CP v2

Tag: Katžolės

  • Ne lavanda: šis augalas žydi iki šalnų, atbaido uodus ir klaidų neatleidžia

    Ne lavanda: šis augalas žydi iki šalnų, atbaido uodus ir klaidų neatleidžia

    Katžolė (Nepeta) dažnai painiojama su levandomis: abi žydi melsvai violetiniais žiedais, kvepia ir vilioja apdulkintojus. Tačiau sodininkai vis dažniau renkasi katžolę dėl paprastesnės priežiūros ir ilgesnio žydėjimo, ypač ten, kur levandos po žiemos praretėja ar prastai atželia.

    Katžolė ir levandos priklauso tai pačiai notrelinių šeimai, todėl jų poreikiai panašūs: daug saulės, lengva ir laidi dirva, saikingas laistymas. Vis dėlto katžolė yra daugiametė žolinė gėlė, kuri kasmet atželia iš naujo, todėl greitai suformuoja vešlius kerus ir dažniau išlaiko tvarkingą formą.

    Praktinis skirtumas svarbus: levandos linkusios sumedėti, o netikslus genėjimas gali lemti, kad krūmeliai ims plikti. Katžolė į kirpimą reaguoja atlaidžiau, o stipriau patrumpinus dažnai paskatina antrą žydėjimo bangą ir ilgiau išlaiko dekoratyvumą iki rudens.

    Kuo katžolė laimi prieš levandas

    Katžolė paprastai geriau pakelia trumpalaikę drėgmės perteklių, kai tuo tarpu levandoms užmirkimas yra viena dažniausių šaknų puvinio priežasčių. Dėl to katžolė dažnai patikimiau auga sunkesnėse dirvose ar vietose, kur lietingais periodais vanduo užsilaiko ilgiau.

    Dar vienas privalumas – žydėjimo trukmė. Daugelis katžolių veislių žydi nuo pavasario pabaigos iki rudens, o nužydėjusių stiebų patrumpinimas padeda greitai suformuoti naujus žiedynus ir palaikyti tvarkingą kerą.

    Ir katžolė, ir levandos išskiria aromatines medžiagas, dėl kurių jos siejamos su mažesniu uodų ar kai kurių kitų vabzdžių aktyvumu šalia augalų. Nors tai nėra absoliuti apsauga, kvapnūs augalai dažnai pasirenkami kaip papildoma, natūralesnė priemonė terasoms, takeliams ir poilsio zonoms.

    Kaip prižiūrėti katžolę sode ir vazonuose

    Katžolei parinkite saulėtą vietą, nors ji gali augti ir pusiau pavėsyje, tik tuomet žydėjimas paprastai būna silpnesnis. Dirvai didelių reikalavimų nėra, svarbiausia, kad ji būtų laidi vandeniui, o per daug trąši žemė gali skatinti lapiją, bet ne žiedus.

    Įsišaknijusi katžolė trumpas sausras ištveria gerai, tačiau vazonuose auginamus augalus teks laistyti dažniau, nes substratas greičiau išdžiūsta. Tręšti dažniausiai nebūtina, ypač jei augalas auga lengvoje, vidutinio derlingumo dirvoje.

    Kai pagrindinis žydėjimas ima silpti, stiebus verta patrumpinti žemai, paliekant maždaug 10 centimetrų. Prieš žiemą kerus galima nukirpti dar kartą, o pavasarį augalas atžels ir greitai suformuos naujus ūglius.

    Kodėl katės reaguoja skirtingai

    Katžolė garsėja tuo, kad dalį kačių jos kvapas ypač domina. Stipriausiai dažniausiai veikia katžolė tikroji (Nepeta cataria), o kitos rūšys ar veislės gali turėti gerokai silpnesnį efektą.

    „Katės į katžolę reaguoja nevienodai: vienos ja susidomi iškart, kitos į ją beveik nekreipia dėmesio“, – teigia augalų augintojai, primindami, kad reakcija priklauso ir nuo konkrečios rūšies, ir nuo paties gyvūno.

    Dėl ilgo žydėjimo, nereiklumo ir patikimesnio atžėlimo katžolė vis dažniau tampa alternatyva levandoms, kai norisi panašaus efekto, bet mažiau rizikos dėl žiemos, genėjimo klaidų ar dirvos drėgmės.

  • Nuskinti nužydėjusius žiedus neužtenka: šios vasaros gėlės prašo žirklių – kada ir kaip?

    Nuskinti nužydėjusius žiedus neužtenka: šios vasaros gėlės prašo žirklių – kada ir kaip?

    Vasarą daugelio augalų žydėjimas trumpėja ne dėl prasto oro, o dėl vienos priežasties: palikti nužydėję žiedai „perjungia“ augalą į sėklų brandinimą. Kai žiedynai šalinami laiku, daugiau energijos skiriama naujiems pumpurams, šaknims ir žaliosioms dalims, todėl žydėjimas dažnai tęsiasi ilgiau.

    Nužydėjusių žiedų šalinimas turi ir praktinę naudą sveikatai. Džiūstantys žiedynai linkę kaupti drėgmę, o tai sudaro palankias sąlygas grybinėms ligoms, ypač kai tanki laja prastai vėdinasi. Pašalinus peržydėjusias dalis, augalas greičiau džiūsta po lietaus ir rečiau serga.

    Dar vienas efektas, kurį sodininkai pajunta po kelių sezonų, yra savaiminio išsisėjimo kontrolė. Kai dalis gėlių subrandina sėklas, jos gali išplisti lysvėse ir kitąmet sudygti nepageidaujamose vietose. Reguliarus nužydėjusių žiedynų šalinimas padeda išlaikyti tvarką ir planuotą gėlyno vaizdą.

    Rožės: svarbi pjūvio vieta

    Rožėms vasarą dažnai reikia ne tik nuskabyti žiedą, bet ir atlikti tikslų pjūvį. Rekomenduojama kirpti maždaug 5 milimetrų atstumu virš gerai išsivysčiusio lapo su pumpuru, pjūvį darant įstrižai. Toks kirpimas skatina naujų ūglių augimą ir gali paskatinti pakartotinį žydėjimą, jei veislė tam pritaikyta.

    Jei rožės žydi vieną kartą per sezoną, agresyvus kirpimas paprastai nebūtinas. Tokiu atveju dažnai pakanka pašalinti nužydėjusius žiedus, kad krūmas neeikvotų jėgų vaisiams ir sėkloms. Visais atvejais verta naudoti švarias, aštrias žirkles, kad pjūvis būtų lygus ir mažiau rizikuotų infekcijomis.

    Petunijos ir calibrachoa: žydėjimas grįžta po kirpimo

    Petunijos vasaros viduryje neretai praranda formą: ilgų ūglių galuose žiedų mažėja, vidus išretėja, dalis šakelių pradeda džiūti. Pirmiausia pašalinkite senus žiedus, o tuomet ūglius patrumpinkite maždaug trečdaliu ar net puse, iki pirmų gyvų žalių lapų porų. Dažniausiai per 2–3 savaites augalas vėl sutankėja ir atnaujina žydėjimą.

    Po ryškesnio petunijų kirpimo svarbu atstatyti augalo jėgas: palaistyti ir patręšti trąšomis, kuriose daugiau kalio, taip pat yra mikroelementų. Tai ypač aktualu augalams vazonuose, nes maisto medžiagos ten greičiau išsenka. Laistant verta vengti nuolatinio lapų šlapinimo, kad mažėtų ligų rizika.

    Calibrachoa paprastai reikalauja švelnesnio požiūrio. Geriausiai veikia reguliarus, dažniausiai kartą per savaitę atliekamas peržydėjusių žiedų, sėklų ankščių ir pernelyg ištįsusių, bet pumpurų neauginančių ūglių patrumpinimas. Toks ritmas padeda išlaikyti formą ir tolygų žydėjimą visą sezoną.

    Lelijos, šalavijai ir katžolės: kirpkite taip, kad augalas sukauptų jėgų

    Sodo lelijas dažna klaida nupjauti per anksti „iki žemės“. Po žydėjimo dažniausiai pakanka pašalinti tik tuos stiebus, ant kurių buvo žiedai, kai jie nudžiūsta ir stiebas pradeda ruduoti, nukerpant prie pat pagrindo. Žali lapai paliekami, nes per juos augalas kaupia maisto atsargas kitam sezonui.

    Šalavijai, žydintys vertikaliomis kekėmis, po pagrindinio žydėjimo paprastai atželia, jei žiedynstiebis patrumpinamas virš pirmos gerai išsivysčiusių lapų poros. Katžolėms vasaros viduryje gali prireikti ryškesnio atnaujinimo, kai krūmelio vidus prisipildo senų, susipynusių ūglių. Palankiomis sąlygomis galima kirpti drąsiau, paliekant 5–8 centimetrus, tačiau per karščius ar nusilpus augalui saugiau apsiriboti nužydėjusių žiedynų ir džiūstančių dalių pašalinimu.

    Jei po kirpimo augalas ilgai neatsigauna, dažniausia priežastis yra ne pats kirpimas, o stresas: karštis, drėgmės svyravimai ir maisto medžiagų trūkumas. Tokiu atveju verta kirpti mažiau, laistyti nuosekliau ir stebėti, ar dirva neišsausėja iki šaknų zonos. Reguliari priežiūra dažniausiai duoda geresnį efektą nei vienkartinis, labai radikalus kirpimas.