Tag: Kauno miesto savivaldybė

  • Kaunas atidarė naują slaugos padalinį Kulautuvoje: 169 vietos ir milijoninė investicija

    Kulautuvoje, pušyno apsuptyje, darbą pradėjo K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės padalinys. Kauno miesto savivaldybės lėšomis atnaujintose buvusios sanatorijos erdvėse įrengtos 169 vietos senjorų slaugai, palaikomajam gydymui ir socialinei globai.

    Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad projektas buvo brandintas ne vienerius metus, derinant dokumentus ir pritaikant pastatą šiuolaikiniams poreikiams. Pasak savivaldybės, tikslas – užtikrinti orią priežiūrą vyresnio amžiaus žmonėms iš Kauno ir aplinkinių vietovių.

    „Norėjome sukurti vietą, kur žmogus galėtų oriai sutikti senatvę, o darbuotojai turėtų sąlygas kokybiškai dirbti“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Padalinyje vienoje vietoje sujungiamos medicininės ir socialinės paslaugos, o tai Lietuvoje tampa vis aktualesne kryptimi dėl visuomenės senėjimo ir augančio ilgalaikės priežiūros poreikio. Įstaigoje dirbs gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.

    Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad norint gauti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas pacientai registruojami per e. sveikatos sistemą. Dėl socialinės globos paslaugų gyventojai įprastai kreipiasi per savo seniūniją, kur vertinamas paslaugos poreikis.

    Padalinio direktorė Ieva Bradulskienė akcentuoja, kad pertvarkant patalpas daug dėmesio skirta pacientų saugumui ir komfortui, taip pat personalo darbo sąlygoms. Įstaigos teigimu, patalpos pritaikytos ir riboto judumo žmonėms, numatytos procedūrų, slaugos ir bendrosios erdvės.

    „Svarbiausia, ką čia ras žmonės, tai jaukumą, saugumą ir jiems pritaikytas patalpas“, – sakė Ieva Bradulskienė.

    Projektas įgyvendintas buvusios Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninės pastate, kuris veikė nuo 1946 iki 2004 metų. Vėliau kompleksas keitė paskirtį ir ilgainiui buvo apleistas, kol 2020 metais Kaunas objektą perėmė iš Turto banko ir pradėjo pritaikymo darbus.

    Atnaujinimo metu įrengtos naujos inžinerinės sistemos, sutvarkyti fasadai, atlikta vidaus apdaila ir perplanuotos patalpos. Savivaldybės duomenimis, sutvarkyta ir teritorija: įrengti įvažiavimai, automobilių stovėjimo aikštelė, aptvėrimas bei kitos saugumo priemonės.

    Rangos darbų vertė siekė daugiau kaip 8,8 mln. eurų su PVM, dar apie 1,6 mln. eurų su PVM skirta įrangai ir baldams. Darbus vykdė UAB „Kaunesta“, techninę priežiūrą atliko UAB „Verslo“.

    Komplekso istorijoje buvo ir laikini pritaikymai krizinėms situacijoms. Per koronaviruso pandemiją pastatas buvo parengtas COVID-19 pacientų izoliacijai, o 2022 metais, prasidėjus rusijos karui prieš Ukrainą, dalis patalpų pritaikyta priimti atvykusias šeimas ir vaikų grupes.

  • Kaunas ruošia pokytį nuo gruodžio 1 dienos: bilietų iš vairuotojų grynaisiais nebeliks

    Kaunas planuoja nuo gruodžio 1 dienos miesto autobusuose ir troleibusuose atsisakyti bilietų pardavimo iš vairuotojų grynaisiais pinigais. Miestas teigia, kad ši atsiskaitymo forma jau dabar sudaro mažiau nei 5 proc. visų kelionių, o didžioji dalis keleivių renkasi skaitmeninius sprendimus.

    Sprendimo projektą rengia savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyrius, o klausimas numatytas svarstyti miesto taryboje spalio 13 dieną. Jei taryba pritars, keleiviai kelionės bilietą turės įsigyti kitais būdais, o atsiskaitymas grynaisiais persikeltų į bilietų platinimo vietas.

    Kas keistųsi keleiviams?

    Šiuo metu Kauno viešajame transporte galima atsiskaityti viešojo transporto kortele, per „Žiogas“ programėlę, banko kortele ar išmaniuoju įrenginiu, taip pat perkant bilietą pas vairuotoją grynaisiais. Planuojama, kad būtent pastaroji galimybė autobusuose ir troleibusuose būtų panaikinta.

    Remiantis savivaldybės ir vežėjo pateikiamais duomenimis, apie 60 proc. keleivių naudojasi miesto kortele, o beveik 35 proc. bilietą žymi per „Žiogas“ programėlę. Tuo metu bilietų pirkimas pas vairuotoją per metus toliau traukiasi, o per pirmuosius aštuonis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu anksčiau, smuko beveik trečdaliu ir siekia apie 4,5 proc.

    Atsiskaitymų banko kortele ar išmaniuoju įrenginiu dalis kol kas išlieka nedidelė ir nesiekia 1 proc., tačiau savivaldybė tikisi augimo. Nurodoma, kad nuo rugsėjo atsiskaitant fizine banko kortele jau galima įsigyti ir lengvatinį bilietą, todėl funkcionalumas plečiamas.

    Kodėl atsisakoma grynųjų?

    Savivaldybė ir vežėjas argumentuoja, kad atsiskaitymas grynaisiais sulėtina įlaipinimą, ilgina sustojimus stotelėse ir apsunkina tvarkaraščių laikymąsi. Kuo intensyvesnis maršrutas, tuo labiau kelių papildomų sekundžių stabtelėjimas kiekvienoje stotelėje virsta minutėmis visoje kelionėje.

    „Mokėjimas grynaisiais užtrunka ilgiau, vairuotojui reikia skirti laiko pinigams priimti ir grąžai atiduoti. Viešajame transporte tokios sekundės virsta minutėmis, o minutės – ilgesne kelionės trukme“, – sakė bendrovės „Kauno autobusai“ Transporto eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis.

    Dar vienas motyvas susijęs su saugumu ir darbo organizavimu: vairuotojui nereikėtų vienu metu valdyti transporto priemonės ir aptarnauti keleivių, skaičiuojant grynuosius bei išduodant bilietą. Tai dažnai įvardijama kaip priemonė mažinanti streso, konfliktų ir klaidų riziką.

    Europos miestų praktika ir Kauno planai

    Grynųjų atsisakymas viešajame transporte daugelyje Europos sostinių ir didmiesčių tapo įprasta kryptimi, siejama su greitesniu įlaipinimu ir paprastesne kontrole. Kaunas šį žingsnį pristato kaip tęstinę modernizaciją, kurią pastaraisiais metais stiprina ir bekontakčio atsiskaitymo diegimas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad grynaisiais vis tiek išliktų galimybė įsigyti ar papildyti kortelę bilietų platinimo vietose, todėl atsiskaitymas grynaisiais neišnyktų visiškai, o būtų nukreiptas nuo transporto priemonės salono. Tokia schema dažniausiai naudojama tam, kad pats maršrutas veiktų sklandžiau.

    Pokyčiai siejami ir su platesniais miesto planais pertvarkyti viešojo transporto tinklą, didinant aiškumą ir persėdimų patogumą, pasitelkiant terminalus. Savivaldybė taip pat yra minėjusi ir tolimesnes idėjas, tarp jų ir tramvajaus linijos perspektyvą.

  • Kaunas įjungė naują įrankį gyventojams: vos keliais paspaudimais užregistruosite miesto bėdas

    Kauno miesto savivaldybė pristatė problemų registravimo sistemą „matau.kaunas.lt“, skirtą greičiau fiksuoti ir spręsti viešosios infrastruktūros gedimus. Platforma pritaikyta naršyklei ir mobiliesiems įrenginiams, todėl pranešimą galima pateikti iškart vietoje.

    Nauju įrankiu gyventojai gali pranešti apie kasdienius trukdžius mieste: duobes gatvėse, nuvirtusius medžius, neveikiantį apšvietimą ar sugadintus įrenginius vaikų aikštelėse. Savivaldybė tikisi, kad centralizuotas registravimas sumažins informacijos išsibarstymą ir sutrumpins reakcijos laiką.

    „Miestas yra aplinka, kurioje kasdien gyvename, dirbame ir auginame vaikus, todėl ją būtina nuolat prižiūrėti. Dabar prie to galės prisidėti ir patys kauniečiai, informuodami apie pastebėtas problemas“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, iki šiol pranešimai dažnai keliaudavo el. paštu į skirtingus administracijos skyrius, todėl informacijos valdymas būdavo lėtesnis. Sistemoje visi pranešimai suvedami į vieną vietą, o atsakingiems specialistams lengviau matyti situacijos mastą ir pasikartojančius gedimus.

    „Iki šiol tokio įrankio trūko, o gyventojai siųsdavo nuotraukas ir aprašymus el. paštu. Nuo šiol bus paprasčiau, nes viską registruosime vienoje vietoje“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

    Norint pateikti pranešimą, pirmą kartą reikia prisijungti per elektroninius valdžios vartus, o vėliau galima susikurti slaptažodį ir jungtis naudojant el. paštą. Užregistruota informacija automatiškai perduodama atsakingoms tarnyboms ir įmonėms, tarp jų ir „Kauno švara“, „Kauno vandenys“ bei „Kauno gatvių apšvietimas“.

    Problemos sistemoje skirstomos į kategorijas, pavyzdžiui, gatvės ir šaligatviai, apšvietimas, želdiniai, šviesoforai, stotelės ar viešosios erdvės. Pateikiant pranešimą prašoma aprašyti situaciją, nurodyti tikslią vietą ir, jei įmanoma, pridėti nuotrauką ar vaizdo įrašą.

    Gyventojai gali stebėti pranešimo eigą, nes kiekvienam įvykiui priskiriama būsena. Sistema taip pat siunčia automatinius pranešimus el. paštu, kai keičiasi užregistruotos problemos nagrinėjimo etapas.

    Tokios skaitmeninės platformos Europos miestuose tampa vis dažnesniu standartu, nes padeda valdyti gyventojų srautus, gerinti paslaugų kokybę ir kaupti duomenis apie dažniausiai pasikartojančius infrastruktūros trūkumus. Kauno atveju tai turėtų leisti tiksliau planuoti priežiūros darbus ir greičiau reaguoti į avarines situacijas.

  • Dainų slėnio renginių naujovė Kaune: su bilietu 6 valandas viešasis transportas – nemokamai

    Į didžiuosius renginius Kauno Dainų slėnyje žiūrovai galės atvykti paprasčiau: miesto taryba pritarė tvarkai, pagal kurią renginio bilietas taps ir nemokamu viešojo transporto bilietu. Sprendimas taikomas vykstant į renginį ir grįžtant po jo, siekiant sumažinti spūstis bei automobilių srautus prie Ąžuolyno.

    Naujoji tvarka numato aiškų laiko langą: viešuoju transportu su renginio bilietu bus galima važiuoti likus 3 valandoms iki renginio pradžios ir dar 3 valandas po oficialiai nurodytos pabaigos. Tai reiškia, kad vienas bilietas apims ir patekimą į renginį, ir kelionę miesto autobusais bei troleibusais.

    „Dainų slėnis po rekonstrukcijos vėl tapo viena svarbiausių miesto renginių erdvių, sutraukiančių tūkstančius žmonių. Norime, kad kelionė į koncertą ar kitą renginį būtų kuo paprastesnė“, – sakė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.

    Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimas bus taikomas komerciniams renginiams Dainų slėnyje. Praktinis pokytis žiūrovams paprastas: papildomai pirkti ar žymėti viešojo transporto bilieto nebereikės, jei rankose bus galiojantis renginio bilietas.

    Tokie integruoti sprendimai Europos miestuose vertinami kaip viena veiksmingiausių priemonių renginių logistikai suvaldyti, ypač kai viena vieta per trumpą laiką pritraukia kelis tūkstančius žmonių. Didesnė viešojo transporto pasiūla ir patogesnės sąlygos atvykimui dažniausiai leidžia sumažinti poreikį parkavimui, trumpina kelionės laiką ir gerina eismo saugą aplink renginių teritorijas.

    Dainų slėnis atnaujintas ir vėl aktyviai naudojamas nuo 2024 metų vasaros, kai čia vyko Lietuvos dainų šventės šimtmečiui skirti renginiai. Rekonstrukcijos darbų vertė siekė 7 mln. eurų, o erdvėje įrengtos amfiteatrinės tribūnos, grimo ir persirengimo patalpos, sanitariniai mazgai, pagalbinės patalpos bei administracinis paviljonas su bilietų kasomis.

    Pastaraisiais sezonais Dainų slėnis tapo viena ryškiausių Kauno koncertinių erdvių, kur per šiltąjį laikotarpį vyksta dešimtys renginių. Miesto teigimu, nemokamas viešasis transportas su renginio bilietu turėtų paskatinti žiūrovus dažniau rinktis kelionę autobusu ar troleibusu ir prisidėti prie darnaus judumo tikslų.

  • Kaunas ieško naujo „Auros“ vadovo: atlygis iki 3 794 eurų ir penkerių metų planas

    Kauno miesto savivaldybė paskelbė konkursą Kauno šokio teatro „Aura“ direktoriaus pareigoms. Kandidatų dokumentai priimami iki 2026 metų rugsėjo 22 dienos imtinai, o atranką įveikę pretendentai bus kviečiami į pokalbį.

    Su konkurso laimėtoju planuojama sudaryti penkerių metų terminuotą darbo sutartį. Savivaldybė nurodo, kad naujajam vadovui gali būti taikomas bandomasis laikotarpis, o atlygis priklausys nuo nustatyto pareiginės algos koeficiento ir kitų sąlygų.

    Permainos po ilgos kadencijos

    „Aura“ yra vienas ryškiausių Kauno scenos menų simbolių, Lietuvoje ir užsienyje žinomas nuo 1980-ųjų. Konkursas skelbiamas pasibaigus ilgametės teatro direktorės Birutės Letukaitės-Komskienės kadencijai, todėl institucijai numatomas naujas strateginis etapas.

    Iš naujojo vadovo tikimasi ne tik tęsti sukurtą meninį identitetą, bet ir išgryninti aiškią kryptį, kaip teatras vystysis artimiausius penkerius metus. Praktikoje tai reiškia sprendimus dėl repertuaro plėtros, auditorijų augimo, tarptautinių ryšių bei ilgalaikio finansinio tvarumo.

    Kokios bus direktoriaus atsakomybės

    Teatro vadovas bus atsakingas už įstaigos veiklos organizavimą, priežiūrą ir plėtrą, strateginių tikslų įgyvendinimą bei išteklių valdymą. Tai apima finansus, personalą, materialinę bazę, taip pat partnerystes, komunikaciją ir rinkodarą.

    Kauno miesto savivaldybė pabrėžia, kad vadovui teks uždavinys stiprinti „Auros“ matomumą Lietuvoje ir užsienyje bei ieškoti šiuolaikiškų kūrybos sklaidos formų. Pastaraisiais metais scenos menų sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama auditorijų įpročių kaitai, bilietų platinimo sprendimams ir skaitmeninei komunikacijai, todėl šios kompetencijos tampa itin aktualios.

    Reikalavimai ir atlygis

    Pretendentai privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją. Taip pat reikalinga ne mažesnė kaip dvejų metų vadovaujamo darbo patirtis.

    Vienas svarbiausių atrankos elementų yra penkerių metų įstaigos veiklos programos parengimas ir pristatymas. Programoje turi atsispindėti teatro kūrybinės veiklos ir sklaidos planai, edukacinės veiklos, rinkodara, bilietų pardavimo ir rezervavimo sprendimai, paslaugų vystymas bei žiūrovų lankomumo skatinimas.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas yra 2,11, o darbo užmokestis gali siekti 3 793,78 euro neatskaičius mokesčių. Galutinis atlygis priklausys nuo teisės aktuose ir darbo sutartyje numatytų sąlygų.

    Dokumentus kandidatai gali pateikti savivaldybei pristatydami juos tiesiogiai, siųsdami paštu arba elektroniniu paštu. Kandidatams taip pat numatyta galimybė, pasirašius konfidencialumo pasižadėjimą, iš anksto susipažinti su teatro darbuotojais ir veiklą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytu laiku.

  • Kaunas apdovanojo 1 000 gabiausių mokinių: padėkos mokytojams ir šventės kulminacija su „The Roop“

    Kaunas apdovanojo 1 000 gabiausių mokinių: padėkos mokytojams ir šventės kulminacija su „The Roop“

    Gegužės 22 dieną Kaune į iškilmingą šventę pakviesti miesto ir šalies olimpiadų bei konkursų prizininkai, juos ruošę mokytojai ir ugdymo įstaigų vadovai. Renginys tapo vieša padėka už pasiekimus, kuriais mokiniai garsina Kauną ir Lietuvą.

    Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad šiais mokslo metais suskaičiuota 1 000 5–12 klasių mokinių, užėmusių I–IV vietas miesto, respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose bei dalykinėse olimpiadose. Tokia statistika, pasak organizatorių, atspindi nuosekliai augantį mokinių įsitraukimą į akademines ir kūrybines varžytuves.

    Tradicija, kuri stiprina motyvaciją

    Renginys surengtas jau penktą kartą ir per šį laiką tapo viena ryškesnių Kauno švietimo bendruomenės tradicijų. Šventės idėja paprasta: įvertinti ne tik laimėjimus, bet ir kelią iki jų, kuriame svarbų vaidmenį atlieka mokytojų darbas bei mokyklų komandos.

    Šventę organizavo Kauno miesto savivaldybė kartu su Kauno švietimo inovacijų centru. Kauno savivaldybės teigimu, tokie renginiai veikia kaip paskatinimas mokiniams tęsti pradėtą kryptį, o mokytojams tai yra matomas jų pastangų įvertinimas.

    Vicemero žinutė mokiniams ir mokytojams

    Šventės dalyvius sveikino Kauno miesto savivaldybės vicemeras Mantas Jurgutis, perdavęs ir mero Visvaldo Matijošaičio padėką. Jo teigimu, aukšti rezultatai nėra atsitiktinumas, o nuoseklaus darbo, ryžto ir atkaklumo pasekmė.

    „Leiskite jums padėkoti už tai, kad Kaunas turi tokių nuostabių jaunų žmonių. Džiaugiamės, kad jau tradicija tapusiuose koncertuose galime visi susitikti ir kartu pasidžiaugti jūsų pasiekimais“, – sakė Mantas Jurgutis.

    Vicemeras atskirai dėkojo mokytojams ir mokyklų vadovams, pabrėždamas jų indėlį ugdant talentingus, kūrybingus ir aukštų rezultatų siekiančius jaunuolius. Pasak savivaldybės atstovų, būtent stipri mokyklų bendruomenė leidžia sistemingai auginti mokinių pasiekimus įvairiose srityse.

    Šventės kulminacija – „The Roop“ koncertas

    Renginio pabaigoje moksleiviams surengtas grupės „The Roop“ koncertas, tapęs emocingu šventės akcentu. Organizatorių teigimu, tokia forma siekiama sukurti neformalų, įsimintiną apdovanojimo momentą, kuris jaunus žmones motyvuotų ir kitais metais siekti aukštų rezultatų.

    Kauno savivaldybė pabrėžia, kad miestas didžiuojasi mokiniais, jų mokytojais ir ugdymo įstaigų komandomis, kurių darbštumas ir pasiekimai prisideda prie Kauno vardo žinomumo Lietuvoje ir už jos ribų. Toks įvertinimas, anot organizatorių, yra ir simbolinė investicija į ateities talentus.

  • Kaunas išrinko Maironio premijos laureatą: apdovanojimas atiteks Gvidui Latakui už Gavendas

    Kaunas išrinko Maironio premijos laureatą: apdovanojimas atiteks Gvidui Latakui už Gavendas

    Kauno miesto savivaldybės taryba bendru sutarimu nusprendė šių metų Maironio premiją skirti poetui, dailininkui ir menininkui Gvidui Latakui. Įvertinimas jam atiteko už praėjusiais metais išleistą poezijos knygą Gavendas.

    Premija tradiciškai skiriama už geriausią naują poezijos knygą, pasirodžiusią per pastaruosius metus, o laureatui numatyta 3 000 eurų piniginė išmoka. Apdovanojimas bus įteiktas tarptautinio festivalio Poezijos pavasaris renginių metu.

    Gavendas yra penktasis Gvido Latako poezijos rinkinys, kuriame susipina vaikystėje girdėtos tautosakinės istorijos ir šiuolaikiniai nutikimai. Kauno savivaldybė pažymi, kad autoriaus kūryba išsiskiria autentiška kalba, vaizdingumu ir liaudies pasakojimo tradicijomis.

    Ši knyga jau buvo sulaukusi ir kito įvertinimo: Gvidui Latakui už Gavendas skirta Vieno lito literatūrinė premija, kurią teikia Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius. Tokie nuoseklūs apdovanojimai dažnai laikomi ženklu, kad kūrinys pataikė į aktyviausiai literatūros lauką stebinčių vertintojų akiratį.

    Šiemet Maironio premijai buvo svarstytos ir kitos paraiškos: Edmundas Janušaitis su knyga Poetų sodas/Dangus mana, Leonas Milčius su rinkiniu Skambėki, Lietuva, skambėk bei Giedrė Kazlauskaitė su eilėraščių knyga Marialė. Kandidatus premijai gali siūlyti kūrybinės sąjungos, menininkų asociacijos, taip pat patys autoriai, turintys meno kūrėjo statusą.

    Kauno skiriama Maironio premija yra vienas ryškiausių savivaldybės literatūrinių apdovanojimų, kasmet atkreipiantis dėmesį į naujausią lietuvių poeziją. Taip pat pabrėžiama, kad šis titulas tam pačiam kūrėjui gali būti suteikiamas tik vieną kartą.

  • Kauno transporte aiškiau įtvirtinta kelionė su šunimis pagalbininkais: kas keičiasi nuo 2026 metų

    Kauno transporte aiškiau įtvirtinta kelionė su šunimis pagalbininkais: kas keičiasi nuo 2026 metų

    Kauno viešajame transporte patvirtinti taisyklių pakeitimai, kurie tiksliau apibrėžia keliones su šunimis pagalbininkais ir praplečia anksčiau taikytą reglamentavimą. Miesto taryba atnaujino nuostatas, kad jos aiškiai apimtų ne tik akluosius ir šunis vedlius, bet ir kitus asmenis su negalia, kuriems pagalbą teikia šuo pagalbininkas.

    Nauja redakcija įsigalios 2026 metų birželio 1 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad pokyčiu siekiama daugiau aiškumo kontrolės situacijose ir mažiau dviprasmybių keleiviams, vairuotojams bei kontrolieriams, kai žmogus keliauja su pagalbą teikiančiu šunimi.

    Kas laikoma šunimi pagalbininku?

    Pagal patvirtintas taisykles, asmuo su negalia galės vykti Kauno viešuoju transportu su šunimi pagalbininku, jei turės šuns pagalbininko statusą patvirtinantį dokumentą arba jo kopiją. Dokumento reikalavimas numatytas tam, kad praktikoje būtų paprasčiau atskirti šunį pagalbininką nuo įprasto augintinio, kuriam galioja papildomos sąlygos.

    Numatyta ir atskira išimtis šuns pagalbininko rengėjui: praktinio rengimo metu keliaujant su šunimi mokiniu taip pat bus galima naudotis viešuoju transportu. Tokiu atveju reikės turėti šuns pagalbininko mokinio statusą patvirtinantį dokumentą.

    Kelionėse su šunimis pagalbininkais bus taikomos aiškios elgesio taisyklės: šuo negalės užimti sėdimos vietos. Be to, šiems atvejams nebus taikomi bendrieji gyvūnų vežimo apribojimai, kurie paprastai nustato papildomas sąlygas, pavyzdžiui, dėl laiko ar įrangos.

    Kaip Kaune vežami įprasti augintiniai?

    Kauno viešajame transporte jau nuo šių metų pradžios galioja tvarka, pagal kurią leidžiama vežtis šunis be taros, tačiau su aiškiais ribojimais. Šeimininkas gyvūną turi laikyti prisegtą ne ilgesniu kaip pusės metro pavadėliu ir turėti gyvūno skiepų pasą.

    Taip pat numatyta, kad šuo privalo būti su antsnukiu, išskyrus atvejus, kai dėl veislės ypatumų antsnukis nėra pritaikomas. Ši išimtis paprastai taikoma brachicefalinių veislių šunims, kuriems standartiniai antsnukiai gali trukdyti kvėpuoti.

    Šunų be taros vežimas Kaune ribojamas piko metu: darbo dienomis to daryti negalima nuo 7 iki 9 valandos ir nuo 17 iki 19 valandos. Tokiu būdu siekiama mažinti riziką, kad perpildytame transporte augintinis kels diskomfortą kitiems keleiviams arba pats patirs stresą.

    Be to, taisyklės įpareigoja šeimininką pasirūpinti švara. Jei gyvūnas transporto priemonėje priterštų, keleivis turėtų sutvarkyti užterštą vietą, kad nekiltų papildomų nepatogumų kitiems keleiviams ir vežėjui.

    Kodėl šie pakeitimai svarbūs?

    Kauno savivaldybės sprendimas išplėsti formuluotę dėl šunų pagalbininkų svarbus tuo, kad taisyklės tampa labiau įtraukios ir atitinka skirtingas negalias turinčių žmonių realius poreikius. Praktikoje tai reiškia didesnį judėjimo savarankiškumą ir mažiau situacijų, kai keleiviui tenka aiškintis dėl teisės keliauti su pagalbą teikiančiu šunimi.

    Kartu gyvūnų vežimo tvarkos atskyrimas į dvi aiškias kategorijas, šunys pagalbininkai ir įprasti augintiniai, sumažina interpretacijų, konfliktų ir neaiškumų riziką. Tai aktualu ir keleiviams, ir viešojo transporto darbuotojams, kuriems kasdien tenka priimti sprendimus realiose situacijose.

  • Kauno vasaros stovyklos vaikams: registracija startuoja gegužės 20 dieną, vietų tūkstančiai

    Kauno vasaros stovyklos vaikams: registracija startuoja gegužės 20 dieną, vietų tūkstančiai

    Kaunas skelbia vasaros užimtumo programą vaikams ir jaunimui: šiemet numatyta daugiau kaip 193 stovyklų pamainos, o dalyvauti galės per 4 700 vaikų. Dar daugiau kaip 2 000 vaikų kviečiami į nemokamus edukacinius užsiėmimus, kuriuos organizuos miesto finansuojamos įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos.

    Registracija į vasaros stovyklas prasidės gegužės 20 dieną nuo 9 valandos ryto, o visas stovyklų pasirinkimas ir tvarka skelbiami specialioje savivaldybės sistemoje. Miestas pabrėžia, kad vietų skaičius ribotas, todėl tėvams verta iš anksto susiplanuoti, kuri stovyklos pamaina tinkamiausia pagal vaiko amžių ir interesus.

    Kas ir kiek finansuojama

    Kauno miesto savivaldybė stovyklų programai iš biudžeto skyrė 700 000 eurų. Papildomoms veikloms numatyta dar 60 000 eurų iš savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos.

    Didelis dėmesys skiriamas socialiai jautrioms šeimoms: daugiau kaip 1 400 vaikų stovyklos veiklos ir maitinimas bus visiškai nemokami. Savivaldybė taip pat nurodo, kad dalis programų pritaikyta vaikams su negalia ir dideliais ar labai dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais.

    Kada prasidės stovyklos

    Pirmosios stovyklų veiklos startuos netrukus po mokslo metų pabaigos. Pradinių klasių mokiniams užsiėmimai planuojami nuo birželio 8 dienos, o vyresniems vaikams ir paaugliams – nuo birželio 15 dienos.

    Registruojant vaiką numatyta taisyklė: vienas vaikas gali būti užrašomas į vieną stovyklą. Siekiant skaidrumo, registracijos sistemoje prašoma nurodyti vaiko asmens kodą, kad vietos būtų paskirstomos kuo sąžiningiau.

    Nuo sporto iki robotikos

    Stovyklų turinys šiemet itin platus: nuo sporto, komandinių žaidimų ir aktyvaus laisvalaikio iki kūrybinių dirbtuvių, emocinės sveikatos stiprinimo ir savęs pažinimo veiklų. Organizuojamos ir išvykstamosios stovyklos, kuriose vaikai keliaus po Kauno apylinkes bei kitus Lietuvos regionus, skatindami gyvą bendravimą ir bendruomeniškumą.

    Technologijomis besidomintys vaikai galės rinktis robotikos, programavimo ir STEAM krypties užsiėmimus, kuriuose lavinamas loginis mąstymas ir problemų sprendimas. Vyresniems dalyviams numatytos verslumo ir finansinio raštingumo stovyklos, kuriose ugdomi komandinio darbo ir sprendimų priėmimo įgūdžiai.

    Programoje numatytos ir integruojančios, emocinę gerovę stiprinančios stovyklos, kuriose dirbama su specialistais, o veiklos orientuotos į pasitikėjimo savimi stiprinimą ir atsparumo žalingiems įpročiams ugdymą. Savivaldybė taip pat mini atskiras programas merginoms, kuriose dėmesys skiriamas savivertei, emocinei gerovei ir sveikiems santykiams.

    Jeigu per pirmąją registracijos bangą pasirinktos stovyklos vietų nebeliks, planuojama papildoma registracija birželį. Tuomet, pagal savivaldybės planus, prasmingų vasaros veiklų galėtų atsirasti dar maždaug 400 vaikų.

    „Vasara vaikams – ne tik poilsis nuo pamokų, bet ir laikas augti, atrasti, kurti draugystes bei pažinti pasaulį“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

  • Kaunas skatina vasaros įdarbinimą: darbdaviams kompensuos dalį algos už 14–19 metų jaunimą

    Kaunas skatina vasaros įdarbinimą: darbdaviams kompensuos dalį algos už 14–19 metų jaunimą

    Kauno miesto savivaldybė pradėjo darbdavių registraciją į jaunimo vasaros užimtumo programą, pagal kurią dalis jaunuolių darbo užmokesčio gali būti kompensuojama miesto lėšomis. Iniciatyva skirta tam, kad 14–19 metų jauni žmonės vasarą įgytų pirmąją darbo patirtį, o įmonės lengviau rastų sezoninių darbuotojų.

    Programoje gali dalyvauti Kaune gyvenamąją vietą deklaravę jaunuoliai, kurie mokosi bendrojo ugdymo ar profesinėse mokyklose, taip pat ir turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Paprastai jaunuoliai dirba liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o galimybe galima pasinaudoti kartą per metus.

    Kaip veiks kompensacija?

    Savivaldybė numato dalinę darbo užmokesčio kompensaciją ir šiam tikslui skiria 200 000 eurų. Kompensacija vienam jaunuoliui gali būti taikoma iki 2 mėnesių, vertinant faktiškai išdirbtą laiką.

    Nurodoma, kad kompensacijos dydis gali siekti iki 50 proc. minimalios mėnesinės algos. Ji mokama tais atvejais, kai jaunuolis dirba ne trumpiau nei 10 darbo dienų, todėl darbdaviams svarbu realiai suplanuoti darbo grafiką ir pareigas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti Lietuvoje įsteigtos ir Kaune veiklą vykdančios įmonės, organizacijos bei įstaigos, taip pat individualią veiklą vykdantys asmenys. Vienas darbdavys vienu metu galės įdarbinti iki penkių jaunuolių, tad programa orientuota ir į smulkesnius verslus, ir į didesnes organizacijas.

    Pasak savivaldybės, ankstyva darbo patirtis jaunimui padeda ne tik susipažinti su darbo rinka, bet ir stiprinti finansinį raštingumą bei savarankiškumą. Darbdaviams tai galimybė užsiauginti būsimus darbuotojus ir mažinti vasaros sezono darbuotojų trūkumą, kuris ypač juntamas aptarnavimo, prekybos ir paslaugų srityse.

    „Tai geriausia investicija į jauną žmogų ir kartu į mūsų miesto ateitį. Kuo anksčiau suteiksime galimybes jaunuoliams pažinti darbo kultūrą, tuo drąsiau jie žengs žingsnius tolyn“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Registracija ir terminai

    Darbdavių registracija vykdoma per Kauno savivaldybės elektroninių paslaugų sistemą. Jei dokumentų pateikti elektroniniu būdu nėra galimybės, jie priimami raštu Kauno miesto savivaldybėje, Laisvės al. 96.

    Savivaldybė pabrėžia, kad ranka pildytos formos nepriimamos, o po termino pateiktos paraiškos nebus nagrinėjamos. Paraiškų laukiama iki šių metų gegužės 25 dienos.