CP v2

Tag: Katovicų specialioji ekonominė zona

  • Gynybos pramonės bumas Lenkijoje: Silezija gali tapti svarbia gamybos ir tiekimo baze

    Kas keičiasi gynybos sektoriuje?

    Europoje augant gynybos biudžetams, vis didesnę reikšmę įgauna ne vien ginkluotės pirkimai, bet ir gebėjimas ją gaminti, modernizuoti bei aptarnauti vietoje. Lenkijoje šią kryptį sustiprina sprendimai, plečiantys priemones, skirtas pritraukti investicijas į pramonę.

    Nuo 2025 metų liepos 11 dienos ginklų, amunicijos ir sprogmenų gamintojai gali pretenduoti į paramą per Lenkijos investicijų zonos mechanizmą. Praktikoje tai reiškia galimybę gauti pelno mokesčio lengvatą, susietą su konkrečia nauja investicija ir aiškiais reikalavimais, o ne automatinį finansavimą visiems.

    Augantys biudžetai ir Silezijos šansas

    Europos Sąjungos valstybės gynybai skiria vis daugiau lėšų, o tai kuria paklausą technikai, komponentams, šaudmenims ir pramoninėms paslaugoms. Kartu didėja konkurencija dėl užsakymų, todėl pranašumą įgyja regionai, turintys parengtą pramonės bazę ir darbuotojų kompetencijas.

    Silezija išsiskiria tuo, kad regione veikia tiek tradicinės sunkiosios pramonės, tiek automobilių pramonės įmonės ir jų tiekėjai. Šias kompetencijas galima pritaikyti karinei gamybai, ypač ten, kur reikalinga metalo apdirbimo, suvirinimo, mechanikos, automatikos, kokybės kontrolės ir gamybos inžinerijos patirtis.

    Konkrečios investicijos jau startuoja

    Katovicų specialioji ekonominė zona skelbia matanti ryškiai išaugusį gynybos sektoriaus įmonių susidomėjimą investicinės paramos sprendimais. Tai svarbu ne tik gynybos gamintojams, bet ir subrangovams, kurie tiekia detales, mazgus, konstrukcijas ar teikia pramonines paslaugas.

    Vienu iš apčiuopiamų pavyzdžių tapo investicija Semianovicų Šlionski mieste, kur įmonei „Rosomak“ buvo suteiktas sprendimas dėl investicijos, siekiančios apie 13 milijonų eurų. Projektas apima gamybos pajėgumų didinimą, įskaitant 4×4 transporto priemonių gamybos liniją, suvirinimo procesų robotizavimą ir gamybos skaitmeninimą.

    Dvigubos paskirties gamyba ir darbo rinka

    Gynybos pramonės plėtra vis dažniau remiasi dvigubos paskirties logika, kai civilinėse grandinėse sukauptos technologijos ir procesai pritaikomi kariniams užsakymams. Tai leidžia greičiau didinti pajėgumus, nes ne viską reikia kurti nuo nulio.

    Regionams, kuriuose dalis sektorių išgyvena transformaciją ar lėtėjimą, gynybos užsakymai gali tapti alternatyva darbuotojams ir tiekėjams. Vis dėlto, ilgalaikė nauda priklausys nuo to, kiek vietinės įmonės bus įtrauktos į tiekimo grandines, ar pajėgs laikytis terminų, sertifikavimo ir kokybės standartų.

    „Svarbu, kad šios investicijos kurtų šalies gamybinius pajėgumus, o tai, kas pagaminama virš vidaus poreikio, galėtų būti parduodama užsienio rinkose“, – sakė Katovicų specialiosios ekonominės zonos vadovas Rafalas Želaznas.

    Eksporto perspektyva čia tampa esmine: vidaus poreikiai gali paskatinti gamybos plėtrą, tačiau stabilumą užtikrina gebėjimas konkuruoti tarptautiniuose konkursuose. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama investicijoms į automatizavimą, skaitmeninimą ir produktyvumą.

  • PGZ investicijos buvusio „Rafako“ teritorijose: mokesčių lengvatos iki 90 mln. eurų ir nauja gamyba

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ paskelbė apie planus buvusiose „Rafako“ teritorijose Racibórze plėtoti naujus gamybos pajėgumus, o investicijoms suteiktos reikšmingos mokesčių lengvatos. Katovicų specialioji ekonominė zona pranešė, kad bendra lengvatų suma gali siekti iki maždaug 90 mln. eurų, o planuojamų projektų vertė sudaro apie 300 mln. eurų.

    PGZ teigimu, Racibórze numatoma kurti naują gamyklą, siejamą su „Jelcz“ ir „Rosomak“ gamyba, maksimaliai panaudojant esamą infrastruktūrą ir specialistų kompetencijas. Ši kryptis pristatoma kaip reindustrializacijos žingsnis po „Rafako“ veiklos pabaigos ir bandymas grąžinti pramoninį užimtumą regione.

    „Laikomės įsipareigojimų, kuriuos prisiėmėme įsitraukdami į šį projektą. Artimiausiomis dienomis pasirašysime investicinę sutartį su partneriais, o iki mėnesio pabaigos teismui pateiksime prašymą dėl „Jelcz“ ir RFK sujungimo“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Grupė nurodo, kad su buvusiomis „Rafako“ valdomis susiję teisiniai ir turto įsigijimo klausimai išlieka vienu pagrindinių tempo ribojimų. PGZ akcentuoja, kad pilnam investicijų mastui būtini sprendimai dėl turto įsigijimo, nes kol kas dalis infrastruktūros valdoma ir naudojama kitais teisiniais pagrindais.

    PGZ įmonė „Jelcz“ jau yra gavusi teisinį pagrindą naudotis dalimi turto ir vykdo patalpų pritaikymo darbus planuojamai gamybai. Įmonės vadovybė pabrėžia, kad mokesčių lengvatos yra strategiškai svarbios, nes leidžia daugiau lėšų nukreipti į tolesnius plėtros etapus ir vietos tiekimo grandinę.

    „Galimybė reinvestuoti sutaupytas lėšas leis mums finansuoti kitus projekto etapus ir didinti gamybos pajėgumus. Tai taip pat investicija į regioninę ir vietos tiekimo grandinę“, – sakė „Jelcz“ vadovas Mateuszas Ptakas.

    Planuojama, kad Racibórze artimiausiu metu startuos ir konkreti gamybinė veikla, įskaitant specialiosios paskirties transporto priemonių surinkimą Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms. „Rosomak“ vadovybė šį etapą įvardija kaip pereinamąjį tašką iš pasirengimo į realią plėtrą, kuri apims ir jau veikiančius pajėgumus Siemianowice Śląskie, ir naują kryptį Racibórze.

    Mokesčių paskatos apima ne tik Racibórzo projektą. Panašios lengvatos numatytos ir Gliwicų projektui, kur „Bumar-Łabędy“ ketina plėsti šarvuotos technikos gamybos centrą, taip didinant nacionalinės gynybos pramonės gamybinius pajėgumus.

    PGZ komunikacijoje pabrėžiama ir platesnė tendencija: didėjant gynybos finansavimui, vis daugiau dėmesio skiriama pramoniniam pajėgumui, gamybos lokalizavimui ir tiekimo grandinių atsparumui. Grupė taip pat akcentuoja siekį didesnę plėtros dalį finansuoti nuosavomis lėšomis, mažinant priklausomybę nuo tiesioginio biudžeto finansavimo.

    Be investicinių planų, PGZ pranešė apie artėjančią socialinę kampaniją, kuri turėtų skatinti užsakymus nukreipti į Lenkijos gynybos pramonę ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą, kad į saugumą investuojami mokesčių mokėtojų pinigai kuria ilgalaikę ekonominę grąžą. PGZ šiuos projektus pristato kaip praktinį pavyzdį, kaip saugumo poreikiai persipina su pramonės atgaivinimu.