Kas apsunkina gėlinimo projektą?

    „KGHM“ atstovas spaudai Arturas Neweckis aiškino, kad bendrovė vykdo vandentvarkos priemones: sandarina uolienų masyvą injekcijomis, plečia nusausinimo sistemas ir gerina kasyklų vandenų surinkimo bei perdavimo infrastruktūrą. Pasak bendrovės, tai leido stabilizuoti į šachtas pritekančio vandens srautus ir sumažinti į Oderą išnešamų druskų kiekį.

    Tačiau, koncerno teigimu, projektuojant gėlinimo įrenginius išryškėjo papildoma problema: kasyklų vandenų mineralizacija per laiką pakito ir, lyginant su pradine projekto prielaida, sumažėjo. Dėl tokių svyravimų sudėtingiau parengti tikslius techninius planus, įvertinti pajėgumus ir patikimai suskaičiuoti ekonominę grąžą.

    „Esant tokiai kintančiai aplinkai, parengti tinkamus planus, projektus ir finansines analizes gėlinimo įrenginiams yra sunkiau“, – sakė A. Neweckis.

    Ką bendrovė žada toliau?

    „KGHM“ pabrėžia, kad investuodama į nusausinimo ir perdavimo sistemas bei sukaupdama vandenį požeminėse ertmėse ir paviršiuje, gali lanksčiau pasirinkti išleidimo laiką. Bendrovė teigia siekianti užtikrinti, kad esant žemiems Oderos vandens lygiams būtų išvengta leistinų kokybės parametrų viršijimo.

    Ši tema Lenkijoje išlieka jautri, nes Odrės baseinas apima didelę šalies dalį, o upės ekologinė būklė pastaraisiais metais tapo nuolatinių diskusijų objektu. Didesnis druskingumas laikomas vienu svarbiausių rizikos veiksnių, nes jis gali skatinti nepageidaujamus biologinius procesus ir didinti ekosistemos pažeidžiamumą karščio bangų bei sausros laikotarpiais.

    „KGHM“ yra viena strategiškai svarbiausių Europos žaliavų sektoriaus įmonių: varis laikomas kritine žaliava, būtina elektros tinklams, atsinaujinančiai energetikai ir elektrifikacijai. Bendrovė pabrėžia, kad yra didžiausia vario gamintoja Europoje, todėl aplinkosauginiai sprendimai jos veikloje turi reikšmę ne tik regioniniu, bet ir platesniu mastu.

  • Kasyklų vanduo su radžiu: naujas zeolitų sprendimas žada švaresnę aplinką ir naudą medicinai

    Kasyklų vandenys dėl didelio druskingumo, sunkiųjų metalų ir radioaktyviųjų elementų koncentracijų yra viena sudėtingiausių pramoninės taršos problemų. Ypač daug dėmesio sulaukia radis, kuris gali patekti į aplinką kartu su vandeniu, išsiurbiamu iš požeminių šachtų ar išgaunant naftą bei dujas.

    Tokie vandenys, patekę į upes ar kitus telkinius, gali teršti ne tik paviršinį vandenį, bet ir dugno nuosėdas. Ilgainiui tai didina riziką ekosistemoms ir apsunkina vandens telkinių priežiūrą, nes radioaktyviosios nuosėdos gali kauptis ir išlikti ilgą laiką.

    Zeolitai vietoje toksiškų reagentų

    Lenkijoje Katovicuose veikiančio Głównego Instytuto Górnictwa–Państwowego Instytuto Badawczego tyrėjai pristatė projekto, kuriame kasyklų vanduo valomas nuo radžio pasitelkiant sintetinius zeolitus, rezultatus. Pagrindinė idėja yra radį surišti sorbcijos būdu, o ne naudoti cheminius junginius, kurie sukuria papildomų atliekų.

    Projekte tiriami radžio izotopai Ra-226 ir Ra-228, aptinkami vadinamuosiuose radžio ir bario bei radžio ir sulfatų tipo kasyklų vandenyse. Tyrimai sutelkti į Górnośląskio anglies baseino regioną, kuriame dėl geologinių sąlygų tokio pobūdžio vanduo yra plačiai paplitęs.

    Zeolitai pagaminti hidroterminės sintezės būdu iš lakiųjų pelenų, kurie susidaro elektrinėse ir kogeneracinėse jėgainėse. Taip sprendimas vienu metu mažina dviejų tipų problemas: pramoninių atliekų kiekį ir užteršto vandens valymo sudėtingumą.

    „Metodas, taikytas iki šiol, nors ir labai veiksmingas, turi rimtų trūkumų: bario chloridas yra toksiškas, jam reikia specialių dozavimo sąlygų, o susidarančias atliekas sudėtinga sutvarkyti“, – sakė dr. inž. Krzysztofas Samolejas.

    Nauda ne tik aplinkai, bet ir medicinai

    Tyrėjų teigimu, sorbcija zeolite gali būti pritaikyta ne vien taršai mažinti, bet ir radžiui išgauti bei sukoncentruoti. Tai svarbu branduolinei medicinai, kurioje vis plačiau taikomi tikslinės alfa dalelių terapijos principai, kai radioaktyvusis izotopas nukreipiamas tiesiai į pažeistus audinius.

    Tarp tokių krypčių minimi radionuklidai, naudojami onkologijoje, o kai kurie jų gaunami iš radžio Ra-226. Dėl to technologija, kuri leidžia iš vandens ne tik pašalinti radį, bet ir jį sukaupti, gali tapti tarpine grandimi siekiant patikimesnės žaliavos radiofarmaciniams preparatams.

    Projekte akcentuojama, kad pasirinktas sorbentas, sintetinis zeolitas NaP1, laboratorinėmis sąlygomis parodė aukštus sorbcijos rodiklius. Tai leidžia vertinti jį kaip perspektyvų kandidatą radžio šalinimui iš vandenų, susijusių su akmens anglies gavyba.

    Kas toliau ir kam tai aktualu

    Iki šiol bandymai vyko laboratorijoje, todėl kitas žingsnis yra technologijos tikrinimas realiomis sąlygomis ir pilotiniuose įrenginiuose. Tyrėjai pabrėžia, kad ypač svarbūs būtų nuolatinio srauto bandymai, kurie geriausiai atspindi pramoninį vandens valymą.

    „Technologijos mastelio didinimas yra esminis etapas, nes leidžia įvertinti efektyvumą, stabilumą ir ekonominį pagrįstumą realiomis sąlygomis“, – pabrėžė dr. inž. Krzysztofas Samolejas.

    Toks sprendimas aktualus ne tik anglies, naftos ar dujų gavybos bendrovėms, bet ir elektrinėms, kuriose susidaro lakieji pelenai, taip pat įstaigoms, dirbančioms su mineraliniais vandenimis ar vandens ruošimu. Projekto autoriai nurodo, kad tyrimai finansuojami Nacionalinio tyrimų ir plėtros centro lėšomis pagal programą LIDER XIII.