CP v2

Tag: Katilinės

  • Lenkija skelbia mažų katilinių reformą: perėjimas nuo anglies prie dujų paliestų apie 15 mln. gyventojų

    Lenkijos energetikos ministerija skelbia pradedanti programą, skirtą mažoms centralizuoto šilumos tiekimo katilinėms plėsti ir modernizuoti. Pagrindinis tikslas – didinti mažesnių miestų atsparumą staigiems energijos kainų šuoliams ir mažinti priklausomybę nuo anglies.

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka patvirtino, kad planuojamas platesnis šilumos ūkio pertvarkos paketas. Jame numatomas laipsniškas anglies atsisakymas, o pereinamuoju laikotarpiu didesnis vaidmuo tektų dujoms.

    „Vyriausybė kitais metais planuoja įgyvendinti didelę mažų katilinių modernizavimo programą, pirmiausia vietos Lenkijoje. Šilumos ūkio transformacija turi lemti laipsnišką anglies atsisakymą ir perėjimą daugiausia prie dujų“, – sakė Miłoszas Motyka.

    Pagal pristatomus planus pertvarka apimtų šildymo sprendimus, kuriais šiuo metu naudojasi maždaug 15 mln. žmonių. Skelbiama, kad investicijų apimtis gali siekti apie 51 mlrd. eurų, o programa būtų įgyvendinama kelių ministerijų bendromis pastangomis.

    Kas keistųsi gyventojams?

    Programa labiausiai orientuota į mažesnes savivaldybes, kuriose šiluma dažnai gaminama senesnėse, anglimi kūrenamose katilinėse. Modernizacija turėtų apimti tiek esamų įrenginių atnaujinimą, tiek naujų, efektyvesnių šilumos gamybos pajėgumų diegimą.

    Dujų pasirinkimas pristatomas kaip praktinis perėjimo etapas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Lenkijai teks derinti šį kelią su klimato politikos tikslais. Europos Sąjungoje griežtėjant reikalavimams dėl išmetamųjų teršalų, šilumos ūkis vis dažniau orientuojamas į efektyvumą, atsinaujinančius šaltinius ir šilumos siurblių, biokuro ar atliekų energijos sprendinius.

    Kodėl tai kelia diskusijų?

    Žiniasklaidoje pasirodė vertinimų, kad investicijų geografija gali tapti politinių ginčų objektu, nes dideli infrastruktūros projektai daro tiesioginę įtaką vietos ekonomikai. Kritikai akcentuoja, jog tokio masto programoje svarbiausia užtikrinti skaidrius atrankos kriterijus ir aiškią finansavimo logiką.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad reformos tikslas – saugesnis ir stabilesnis šilumos tiekimas, kartu mažinant priklausomybę nuo anglies. Artimiausiu metu laukiama daugiau detalių dėl konkrečių terminų, paramos mechanizmų ir to, kokia dalis investicijų bus nukreipta į dujas, o kokia – į alternatyvias technologijas.

  • Vilniuje planuoja pertvarką katilinėje: 465 MW istorija baigsis, o šalia namų atsiras biokuro katilas

    PAV startas: kas ir kur planuojama

    Vilniuje pradedamas poveikio aplinkai vertinimas dėl rajoninės katilinės Nr. 8 rekonstrukcijos Ateities gatvėje. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra AB „Miesto gijos“, o PAV dokumentus rengia UAB „DGE Baltic Soil and Environment“.

    Rekonstrukcija numatoma sklype Ateities g. 12, Vilniuje. Artimiausias gyvenamasis namas Didlaukio g. 65 yra maždaug už 48 metrų nuo sklypo ribos, todėl triukšmo, kvapų ir oro taršos klausimai vertinime bus ypač jautrūs.

    Kas pasikeis katilinėje

    Pagrindinis planuojamas pokytis – iki 22 MW nominalios šiluminės galios biokuru kūrenamo katilo įrengimas. Nurodoma, kad kartu su kondensaciniu ekonomaizeriu bendra šio sprendinio šiluminė galia galėtų siekti iki 27,5 MW.

    Tuo pačiu būtų demontuojami trys esami 116,3 MW galios KVGM-100 tipo katilai, taip pat du užkonservuoti ir nebeeksploatuojami 15 MW garo katilai. Du esami gamtinėmis dujomis kūrenami katilai po 58,13 MW būtų paliekami eksploatacijai.

    Po rekonstrukcijos bendra katilinės nominali kurą deginančių įrenginių šiluminė galia, kaip nurodoma pranešime, sumažėtų nuo 465,2 MW iki 138,26 MW. Planuojamas metinis šilumos energijos kiekis visoje katilinėje siektų 173 854 MWh.

    Ko bus ieškoma vertinime

    Aplinkos apsaugos agentūra 2026 metais priėmė atrankos išvadą, kad šiai veiklai privalomas poveikio aplinkai vertinimas. PAV metu turi būti vertinama, ar sprendiniai atitiks aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo, gaisrinės ir civilinės saugos reikalavimus.

    Ataskaitoje numatoma nagrinėti kelias alternatyvas, įskaitant nulinę alternatyvą, vietos ir techninius sprendinius bei poveikį aplinkai mažinančias priemones. Tokiuose projektuose paprastai didžiausias dėmesys skiriamas kietųjų dalelių ir azoto oksidų emisijoms, transporto srautams dėl kuro tiekimo, triukšmui ir kvapams.

    Taip pat nurodomas kontekstas, svarbus vertinant teritorinį jautrumą: Vilniaus Kalvarijų kompleksas yra apie 1,2 kilometro atstumu, Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinis – apie 630 metrų, o Natura 2000 teritorija Neries upė – apie 1,7 kilometro nuo planuojamos vietos.

    Kas sprendžia ir kaip įsitraukti visuomenei

    PAV procese pagal kompetenciją dalyvauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

    Poveikio aplinkai vertinimą koordinuoja ir galutinį sprendimą dėl PAV priima Aplinkos apsaugos agentūra. Sprendimas gali būti teigiamas, leidžiantis tęsti leidimų išdavimo procedūras, arba neigiamas, kai veiklai leidimai neišduodami.

    Gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus dėl pradėto PAV per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje dienos, skaičiuojant nuo kitos dienos. Praktikoje tai yra vienas ankstyviausių etapų, kai verta kelti klausimus dėl emisijų, triukšmo valdymo, kuro tiekimo logistikos ir planuojamų taršos mažinimo technologijų.