Tag: Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmai

  • Raudondvario dvaro oficinos po rekonstrukcijos: svečių namai, verslo erdvės ir santuokos

    Raudondvario dvare ketvirtadienio popietę oficialiai atvertos po rekonstrukcijos atnaujintos šiaurinė ir pietinė oficinos. XIX amžiaus pastatai pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams: čia numatytos verslo, apgyvendinimo ir civilinės metrikacijos erdvės.

    Kauno rajono savivaldybė tikisi, kad atnaujintos oficinos sustiprins viso dvaro komplekso gyvybingumą ir pritrauks daugiau veiklų ne tik turistams, bet ir vietos bendruomenei. Tokie projektai dažnai vertinami kaip vienas efektyviausių būdų išsaugoti paveldą, kai istoriniai pastatai naudojami kasdienėms paslaugoms ir renginiams.

    Pietinė oficina: darbas ir ceremonijos

    Pietinėje oficinoje įsikurs Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kauno rajono filialas bei savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius. Tai reiškia, kad vienoje vietoje bus derinami verslo bendruomenės susitikimai, partnerystės ir gyventojams svarbios registravimo bei ceremonijų paslaugos.

    Renginio metu Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad šis žingsnis užbaigia nuoseklų dvaro pastatų įveiklinimą. Anot jo, atnaujintos erdvės turėtų tapti vieta, kur natūraliai susitinka kultūra, bendruomenė ir praktiniai kasdieniai poreikiai.

    „Raudondvario dvaras pulsuoja garbinga istorija, o šiandien galime pasakyti, kad žengiame paskutinį žingsnį įveiklindami visus šio dvaro pastatus“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    Šiaurinė oficina: svečių namai dvare

    Šiaurinėje oficinoje įrengti Raudondvario dvaro svečių namai, kurie turėtų papildyti dvaro renginių ir turizmo infrastruktūrą. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją paveldo objektus pritaikyti kokybiškam kultūriniam turizmui, kai lankytojams siūlomos ne tik ekspozicijos, bet ir nakvynės bei paslaugų paketai.

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius akcentavo, kad naujose patalpose tikimasi realios naudos verslo bendruomenei. Jo teigimu, sprendimas kurtis Raudondvaryje gali paskatinti aktyvesnį vietos įmonių bendradarbiavimą ir bendrų projektų atsiradimą.

    „Džiaugiuosi, kad Kauno rajono savivaldybė priėmė mūsų pasiūlymą čia kurti padalinį. Tikiu, kad šiose erdvėse gims naujos partnerystės, idėjos ir svarbūs sprendimai“, – kalbėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius.

    Simboliniai raktai renginio metu įteikti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentui Vyčiui Arlauskui, laikinai VšĮ Raudondvario dvaras direktorės pareigas einančiai Kotrynai Ingai Morkūnaitei ir Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai Skirmantei Subačienei. Atidarymo šventę muzikiniais pasirodymais papildė grupė „Vilnius Voices“.

    Kas atnaujinta ir kodėl tai svarbu

    Raudondvario dvaro oficinos buvo pastatytos Tiškevičių valdymo laikotarpiu šalia pagrindinių rūmų ir istoriškai tarnavo dvaro tarnautojų bei administracijos reikmėms. Šie neogotikos bruožų turintys pastatai yra svarbi dvaro ansamblio dalis, todėl jų restauravimas vertinamas kaip viso komplekso vientisumo atkūrimas.

    Rekonstrukcijos metu restauruoti fasadai, stogai, langai, durys ir dekoratyviniai elementai, sustiprintos konstrukcijos, atidengti ir išsaugoti istoriniai fragmentai. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas buvo ne tik sutvarkyti architektūrą, bet ir užtikrinti, kad pastatai turėtų aiškią funkciją bei būtų atviri visuomenei.

    Specialistai pažymi, kad paveldo pritaikymas paslaugoms, turizmui ir bendruomeninėms veikloms dažnai tampa tvariausiu modeliu: pastatai prižiūrimi nuolat, o investicijos grįžta per lankytojų srautus, renginius ir nuomos veiklas. Raudondvario atveju tai taip pat kuria papildomą vertę Kauno rajonui, stiprinant dvarą kaip regiono traukos centrą.

  • Kauno PPA rūmų taryba posėdžiavo Kėdainiuose: kokius sprendimus verslui siūlo po susitikimo su meru

    Kauno PPA rūmų taryba posėdžiavo Kėdainiuose: kokius sprendimus verslui siūlo po susitikimo su meru

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų taryba gegužės 12 dieną surengė išvažiuojamąjį posėdį Kėdainių rajono savivaldybėje. Į susitikimą atvyko Kauno PPA rūmų ir Kėdainių filialo tarybų nariai, kurie su meru Valentinu Tamuliu aptarė regiono ekonomikos prioritetus.

    Posėdžio dalyvius pasveikino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius. Savivaldybės vadovas akcentavo, kad savivaldos ir verslo partnerystė yra vienas svarbiausių veiksnių, siekiant konkurencingos ir investicijoms patrauklios vietos ekonomikos.

    Kas buvo svarstoma posėdyje?

    Tarybos darbotvarkėje buvo keli klausimai, kurie pastaraisiais metais tapo ypač jautrūs įmonėms: energetikos kainų svyravimų poveikis, darbo rinkos aktyvumo skatinimas ir vadinamieji nedarbo spąstai. Taip pat aptartas talentų įstatymo projekto aktualumas, nes kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas išlieka vienu svarbiausių augimo ribojimų daugelyje sektorių.

    Diskusijoje pabrėžta, kad verslui svarbus ne tik mokesčių ar paramos priemonių stabilumas, bet ir aiškūs, iš anksto numatomi reguliaciniai sprendimai. Praktikoje tai reiškia greitesnes leidimų procedūras, mažiau administracinės naštos ir efektyvesnį institucijų bendradarbiavimą su investuotojais.

    Narių augimas ir regiono potencialas

    Posėdžio metu patvirtintas 13 naujų narių priėmimas į Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Organizacija nurodo vienijanti 1 020 narių įmonių, todėl narių plėtra išlieka vienu rodiklių, atspindinčių verslo bendruomenės susitelkimą ir poreikį turėti bendrą atstovavimo platformą.

    Susitikime pristatytos ir Kėdainių rajono plėtros kryptys: planuojami infrastruktūros projektai, savivaldybės strateginiai tikslai bei priemonės investicijoms pritraukti. Tarybos nariai domėjosi, kaip savivaldybė mato darbo vietų kūrimą, kokių sprendimų reikia jaunimui išlaikyti regione ir kaip gali būti stiprinama vietos tiekimo grandinė.

    Ką rodo tokie susitikimai?

    Išvažiuojamieji posėdžiai dažniausiai tampa praktiniu kanalu suderinti verslo lūkesčius su savivaldos galimybėmis, ypač kai kalbama apie infrastruktūrą, žemėtvarką, pramonės teritorijų parengimą ir investuotojams svarbias paslaugas. Tokiose diskusijose dažnai aiškiau identifikuojamos vietinės kliūtys, kurios iš pirmo žvilgsnio nematomos nacionaliniu lygmeniu.

    Posėdžio dalyviai akcentavo, kad konstruktyvus dialogas tarp verslo ir savivaldos tampa vienu pagrindinių veiksnių, leidžiančių greičiau reaguoti į ekonomikos pokyčius. Tikimasi, kad aptarti pasiūlymai dėl darbo rinkos, energetikos ir talentų pritraukimo bus toliau konkretinami, įtraukiant ir platesnę verslo bendruomenę.