Tag: Kauno miesto savivaldybė

  • Kaunas susekė triuką: neužbaigtame pastate veikęs autoservisas sulaukė VMI veiksmų

    Kauno miesto savivaldybė, tikrindama Islandijos plente veikusią komercinę veiklą, nustatė galimus pažeidimus neužbaigtame statyti pastate, kuriame veikė autoservisas. Miestas sako, kad dokumentuose aptikti neatitikimai galėjo turėti įtakos nekilnojamojo turto mokesčiui, todėl informacija perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai.

    2024 metais kovą fiksuota, kad Islandijos pl. 213E esančio pastato plotas skirtinguose dokumentuose skyrėsi beveik dvigubai. Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta apie 551 kv. m, o kadastro byloje – 1 016,96 kv. m.

    Savivaldybės vertinimu, situaciją apsunkino tai, kad pastato rekonstrukcijai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau duomenų apie nustatyta tvarka užbaigtą statybą tuo metu nebuvo. Nepaisant to, pastate fiksuota reali ūkinė veikla, o tai, savivaldybės teigimu, kelia klausimų ir dėl statinio naudojimo teisėtumo, ir dėl mokesčių apskaičiavimo.

    Patikrinimus atlikusi Eigulių seniūnija nurodė pastato savininkui pašalinti nustatytus trūkumus, o reikalavimų neįvykdžius 2024 metais balandį surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 2024 metais gegužę pakartotinė apžiūra, savivaldybės teigimu, patvirtino, kad pastate remontuojami automobiliai ir toliau, todėl surašytas dar vienas protokolas.

    Ginčas su Statybų inspekcija tęsiasi

    Kauno miesto savivaldybė 2024 metais kovą ir balandį kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama įvertinti statybos teisėtumą bei nustatytas aplinkybes. Tačiau inspekcija nagrinėjimą nutraukė, argumentuodama, kad statybos darbai atlikti daugiau nei prieš dešimt metų, o viešasis interesas, jos vertinimu, nebuvo pažeistas.

    Savivaldybė su tuo nesutiko ir 2024 metais gegužę sprendimą apskundė teismui. 2025 metais lapkritį Regionų administracinis teismas pirmojoje instancijoje panaikino inspekcijos sprendimą ir įpareigojo klausimą nagrinėti iš naujo, tačiau procesas dar nebaigtas, nes sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

    VMI: inicijuojami kontrolės veiksmai

    Miestas pabrėžia, kad ploto neatitikimai ir faktinis pastato naudojimas galėjo lemti mažesnę mokestinę prievolę, todėl savivaldybė ne kartą kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją. Savivaldybės teigimu, nekilnojamojo turto mokestis už ankstesnius laikotarpius buvo perskaičiuotas, o mokestinė prievolė patikslinta.

    Vėliau buvo patikslinti ir paties pastato duomenys registre. Savivaldybė nurodo, kad 2025 metais vasarį per patikrinimą užfiksuota, jog nuo 2024 metais spalio Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 995,04 kv. m bendrasis pastato plotas, taip pat atsirado deklaracija apie statybos užbaigimą.

    Įvertinusi savivaldybės pateiktą informaciją ir kitus duomenis, Valstybinė mokesčių inspekcija informavo priėmusi sprendimą autoserviso atžvilgiu inicijuoti kontrolės veiksmus.

    „Nebaigtų statyti statinių naudojimas ūkinei veiklai ir bandymai tokiu būdu išvengti priklausančių mokesčių nebus toleruojami. Jei atsakingos institucijos atsisakys tinkamai įvertinti galimus pažeidimus, tokius sprendimus ginčysime teisinėmis priemonėmis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Savivaldybė akcentuoja, kad tokios situacijos svarbios ne tik dėl konkretaus objekto, bet ir dėl platesnės praktikos, kai komercinė veikla vykdoma objektuose, kurių statybos procedūros nėra iki galo sutvarkytos. Tokiais atvejais, institucijų teigimu, rizikos kyla ir dėl statybos priežiūros, ir dėl teisingo mokesčių administravimo.

  • Kaunas pradėjo „Kauno sporto apdovanojimų 2026“ medžioklę: laikas siūlyti geriausius

    Kaunas jubiliejinį, dešimtąjį kartą kviečia miestiečius teikti kandidatus „Kauno sporto apdovanojimams 2026“. Pasiūlymų laukiama iki lapkričio 6 dienos, o geriausieji bus pagerbti iškilmingoje ceremonijoje.

    Ši iniciatyva Kaune vyksta nuo 2016 metais puoselėjamos tradicijos, kuria siekiama kasmet įvertinti ryškiausius sporto pasiekimus. Savivaldybė pabrėžia, kad apdovanojimai suburia sportininkus, trenerius, klubus ir sirgalius, o kartu skatina miesto sporto bendruomenės matomumą.

    Kandidatus galima siūlyti devyniose nominacijose: Metų sporto renginys, Metų jaunasis sportininkas iki 18 metų, Metų jaunoji sportininkė iki 18 metų, Metų sportininkas su negalia, Metų sportininkas, Metų sportininkė, Metų vyrų komanda, Metų moterų komanda ir Metų treneris.

    Teikiant kandidatūrą prašoma nurodyti sportininko ar trenerio vardą, pavardę arba komandos pavadinimą, pridėti kokybišką nuotrauką ir trumpą pristatymą. Jame turi atsispindėti svarbiausi 2026 metų pasiekimai, rezultatai ir darbai, kurie pagrįstų kandidatūrą.

    Laureatai bus renkami bendru balsavimu, sumuojant gyventojų balsus ir specialiai sudarytos komisijos vertinimą. Internetinis balsavimas vyks savivaldybės svetainėje, o nugalėtojai bus paskelbti šventiniame renginyje Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos manieže.

    Apdovanojimų metu geriausiems sporto atstovams tradiciškai įteikiamos statulėlės, o daliai laureatų numatytos ir piniginės premijos. Kaunas skelbia, kad septyniems atletams planuojamos 3 000 eurų premijos, o dar viena, atskira nominacija už viso gyvenimo nuopelnus sportui bus skirta komisijos sprendimu.

  • „Auros“ vairas perduotas jaunajai kartai: vadovu tapo tarptautinę patirtį sukaupęs Tadas Almantas

    Kauno šokio teatras „Aura“, daugiau nei keturis dešimtmečius formuojantis šiuolaikinio šokio sceną Lietuvoje, pradeda naują etapą. Po ilgametės vadovės Birutės Letukaitės vadovavimo teatrui nuo šiol vadovaus choreografas ir šokėjas Tadas Almantas.

    Vadovo pareigoms užimti surengtą konkursą laimėjęs T. Almantas atrankoje varžėsi su dar keturiais kandidatais. Sprendimą priėmė Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai kartu su profesionaliojo scenos meno ekspertais, vertinę kandidatų kompetencijas ir siūlomą teatro kryptį.

    Padėka ilgametei vadovei

    Kauno miesto savivaldybė pabrėžia, kad Birutės Letukaitės indėlis į Kauno ir visos Lietuvos šiuolaikinio šokio raidą buvo esminis. Per ilgus metus „Aura“ įtvirtino tarptautinius ryšius, o teatro vardas tapo atpažįstamas festivaliniuose kontekstuose ir už Lietuvos ribų.

    „Birutės indėlis į Kauno ir visos Lietuvos šiuolaikinio šokio raidą yra neabejotinas. Esame dėkingi už ilgametį vadovavimą, kūrybinę drąsą ir Kauno vardo garsinimą pasaulyje“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

    Naujo vadovo patirtis ir kryptis

    T. Almantas yra Kaune gimęs choreografas, šokėjas ir pedagogas, meninį kelią pradėjęs Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Vėliau jis studijavo Roterdamo „Codarts“ menų universitete, o Frankfurto aukštojoje muzikos ir scenos menų mokykloje įgijo šokio bakalauro bei šiuolaikinio šokio edukacijos magistro kvalifikaciją.

    Jo tarptautinėje karjeroje – darbas „Dresden Frankfurt Dance Company“ trupėje, dalyvavimas Frankfurto operos pastatymuose, choreografiniai projektai Lietuvoje ir užsienyje. Greta scenos praktikos jis nuosekliai dirbo edukacijoje, o įtraukiojo meno kryptis tapo viena ryškesnių jo veiklos sričių.

    Už kartu su negalią turinčiais atlikėjais Kauno miesto kameriniame teatre kurtą spektaklį „Prisirišimas“ menininkas buvo įvertintas Kauno profesionaliojo teatro apdovanojimu „Fortūna“. Šis įvertinimas dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip šiuolaikinis scenos menas plečia auditorijas ir skatina socialinį įtraukimą.

    Tarptautinis matomumas ir ryšiai

    Naujasis vadovas teigia sieksiantis išlaikyti aukštą meninę kartelę ir stiprinti teatro matomumą užsienyje. Pastaraisiais metais Europos scenos menų lauke ryškėja koprodukcijų, rezidencijų ir menininkų mobilumo svarba, todėl partnerystės tampa vienu iš konkurencingumo veiksnių.

    „Mano tikslas – išlaikyti aukštą teatro meninį lygį, stiprinti jo žinomumą ir tarptautinį pripažinimą. Toliau puoselėsime ryšius su užsienio partneriais, ieškosime naujų bendradarbiavimo galimybių“, – sakė Tadas Almantas.

    Su „Aura“ T. Almantą sieja asmeninė istorija – dar paauglystėje teatro kūryba paskatino jį domėtis šiuolaikiniu šokiu ir rinktis profesionalo kelią. Dabar, perėmęs vadovavimą, jis pabrėžia atsakomybę išlaikyti teatro išskirtinumą ir kartu būti atviriems naujoms idėjoms.

    Teatras naują etapą pasitinka turėdamas sukauptą repertuaro, tarptautinių ryšių ir kūrybinių komandų patirtį. Artimiausiu metu dėmesys kryps į meninės programos tęstinumą, auditorijų plėtrą ir tvarų organizacijos valdymą, kad „Aura“ išliktų ryški Kauno kultūrinio gyvenimo dalis.

  • Statybų bumas įsibėgėja: 2026 metais per 9 mėnesius leidimų jau virš 10 tūkst.

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), prižiūrinti informacinę sistemą „Infostatyba“, atnaujino statybą leidžiančių dokumentų statistiką. Papildžius rugsėjo mėnesio duomenis paaiškėjo, kad per tris 2026 metų ketvirčius patvirtintų leidimų skaičius jau perkopė 10 tūkst.

    „Infostatyba“ duomenys rodo, kad 2026 metų rugsėjį Lietuvoje patvirtinti 1 133 statybą leidžiantys dokumentai. Iš viso per sausį–rugsėjį jų patvirtinta 10 054, tai yra 14,86 proc. daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    Pagal mėnesius matyti, kad didžiausias aktyvumas fiksuotas liepą, kai patvirtinti 1 352 leidimai. Kiek mažiau jų buvo birželį ir balandį, atitinkamai 1 236 ir 1 224, o mažiausi skaičiai užfiksuoti metų pradžioje.

    Daugiausia leidimų – aplink didmiesčius

    Didžiausius patvirtintų leidimų kiekius per pirmus tris 2026 metų ketvirčius iš visų savivaldybių sugeneravo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybės administracija. Šie skaičiai atspindi ilgalaikę tendenciją, kai didžiausias statybų srautas koncentruojasi didmiesčių prieigose ir sparčiai augančiuose gyvenamuosiuose kvartaluose.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad leidimų statistika dažnai yra ankstyvas rinkos termometras: ji signalizuoja apie planuojamus projektus dar iki realių statybos darbų aikštelėse. Tai svarbu tiek gyventojams, vertinantiems būsto pasiūlos pokyčius, tiek rangovams, planuojantiems pajėgumus.

    Vėlavimų mažėja, procesai greitėja

    SSVA skelbia, kad atvejų, kai savivaldybėse vėluojama patvirtinti statybos leidimus per teisės aktuose numatytą laiką, mažėja. 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesių vėlavimo vidurkis šalyje siekė 3,90 proc. ir buvo kone perpus mažesnis nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    „Tai rodo, kad savivaldybės, net ir augant prašymų srautui, vis geriau prisitaiko ir tobulina procesus“, – teigiama SSVA pateikiamame paaiškinime.

    Kartu pabrėžiama, kad leidimų išdavimas yra kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja ne tik savivaldybių administracijos. Rezultatą lemia ir statytojai, projektuotojai, taip pat kitos institucijos, įsitraukiančios į tikrinimo bei derinimo procedūras.

    Ką rodo vidutinė išdavimo trukmė?

    Dar vienas rodiklis, kurį pateikia SSVA, yra vidutinė statybą leidžiančių dokumentų išdavimo trukmė. Per pirmus tris 2026 metų ketvirčius ji siekė 75,8 kalendorines dienas, tai yra 6,1 dienos trumpiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    SSVA primena, kad statistika skelbiama viešai ir nemokamai, o duomenys atnaujinami pirmąją kiekvieno mėnesio savaitę. Tokie rodikliai leidžia rinkos dalyviams stebėti realų administracinių procesų greitį ir palyginti savivaldybių praktiką.

  • Kauno „dangoraižis“ atgyja iš naujo: po sovietinių pertvarų atrado tai, kas stebina iki šiol

    Kaune restauruojamas vienas ryškiausių tarpukario modernizmo visuomeninių pastatų, šiandien naudojamas kaip Kauno miesto savivaldybės administracijos pastatas. Tvarkant reprezentacines erdves siekiama grąžinti pirminį architektūrinį charakterį, kuris sovietmečiu buvo smarkiai pakitęs.

    Projektu atnaujinamas istorinis vestibiulis, restauruojamos autentiškos detalės ir dekoras, taip pat tvarkoma pastato aukštus jungianti centrinė laiptinė bei liftas. Savivaldybė skelbia, kad šio etapo darbus planuojama užbaigti lapkritį.

    Atsikratoma sovietinių perstatymų

    Pastatas 1938–1940 metais buvo statytas Valstybinėms taupomosioms kasoms, o jį suprojektavo architektai Arnas Funkas, Adolfas Lukošatis ir Bronius Elsbergas. Tuo metu šešių aukštų statinys laikytas vienu moderniausių mieste ir dėl savo aukščio neretai vadintas Kauno „dangoraižiu“.

    Tarpukariu šis objektas turėjo atitikti valstybinių finansų institucijų reprezentacijos standartą, todėl daug dėmesio skirta tiek technologiniams sprendimams, tiek prabangiai apdailai. Vėliau, per karą ir sovietmečiu, dalis didesnių erdvių buvo suskaidyta į kabinetus, o interjero sprendiniai pakeisti.

    „Savivaldybės pastatas nėra vien darbo vieta, tai gyvas kultūros paveldas ir tarpukario Kauno ambicijos liudijimas. Šiandien atkūrėme pirminį išplanavimą ir restauravome vertingas detales“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Vestibiulyje grąžinta šviesa ir detalės

    Didžiausi pokyčiai pasitinka vos įžengus į pastatą: sutvarkytas pirmojo aukšto vestibiulis, kuriame restauruotos dekoruotos metalinės apsaugos, atnaujintos originalios besisukančios durys. Taip pat sutvarkytos medinės kesoninės lubos su modernizmui artima ornamentika.

    Restauratoriams pavyko aptikti autentišką teraco grindų fragmentą, pagal kurį atkurtos viso vestibiulio grindys. Jos beveik baltos, su juodais ornamentais, o ties įėjimu į Didžiąją salę atkartotas stilizuotas ramunės motyvas, siekiant sujungti erdves į vientisą kompoziciją.

    Pasak savivaldybės, erdvumo įspūdį sustiprino sovietmečiu įrengto kabineto panaikinimas: nugriovus neautentiškas pertvaras atkurta vestibiulio simetrija. Planuojama, kad ši vieta tarnaus ir kaip laukimo zona, ir kaip laikina ekspozicijų erdvė.

    Laiptinė ir liftas vėl taps vientisi

    Tvarkymo darbai tęsiami paradinėje laiptinėje ir prie lifto: sovietmečiu centrinė laiptinė buvo nutraukta ties antruoju aukštu, o viršutinės dalys pritaikytos kabinetams. Dabar atkuriamas trūkstamas mozaikinio betono laiptų maršas tarp antrojo ir trečiojo aukštų.

    Atnaujinus laiptinę, pagrindiniais laiptais bus galima užlipti iki viršutinių aukštų, atkuriant istorinę pastato logiką ir reprezentacinį maršrutą. Savivaldybė nurodo, kad galutinė darbų vertė paaiškės pridavus objektą.

    Miestas taip pat viešai įvardija ir tolimesnius planus: ateityje ketinama rengti atskirą projektą, kuriuo būtų tvarkomi fasadai ir įrengiamas architektūrinis apšvietimas. Tokie sprendimai dažnai taikomi saugomiems modernizmo objektams, siekiant išryškinti jų architektūrą ir pagerinti pastato matomumą viešojoje erdvėje.

  • Kaunas plečia priedangų finansavimą: paramą gaus ir privačios mokyklos bei darželiai

    Kaunas plečia priedangų įrengimo finansavimą ir į programą įtraukia nevalstybines švietimo įstaigas. Savivaldybė tikisi, kad tai padės greičiau didinti saugių vietų skaičių ten, kur kasdien būna daug vaikų ir darbuotojų.

    Kauno miesto taryba pritarė programos pakeitimams, kurie iki šiol buvo orientuoti į daugiabučius namus. Anksčiau finansavimu galėjo naudotis butų ir kitų patalpų savininkai, priėmę bendrą sprendimą dėl priedangos įrengimo.

    Kas gali gauti finansavimą

    Po pakeitimų savivaldybės parama bus prieinama ir Kaune veikiančioms nevalstybinėms ikimokyklinio bei bendrojo ugdymo įstaigoms, taip pat jų filialams ir padaliniams. Savivaldybė pabrėžia, kad taip siekiama vienodų civilinės saugos galimybių, nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės formos.

    Tokie sprendimai siejami su praktiniu poreikiu: ugdymo įstaigose vienu metu susitelkia daug žmonių, o ekstremaliųjų situacijų atveju evakuacija ne visada yra greičiausia ar saugiausia išeitis. Todėl prioritetu tampa aiškiai pažymėtos, techniškai pritaikytos ir realiai pasiekiamos priedangos.

    Ką galima įrengti už lėšas

    Finansavimas numatytas patalpų pritaikymo darbams, kurie didina žmonių saugumą. Tai gali būti konstrukcijų stiprinimas, avarinių išėjimų įrengimas, vėdinimo sprendimai, atsarginis elektros tiekimas, geriamojo vandens bei nuotekų sistemų sutvarkymas.

    Taip pat numatoma galimybė pritaikyti įėjimus riboto judumo žmonėms. Savivaldybė nurodo, kad pagal atnaujintas nuostatas patikslintas finansuojamų priemonių sąrašas, atsižvelgiant į įgyvendinimo praktiką ir rinkoje atsirandančius sprendimus.

    Kiek lėšų numatyta programai

    Kaunas skelbia, kad savivaldybės finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų išlaidų, įskaitant projektavimą ir techninę priežiūrą. Vienam projektui skiriama suma nėra fiksuota, ji priklauso nuo darbų apimties ir atitikimo reikalavimams.

    Kasmet programai iš miesto biudžeto numatoma po 100 000 eurų, o papildomų lėšų programos išplėtimui, pasak savivaldybės, neplanuojama. Siekiant aiškumo, keičiamas ir programos pavadinimas: nuo šiol ji vadinsis Kauno miesto savivaldybės priedangų įrengimo pastatuose programa.

    Pastaraisiais metais civilinės saugos tema Lietuvoje įgavo papildomą pagreitį, savivaldybėms peržiūrint turimą infrastruktūrą ir pritaikant pastatus gyventojų apsaugai. Kaunas tikisi, kad įtraukus švietimo įstaigas bus efektyviau panaudoti mieste esančius pastatus ir pagerinti realų pasirengimą galimoms grėsmėms.

  • Kaunas smogia apleistiems pastatams: sąrašas pildosi, mokestis šokteli iki 5,2 proc.

    Kauno miesto taryba patvirtino atnaujintą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą ir nusprendė tokių objektų savininkams taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Savivaldybė teigia, kad tikslas aiškus: paskatinti kuo greičiau sutvarkyti apleistus statinius, kurie darko miesto vaizdą ir gali kelti pavojų.

    Miesto sprendimu apleistam ar neprižiūrimam turtui taikomas 5,2 proc. tarifas, skaičiuojamas nuo mokestinės vertės. Ši našta daliai savininkų gali didėti ir dėl to, kad Registrų centras atnaujino mokestines vertes, o jos pastaraisiais metais daug kur augo.

    „Kasmet matome pozityvių pokyčių, kai seni pastatai, pasitelkus miesto paramą, yra atnaujinami ir vėl puošia Kauną. Tačiau vis dar turime tokių, kuriems trūksta atsakingo požiūrio ir supratingumo“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Šiemet į sąrašą pirmuoju etapu įtraukta 100 objektų, priklausančių 70 fizinių ir juridinių asmenų. Tokie statiniai fiksuojami įvairiose seniūnijose, tarp jų Aleksote, Dainavoje, Eiguliuose, Panemunėje, Šančiuose, Petrašiūnuose, Gričiupyje, Šilainiuose ir Vilijampolėje.

    Savivaldybė pažymi, kad kai kurie adresai sąraše kartojasi ne pirmus metus, o tai signalizuoja apie užsitęsusį neveiklumą. Tarp minimų objektų nurodomi pastatai Partizanų gatvėje, Ašigalio gatvėje, Didžiojoje gatvėje, R. Kalantos gatvėje ir A. Juozapavičiaus gatvėje.

    Procedūra paprastai prasideda seniūnijose, kur specialistai apžiūri turtą, įvertina jo būklę ir teikia siūlymą pripažinti jį apleistu ar neprižiūrimu. Galutinį sprendimą priima miesto taryba, o patvirtintas sąrašas tampa pagrindu taikyti padidintą mokesčio tarifą.

    Pagal šiemet patvirtintą tvarką, metų pabaigoje planuojama tvirtinti ir papildomą sąrašą. Skaičiuojama, kad į jį gali būti įtrauktas dar bent šimtas objektų, todėl savininkams, atidedantiems remontą ar teritorijos sutvarkymą, rizika susidurti su didesniais kaštais išlieka auganti.

    Nekilnojamojo turto mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o surinktos lėšos patenka į savivaldybės biudžetą. Kaunas taip pat primena, kad daliai savininkų gali būti aktualios paveldotvarkos ir įvaizdžiui svarbių pastatų tvarkymo finansavimo priemonės, tačiau sprendimo esmė išlieka ta pati: apleistas turtas mieste neturi tapti norma.

  • Kaunas atidarė naują slaugos padalinį Kulautuvoje: 169 vietos ir milijoninė investicija

    Kulautuvoje, pušyno apsuptyje, darbą pradėjo K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės padalinys. Kauno miesto savivaldybės lėšomis atnaujintose buvusios sanatorijos erdvėse įrengtos 169 vietos senjorų slaugai, palaikomajam gydymui ir socialinei globai.

    Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad projektas buvo brandintas ne vienerius metus, derinant dokumentus ir pritaikant pastatą šiuolaikiniams poreikiams. Pasak savivaldybės, tikslas – užtikrinti orią priežiūrą vyresnio amžiaus žmonėms iš Kauno ir aplinkinių vietovių.

    „Norėjome sukurti vietą, kur žmogus galėtų oriai sutikti senatvę, o darbuotojai turėtų sąlygas kokybiškai dirbti“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Padalinyje vienoje vietoje sujungiamos medicininės ir socialinės paslaugos, o tai Lietuvoje tampa vis aktualesne kryptimi dėl visuomenės senėjimo ir augančio ilgalaikės priežiūros poreikio. Įstaigoje dirbs gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.

    Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad norint gauti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas pacientai registruojami per e. sveikatos sistemą. Dėl socialinės globos paslaugų gyventojai įprastai kreipiasi per savo seniūniją, kur vertinamas paslaugos poreikis.

    Padalinio direktorė Ieva Bradulskienė akcentuoja, kad pertvarkant patalpas daug dėmesio skirta pacientų saugumui ir komfortui, taip pat personalo darbo sąlygoms. Įstaigos teigimu, patalpos pritaikytos ir riboto judumo žmonėms, numatytos procedūrų, slaugos ir bendrosios erdvės.

    „Svarbiausia, ką čia ras žmonės, tai jaukumą, saugumą ir jiems pritaikytas patalpas“, – sakė Ieva Bradulskienė.

    Projektas įgyvendintas buvusios Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninės pastate, kuris veikė nuo 1946 iki 2004 metų. Vėliau kompleksas keitė paskirtį ir ilgainiui buvo apleistas, kol 2020 metais Kaunas objektą perėmė iš Turto banko ir pradėjo pritaikymo darbus.

    Atnaujinimo metu įrengtos naujos inžinerinės sistemos, sutvarkyti fasadai, atlikta vidaus apdaila ir perplanuotos patalpos. Savivaldybės duomenimis, sutvarkyta ir teritorija: įrengti įvažiavimai, automobilių stovėjimo aikštelė, aptvėrimas bei kitos saugumo priemonės.

    Rangos darbų vertė siekė daugiau kaip 8,8 mln. eurų su PVM, dar apie 1,6 mln. eurų su PVM skirta įrangai ir baldams. Darbus vykdė UAB „Kaunesta“, techninę priežiūrą atliko UAB „Verslo“.

    Komplekso istorijoje buvo ir laikini pritaikymai krizinėms situacijoms. Per koronaviruso pandemiją pastatas buvo parengtas COVID-19 pacientų izoliacijai, o 2022 metais, prasidėjus rusijos karui prieš Ukrainą, dalis patalpų pritaikyta priimti atvykusias šeimas ir vaikų grupes.

  • Kaunas ruošia pokytį nuo gruodžio 1 dienos: bilietų iš vairuotojų grynaisiais nebeliks

    Kaunas planuoja nuo gruodžio 1 dienos miesto autobusuose ir troleibusuose atsisakyti bilietų pardavimo iš vairuotojų grynaisiais pinigais. Miestas teigia, kad ši atsiskaitymo forma jau dabar sudaro mažiau nei 5 proc. visų kelionių, o didžioji dalis keleivių renkasi skaitmeninius sprendimus.

    Sprendimo projektą rengia savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyrius, o klausimas numatytas svarstyti miesto taryboje spalio 13 dieną. Jei taryba pritars, keleiviai kelionės bilietą turės įsigyti kitais būdais, o atsiskaitymas grynaisiais persikeltų į bilietų platinimo vietas.

    Kas keistųsi keleiviams?

    Šiuo metu Kauno viešajame transporte galima atsiskaityti viešojo transporto kortele, per „Žiogas“ programėlę, banko kortele ar išmaniuoju įrenginiu, taip pat perkant bilietą pas vairuotoją grynaisiais. Planuojama, kad būtent pastaroji galimybė autobusuose ir troleibusuose būtų panaikinta.

    Remiantis savivaldybės ir vežėjo pateikiamais duomenimis, apie 60 proc. keleivių naudojasi miesto kortele, o beveik 35 proc. bilietą žymi per „Žiogas“ programėlę. Tuo metu bilietų pirkimas pas vairuotoją per metus toliau traukiasi, o per pirmuosius aštuonis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu anksčiau, smuko beveik trečdaliu ir siekia apie 4,5 proc.

    Atsiskaitymų banko kortele ar išmaniuoju įrenginiu dalis kol kas išlieka nedidelė ir nesiekia 1 proc., tačiau savivaldybė tikisi augimo. Nurodoma, kad nuo rugsėjo atsiskaitant fizine banko kortele jau galima įsigyti ir lengvatinį bilietą, todėl funkcionalumas plečiamas.

    Kodėl atsisakoma grynųjų?

    Savivaldybė ir vežėjas argumentuoja, kad atsiskaitymas grynaisiais sulėtina įlaipinimą, ilgina sustojimus stotelėse ir apsunkina tvarkaraščių laikymąsi. Kuo intensyvesnis maršrutas, tuo labiau kelių papildomų sekundžių stabtelėjimas kiekvienoje stotelėje virsta minutėmis visoje kelionėje.

    „Mokėjimas grynaisiais užtrunka ilgiau, vairuotojui reikia skirti laiko pinigams priimti ir grąžai atiduoti. Viešajame transporte tokios sekundės virsta minutėmis, o minutės – ilgesne kelionės trukme“, – sakė bendrovės „Kauno autobusai“ Transporto eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis.

    Dar vienas motyvas susijęs su saugumu ir darbo organizavimu: vairuotojui nereikėtų vienu metu valdyti transporto priemonės ir aptarnauti keleivių, skaičiuojant grynuosius bei išduodant bilietą. Tai dažnai įvardijama kaip priemonė mažinanti streso, konfliktų ir klaidų riziką.

    Europos miestų praktika ir Kauno planai

    Grynųjų atsisakymas viešajame transporte daugelyje Europos sostinių ir didmiesčių tapo įprasta kryptimi, siejama su greitesniu įlaipinimu ir paprastesne kontrole. Kaunas šį žingsnį pristato kaip tęstinę modernizaciją, kurią pastaraisiais metais stiprina ir bekontakčio atsiskaitymo diegimas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad grynaisiais vis tiek išliktų galimybė įsigyti ar papildyti kortelę bilietų platinimo vietose, todėl atsiskaitymas grynaisiais neišnyktų visiškai, o būtų nukreiptas nuo transporto priemonės salono. Tokia schema dažniausiai naudojama tam, kad pats maršrutas veiktų sklandžiau.

    Pokyčiai siejami ir su platesniais miesto planais pertvarkyti viešojo transporto tinklą, didinant aiškumą ir persėdimų patogumą, pasitelkiant terminalus. Savivaldybė taip pat yra minėjusi ir tolimesnes idėjas, tarp jų ir tramvajaus linijos perspektyvą.

  • Kaunas įjungė naują įrankį gyventojams: vos keliais paspaudimais užregistruosite miesto bėdas

    Kauno miesto savivaldybė pristatė problemų registravimo sistemą „matau.kaunas.lt“, skirtą greičiau fiksuoti ir spręsti viešosios infrastruktūros gedimus. Platforma pritaikyta naršyklei ir mobiliesiems įrenginiams, todėl pranešimą galima pateikti iškart vietoje.

    Nauju įrankiu gyventojai gali pranešti apie kasdienius trukdžius mieste: duobes gatvėse, nuvirtusius medžius, neveikiantį apšvietimą ar sugadintus įrenginius vaikų aikštelėse. Savivaldybė tikisi, kad centralizuotas registravimas sumažins informacijos išsibarstymą ir sutrumpins reakcijos laiką.

    „Miestas yra aplinka, kurioje kasdien gyvename, dirbame ir auginame vaikus, todėl ją būtina nuolat prižiūrėti. Dabar prie to galės prisidėti ir patys kauniečiai, informuodami apie pastebėtas problemas“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, iki šiol pranešimai dažnai keliaudavo el. paštu į skirtingus administracijos skyrius, todėl informacijos valdymas būdavo lėtesnis. Sistemoje visi pranešimai suvedami į vieną vietą, o atsakingiems specialistams lengviau matyti situacijos mastą ir pasikartojančius gedimus.

    „Iki šiol tokio įrankio trūko, o gyventojai siųsdavo nuotraukas ir aprašymus el. paštu. Nuo šiol bus paprasčiau, nes viską registruosime vienoje vietoje“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

    Norint pateikti pranešimą, pirmą kartą reikia prisijungti per elektroninius valdžios vartus, o vėliau galima susikurti slaptažodį ir jungtis naudojant el. paštą. Užregistruota informacija automatiškai perduodama atsakingoms tarnyboms ir įmonėms, tarp jų ir „Kauno švara“, „Kauno vandenys“ bei „Kauno gatvių apšvietimas“.

    Problemos sistemoje skirstomos į kategorijas, pavyzdžiui, gatvės ir šaligatviai, apšvietimas, želdiniai, šviesoforai, stotelės ar viešosios erdvės. Pateikiant pranešimą prašoma aprašyti situaciją, nurodyti tikslią vietą ir, jei įmanoma, pridėti nuotrauką ar vaizdo įrašą.

    Gyventojai gali stebėti pranešimo eigą, nes kiekvienam įvykiui priskiriama būsena. Sistema taip pat siunčia automatinius pranešimus el. paštu, kai keičiasi užregistruotos problemos nagrinėjimo etapas.

    Tokios skaitmeninės platformos Europos miestuose tampa vis dažnesniu standartu, nes padeda valdyti gyventojų srautus, gerinti paslaugų kokybę ir kaupti duomenis apie dažniausiai pasikartojančius infrastruktūros trūkumus. Kauno atveju tai turėtų leisti tiksliau planuoti priežiūros darbus ir greičiau reaguoti į avarines situacijas.