Tag: Kauno klinikos

  • Kalvarijos naujagimių kraiteliai pasipildė ypatinga dovana: rezidentė pasirūpino šiluma mažyliams

    Kalvarijos naujagimių kraiteliai pasipildė ypatinga dovana: rezidentė pasirūpino šiluma mažyliams

    Iš Kalvarijos kilusi Kauno klinikų Vaikų ligų ir neonatologijos rezidentė Vika Jaskevičiūtė apsilankė Kalvarijos savivaldybėje su dovana patiems mažiausiems gyventojams. Ji perdavė vilnones kojinytes naujagimiams, numegztas jos mamos rankomis.

    Susitikimo su Kalvarijos savivaldybės vicemere Vaida Skuoliene metu rezidentė paaiškino, kad idėja gimė natūraliai dirbant su naujagimiais. Pasak jos, mažo kūno svorio ir neišnešiotiems kūdikiams šilumos išsaugojimas ypač svarbus, nes jų termoreguliacija dar nėra pakankamai subrendusi.

    Medicinos praktikoje pabrėžiama, kad hipotermija naujagimiams gali būti pavojinga ir didinti komplikacijų riziką, todėl net paprastos priemonės, padedančios išlaikyti šilumą, turi apčiuopiamą reikšmę kasdienei priežiūrai. Rezidentės teigimu, būtent dėl to tokios dovanos gali tapti mažu, bet svarbiu pagalbos gestu šeimoms pirmosiomis dienomis po gimimo.

    Kalvarijos savivaldybė informavo, kad vilnonės kojinytės bus pridėtos prie kūdikio kraitelių, kuriuos gauna kiekvienas savivaldybėje gimęs mažylis. Taip ši iniciatyva taps nuolatine kraitelio dalimi ir papildomu rūpesčio ženklu tėvams.

    Savivaldybė padėkojo Vikai Jaskevičiūtei ir jos mamai už jautrią iniciatyvą, bendruomeniškumą ir dėmesį naujagimių gerovei. Pasak savivaldybės atstovų, tokie pavyzdžiai stiprina vietos bendruomenę ir primena, kad parama gali prasidėti nuo paprastų, praktiškų dalykų.

  • Kaune minima Vyšyvankos diena: siuvinėti marškiniai tampa ukrainietiškos tapatybės kodu

    Kaune minima Vyšyvankos diena: siuvinėti marškiniai tampa ukrainietiškos tapatybės kodu

    Trečiąjį gegužės ketvirtadienį pasaulyje minima Vyšyvankos diena, skirta ukrainietiškai kultūrai, tradicijoms ir tapatybei. Kaune šia proga rengiami susitikimai ir edukacijos, o mažiausiems kauniečiams perduodamas simbolinis palaikymas iš Ukrainos.

    Vyšyvanka yra tradiciniai ukrainietiški siuvinėti marškiniai, kurių raštai laikomi ne vien puošmena, bet ir kultūriniu kodu. Skirtingi ornamentai per kartas perduoda regioninę tapatybę, šeimos istorijas, o kai kuriose tradicijose raštams priskiriama ir apsauginė, sėkmę bei stiprybę simbolizuojanti reikšmė.

    Pastarąjį dešimtmetį, ypač po 2014 metų įvykių ir Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, vyšyvanka daugeliui tapo aiškiu pilietinės laikysenos ženklu. Ji matoma ne tik švenčių metu, bet ir kasdienybėje, taip pat tarptautiniuose renginiuose, kur siuvinėti marškiniai tampa solidarumo ir matomumo simboliu.

    Kaune dovanos neišnešiotiems naujagimiams

    Šiemet Kauną pasiekė 15 mažų vyšyvankų, siuvinėtų Kyjivo regione, ir 15 tradicinių ukrainietiškų lėlyčių motankų. Šios dovanos perduodamos Kauno klinikoms, kur Neonatologijos klinika rūpinasi neišnešiotais naujagimiais iš didelės Lietuvos dalies.

    Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad simbolika čia neatsitiktinė: dovanos skirtos patiems mažiausiems, kurių pirmosios savaitės dažnai tampa kova už gyvybę. Ši tradicija siejama su tęstinumo, vilties ir stiprybės idėja, o mažytė vyšyvanka tampa šiltu palaikymo ženklu šeimai.

    „Dar iki karo Kyjive turėjome ypatingą tradiciją Vyšyvankos dieną dovanoti siuvinėtas marškinėles naujagimiams. Atvykusi į Kauną supratau, kad šios tradicijos negalima prarasti, todėl pradėjau ją tęsti ir čia“, – sakė iniciatyvos Kaune autorė Viktorija Krasnikova-Herasymenko.

    „Šios mažytės vyšyvankos mūsų skyriuje turi ypatingą prasmę. Jos primena apie ukrainiečių tautos stiprybę, o kartu ir apie mūsų mažuosius pacientus, kurie nuo pirmųjų gyvenimo dienų kovoja už išgyvenimą“, – sakė Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė.

    Edukacija ir susitikimas Kauno menininkų namuose

    Vyšyvankos dienos minėjimas Kaune tęsis ir vakare: Kauno menininkų namai kvies į renginį, kuriame bus pasakojama apie vyšyvankos istoriją, regioninius skirtumus, siuvinėjimo technikas ir ornamentų reikšmes. Edukaciją ves ukrainiečių menininkė Vira Liashenko.

    Organizatoriai nurodo, kad renginys atviras, tačiau vietų skaičius ribotas, todėl reikalinga išankstinė registracija. Tokios iniciatyvos Kaune tampa ne tik kultūros pažinimo forma, bet ir praktiniu būdu palaikyti čia gyvenančią ukrainiečių bendruomenę bei stiprinti ryšius tarp žmonių.

  • Marijampolės ligoninėje atnaujinti skubios pagalbos ir reanimacijos skyriai: kuo keisis pacientams

    Marijampolės ligoninėje atnaujinti skubios pagalbos ir reanimacijos skyriai: kuo keisis pacientams

    Marijampolės ligoninėje po modernizacijos pradėjo veikti atnaujinti Skubiosios medicinos pagalbos bei Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriai. Ligoninė tikisi, kad pokyčiai leis greičiau priimti pacientus, aiškiau valdyti srautus ir užtikrinti saugesnes sąlygas tiek gydomiems žmonėms, tiek personalui.

    Vienas didžiausių projekto akcentų – išplėstas Skubiosios medicinos pagalbos skyrius, kurio plotas dabar viršija 1 300 kvadratinių metrų. Atnaujintos apžiūros patalpos, registratūra ir laukimo erdvės, taip pat įdiegti šiuolaikiniai vėdinimo, kondicionavimo ir informacinių technologijų sprendimai, svarbūs kasdieniam darbui ir infekcijų kontrolei.

    Skyriaus veikla suorganizuota pagal aiškias funkcines zonas, kad procesai būtų sklandesni nuo paciento atvykimo iki sprendimo dėl tolimesnio gydymo. Numatyta atskira personalo poilsio erdvė, infekcinė zona, stebėjimo ir konsultacijų dalys, o tai padeda mažinti spūstis ir išvengti nereikalingų judėjimų skyriuje.

    Praktinis pokytis, kurį turėtų pajusti ir pacientai, ir greitosios medicinos pagalbos ekipažai, – atskirti srautai atvykstantiems greitosios automobiliu ir atvykstantiems savarankiškai. Įrengta atskira įvažiavimo ir išvažiavimo vieta, kad transportas neužstrigtų, o kritinės būklės pacientai kuo greičiau pasiektų medikus.

    Taip pat padidintas stebėjimo lovų skaičius nuo 8 iki 15, o ateityje numatoma tolesnė plėtra pagal poreikį. Didesnė stebėjimo vietų apimtis svarbi tuomet, kai pacientui reikia kelių valandų būklės sekimo, papildomų tyrimų ar sprendimo, ar būtinas guldymas į stacionarą.

    Modernizacijoje didelis dėmesys skirtas infekcijų prevencijai: įrengta infekcinė zona su atskiromis palatomis, kad būtų lengviau atskirti pacientus, kuriems įtariamos užkrečiamos ligos. Tokie sprendimai ypač aktualūs po pandemijos, kai ligoninės visoje Europoje peržiūrėjo skubios pagalbos skyrių planavimą, siekdamos sumažinti kryžminės infekcijos riziką.

    Įdiegta ir telemedicinos stotelė, leidžianti nuotoliniu būdu konsultuotis su Kauno klinikų specialistais. Tokia praktika dažniausiai pasiteisina sudėtingais atvejais, kai sprendimų reikia greitai, o regioninėms ligoninėms svarbu turėti galimybę operatyviai gauti aukštesnio lygio konsultaciją.

    Atnaujintas ir Reanimacijos bei intensyvios terapijos skyrius: sutvarkytos patalpos, planuojama naudoti modernesnę medicininę įrangą. Tai reikšminga pacientams, kuriems būtina nuolatinė gyvybinių funkcijų stebėsena ir intensyvus gydymas, kai kiekviena minutė gali turėti įtakos prognozei.

    Atidarymo renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemerai Artūras Visockis, Valdas Tumelis ir Ričardas Bagdanavičius, administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis, Seimo narys Karolis Podolskis ir kiti svečiai. Savivaldybė pabrėžė, kad investicijos į skubiąją mediciną tiesiogiai susijusios su gyventojų saugumu ir regiono paslaugų prieinamumu.

    „Tai strategiškai svarbus projektas visam regionui, nes nuo skubios pagalbos darbo dažnai priklauso, kaip greitai žmogus sulauks būtinos pagalbos ir kaip sėkmingai pavyks stabilizuoti jo būklę“, – sakė Povilas Isoda.

    Skelbiama, kad projektas kainavo beveik 5 mln. eurų ir buvo orientuotas į greitesnę, saugesnę bei kokybiškesnę pagalbą. Ligoninė tikisi, kad modernizuoti skyriai sustiprins pasirengimą tiek kasdieniams pacientų srautams, tiek didesnio masto situacijoms, kai skubios pagalbos poreikis išauga staigiai.