CP v2

Tag: Katžolė

  • Primena levandą, kvepia citrina: ši katžolė balkoną užpildo žiedais ir nereikalauja laistymo

    Primena levandą, kvepia citrina: ši katžolė balkoną užpildo žiedais ir nereikalauja laistymo

    Atspari alternatyva lepioms gėlėms

    Ne visos balkoninės gėlės ištveria karščio bangas, sausrą ar staigius orų pokyčius. Dalis augalų greitai nukenčia, jei laistymas nereguliarus, o vazonuose žemė perdžiūsta per kelias valandas.

    Vis dažniau kaip patikimas pasirinkimas įvardijama katžolė, lotyniškai Nepeta. Tai daugiametis, dekoratyvus ir nereiklus augalas, tinkantis tiek balkonų dėžėms, tiek didesniems vazonams.

    Katžolė: kvapas ir nauda vabzdžiams

    Katžolė vertinama dėl aromato, kurį daugelis apibūdina kaip levandų ir citrusų derinį. Kvapas juntamas šalia augalo, tačiau paprastai neužgožia kitų balkoninių kvapų, todėl tinka ir mažoms erdvėms.

    Žydėjimo metu katžolė vilioja bites ir kitus apdulkintojus, o tai svarbu miestų aplinkoje, kur žydinčių augalų įvairovė dažnai ribota. Dėl eterinių junginių ji taip pat žinoma kaip augalas, galintis sudominti kates.

    Kaip prižiūrėti vazone?

    Katžolei geriausiai tinka saulėta vieta ir lengvesnė, vandeniui laidi žemė. Įsitvirtinęs augalas paprastai atlaiko trumpesnius sausros periodus, todėl tinka žmonėms, kurie ne visada prisimena laistyti.

    Laistant svarbiausia ne dažnumas, o saikas: katžolė nemėgsta užmirkimo, ypač kai vazonas neturi gero drenažo. Norint paskatinti pakartotinį žydėjimą, nužydėjusius stiebus verta patrumpinti, o per sezoną užtenka minimalaus tręšimo.

    Ar gali žiemoti balkone?

    Katžolė laikoma gana atsparia tiek karščiui, tiek vėsesniems orams, todėl dažnai auginama kaip daugiametė. Daugeliu atvejų ji gali žiemoti lauke, tačiau vazonuose šaknys labiau pažeidžiamos šalčio nei grunte.

    Jei prognozuojami didesni šalčiai, praktiška apsaugoti patį vazoną nuo įšalo ir pasirūpinti, kad žemė nebūtų permirkusi. Taip augalas gali sėkmingai ataugti pavasarį ir džiuginti žiedais ne vieną sezoną.

  • Pasodinkite šiuos augalus sode: erkės jų kvapo nekenčia, bet vien to nepakanka apsaugai

    Pasodinkite šiuos augalus sode: erkės jų kvapo nekenčia, bet vien to nepakanka apsaugai

    Erkės vis dažniau aptinkamos ne tik miškuose ar pievose, bet ir prie namų esančiuose soduose, ypač ten, kur daug pavėsio, drėgmės ir aukštos žolės. Šiltuoju sezonu jų aktyvumas didėja, todėl gyventojai ieško paprastų būdų sumažinti riziką savo kieme. Vienas iš dažniausiai minimų sprendimų yra intensyviai kvepiančių augalų sodinimas.

    Specialistai pabrėžia, kad kai kurių augalų eteriniai aliejai ir stiprūs aromatai gali būti nemalonūs daliai vabzdžių ir nariuotakojų, todėl jie rečiau laikosi tokiose vietose. Vis dėlto tai nėra garantuota priemonė, nes erkės orientuojasi ne vien pagal kvapus, o jų paplitimą lemia ir mikroklimatas bei šeimininkų, pavyzdžiui, graužikų ar laukinių gyvūnų, judėjimas.

    Augalai, kurių kvapas gali atbaidyti

    Viena populiariausių pasirinkimų yra levandos, vertinamos dėl ryškaus aromato ir atsparumo karščiui. Jos dažnai sodinamos prie takų, terasų ar poilsio zonų, kur norisi sumažinti uodų ir kitų kenkėjų aktyvumą. Levandos taip pat nereikalauja sudėtingos priežiūros, jei parenkama saulėta vieta ir laidus dirvožemis.

    Kitas dažnai minimas augalas yra mėta, kurios kvapas daugeliui nariuotakojų būna dirginantis. Svarbu įvertinti, kad mėta sparčiai plinta ir gali užgožti kitus augalus, todėl praktiškiau ją auginti vazonuose arba aiškiai atskirtoje lysvėje. Taip lengviau kontroliuoti šaknų plitimą ir išlaikyti tvarkingą gėlyną.

    Dar vienas pasirinkimas yra katžolė, kuri išsiskiria intensyviu kvapu ir dažnai auginama dėl dekoratyvumo. Ji gali būti sodinama juostomis palei sklypo pakraščius ar prie poilsio erdvių, tačiau, kaip ir kiti kvapnūs augalai, ji turėtų būti vertinama kaip papildoma, o ne pagrindinė apsaugos priemonė. Kai kuriems žmonėms patrauklus ir rozmarinas, kuris tinka ir prieskoniams, ir auginimui vazonuose prie įėjimo ar terasos.

    Kodėl erkės renkasi kiemus?

    Erkėms palankiausios vietos yra drėgnos, užžėlusios ir menkai saulės apšviestos zonos. Aukšta žolė, tankūs krūmai, lapų sankaupos ir pavėsingi sklypo kampai suteikia joms slėptuves ir padeda išlaikyti drėgmę, kuri būtina išgyvenimui. Dėl to net ir pasodinus kvapnių augalų, apleistas kiemas išlieka patrauklus.

    Praktiškai veiksmingiausi veiksmai yra reguliarus vejos pjovimas, lapų ir žaliųjų atliekų pašalinimas bei krūmų praretinimas, kad daugiau vietų pasiektų saulė. Taip pat verta mažinti graužikų ir laukinių gyvūnų viliojimą, nes būtent jie dažnai atneša erkes į kiemo teritoriją. Tvarkinga, sausesnė ir labiau vėdinama aplinka paprastai tampa mažiau palanki parazitams.

    Vien augalų neužteks

    Net jei kieme kuriama mažiau patraukli aplinka, asmeninės apsaugos priemonės išlieka būtinos. Būnant aukštoje žolėje ar miškingose vietovėse rekomenduojama dėvėti kūną dengiančius drabužius ir naudoti repelentus, o grįžus namo apžiūrėti odą. Ypač svarbu patikrinti vietas, kur erkės dažniausiai prisitvirtina, ir neignoruoti įkandimo požymių.

    „Kvapnūs augalai gali padėti sumažinti erkių aktyvumą tam tikrose sodo vietose, tačiau jie nepakeičia nei kiemo priežiūros, nei asmeninės apsaugos“, – pabrėžia visuomenės sveikatos specialistai.

    Norint sumažinti riziką, geriausiai veikia kelių priemonių derinys: tvarkinga aplinka, protingai parinkti augalai ir atsakingas elgesys lauke. Toks požiūris padeda ne tik sode, bet ir planuojant išvykas į gamtą aktyviausiu erkių sezonu.