CP v2

Tag: Kauno savivaldybė

  • Kaunas rudenį nesustoja: po P. Vileišio tiltu tiesia naują kelią, darbai – dešimtyse gatvių

    Kaune, artėjant šaltajam metų sezonui, kelių ir viešųjų erdvių projektai nemažina tempo. Vieni didžiausių darbų tęsiami Neries krantinėje, kur statomas Vilijampolės transporto mazgas ir formuojamos naujos eismo jungtys. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas – saugesnis susisiekimas ir patogesnės jungtys tarp miesto dalių.

    Didžiausias dėmesys šiuo metu tenka darbams ties P. Vileišio tiltu. Čia tiesiamas naujas kelias, kuris sujungs dvi įrengiamas žiedines sankryžas ir turėtų palengvinti eismą tranzitinėse kryptyse. Rangovai skelbia, kad jau atlikta apie pusė suplanuotų darbų, įrengta spraustasienė, sutvarkyti drenažo sprendiniai ir lietaus nuotekų tinklai.

    „Patogus susisiekimas jau seniai tapęs šių dienų būtinybe. Kaunas – ne išimtis. Kasmet tam skiriame daug dėmesio – nuo tiltų, viadukų statybų iki gatvių rekonstrukcijų“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Vienu metu darbai vyksta ir kitose miesto vietose, todėl gyventojams tenka prisitaikyti prie laikinių eismo ribojimų. Savivaldybė pabrėžia, kad būtent rudens laikotarpis dažnai išnaudojamas užbaigti pradėtus projektus, kol leidžia oro sąlygos, o dalis sprendimų nukreipta ir į vandens nuvedimą bei dangų ilgaamžiškumą.

    H. ir O. Minkovskių gatvėje projektas artėja prie finišo, čia klojama asfalto danga. Taip pat baigiami M. K. Čiurlionio tilto ir jo prieigų tvarkymo darbai, kurie svarbūs tiek miesto centrui, tiek srautams iš Aleksoto pusės.

    Aleksote pokyčių sulaukia Julijanavos gatvė, kur išasfaltuota apie 400 metrų atkarpa, o eismą planuojama atidaryti dar šių metų pabaigoje. O. Milašiaus gatvėje pradėtas lietaus nuotekų tinklo įrengimas, o asfalto dangos klojimas numatomas kitais metais, kai bus baigti inžineriniai darbai.

    Miesto centre į pabaigą artėja Vasario 16-osios gatvės atnaujinimas, o iki metų pabaigos planuojama sutvarkyti ir didžiąją dalį D. Poškos gatvės. Lygiagrečiai darbai vyksta ir kitose gatvėse bei magistraliniuose ruožuose, kur atnaujinamos dangos, šalinami važiuojamosios dalies defektai ir tvarkomi mazgai.

    Dalis projektų apima ne tik automobilių eismą, bet ir pėsčiųjų bei dviratininkų infrastruktūrą. Tęsiamas Vilniaus gatvės požeminės perėjos atnaujinimas, taip pat remontuojamas Nemuno salą su miesto centru jungiantis S. Daukanto tiltas, kurį planuojama atverti kitais metais.

    Šiais metais mieste jau užbaigta ir keli didesni objektai. Per A1 magistralę ties Ašigalio gatve pradėjo veikti viadukas su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis, o vasaros pabaigoje pabaigta Pietrytinio aplinkkelio atkarpa, sujungusi Ateities plentą su T. Masiulio gatve.

    Savivaldybė primena, kad rudenį ypač svarbu kokybiškai įrengti lietaus nuotekų sistemas ir dangų pagrindus, nes šalčio ciklai greitai išryškina broką. Dėl to dalis projektų planuojami etapais: pirmiausia klojami tinklai ir pagrindai, o galutinės dangos ir ženklinimas paliekami laikui, kai tam palankiausios sąlygos.

  • Pirmasis Lietuvoje: Lampėdžio ežere kyla 13 metrų teisėjų bokštelis tarptautinėms varžyboms

    Lampėdžio ežere Kaune statomas daugiau nei 13 metrų aukščio irklavimo trasos finišo bokštelis, kuris taps pagrindiniu teisėjų ir varžybų organizatorių darbo centru. Savivaldybė skelbia, kad tai bus pirmasis tokio tipo statinys Lietuvoje, projektuojamas pagal tarptautinių varžybų reikalavimus.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžia, kad miestas pastaraisiais metais kryptingai investuoja į sporto infrastruktūrą, įskaitant vandens sportą. Tikimasi, kad geresnės sąlygos pritrauks daugiau aukšto meistriškumo sportininkų ir leis Kaunui dažniau pretenduoti į didelių renginių organizavimą.

    Planuojama, kad trijų aukštų bokštelis sieks apie 13 metrų, o jo plotas sudarys maždaug 146 kvadratinius metrus. Statinys bus įrengtas pačiame vandens telkinyje, ties finišo linijos zona, kad teisėjai galėtų aiškiai matyti visus trasos takus ir tiksliai fiksuoti rezultatus.

    Konstrukciją laikys keturi masyvūs plieniniai poliai, užpildyti betonu, todėl bokštelis turi būti standus ir atsparus vėjui, bangavimui, ledo apkrovoms bei korozijai. Virš polių numatytas plieninis karkasas su standumo ryšiais, kuris leis įrengti atviras stebėjimo erdves skirtinguose aukščiuose.

    Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas teigia, kad finišo bokštelis bus centrinis varžybų valdymo taškas, iš kurio bus koordinuojama renginio eiga ir vertinami finišo rezultatai.

    „Kartu su visa Lampėdžių irklavimo trasa tai sudarys infrastruktūrą, atitinkančią tarptautinių irklavimo varžybų organizavimo reikalavimus“, – sakė Tadas Vasiliauskas.

    Tokie sprendimai tarptautinėje praktikoje yra įprasti: panašus teisėjų finišo bokštelis veikia ir Prancūzijoje, Paryžiaus Vaires-sur-Marne irklavimo bazėje, kuri naudojama aukščiausio lygio varžyboms. Būtent finišo zonos infrastruktūra dažnai tampa vienu svarbiausių kriterijų, vertinant trasos tinkamumą dideliems čempionatams.

    Lampėdžiuose veikianti sporto mokyklos „Bangpūtys“ bazė buvo atidaryta prieš šešerius metus, joje įrengta 2 kilometrų ilgio trasa ir administracinės patalpos. Savivaldybė taip pat nurodo, kad tvarkant teritoriją iš ežero dugno buvo ištraukta daugiau nei 11 tonų metalo laužo, o sportininkams sudarytos sąlygos treniruotis ir šaltuoju sezonu.

    Lygiagrečiai gerinama ir rekreacinė infrastruktūra: pietinėje Lampėdžio ežero dalyje atnaujinta paplūdimio teritorija, įrengti takai, persirengimo kabinos, lauko dušai, tualetai bei sprendimai, pritaikyti žmonėms su negalia. Tikimasi, kad sporto ir poilsio erdvių plėtra padės subalansuoti aktyvaus sporto, varžybų ir gyventojų laisvalaikio poreikius.

  • Kaunas ruošia 16,3 mln. eurų ekstremalaus sporto centrą: ministerijai prašys pusės sumos

    Kauno savivaldybė sieks gauti dalinį valstybės finansavimą planuojamam Ekstremalaus sporto centrui Aleksote. Neeiliniame tarybos posėdyje pritarta paraiškos teikimui Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o statybų startas numatomas dar šį rudenį.

    Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis teigia, kad projektas atitinka ministerijos kvietimo sąlygas ir gali surinkti daug vertinimo balų. Savivaldybė tikisi, kad valstybės parama galėtų padengti apie pusę visos projekto vertės.

    „Mūsų projektas puikiai atitinka kvietime nustatytas sąlygas. Yra tikimybė, kad dalinis finansavimas padengtų pusę projekto sumos“, – sakė Tadas Metelionis.

    Didžiausias kompleksas Baltijos šalyse

    Planuojama, kad centras bus maždaug 4 000 kvadratinių metrų ploto ir, savivaldybės vertinimu, taps didžiausiu tokio tipo objektu Baltijos šalyse. Jis būtų pritaikytas tiek pradedantiesiems, tiek profesionaliems sportininkams ir varžyboms.

    Projekte numatyta infrastruktūra riedlenčių sportui, BMX ir kitiems dviračiams, triukiniams paspirtukams bei kitoms ratukinėms priemonėms. Taip pat planuojama erdvė parkūrui, lauko kopimo sienelė ir bėgimo su kliūtimis zonos.

    Lauko zonos ir susisiekimas

    Lauko teritorijoje ketinama įrengti dengtas ir atviras, viešai prieinamas sporto erdves, taip pat gatvės stiliaus zonas su dubens formos elementu. Plane numatytos ir asfalto dangos pump track trasos bei atskira zona pradedantiesiems.

    Sklype S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje taip pat planuojama sutvarkyti prieigas lankytojams, įrengti dviračių stovus, automobilių stovėjimo aikštelę, apšvietimą, želdinius ir būtinus inžinerinius tinklus. Savivaldybė akcentuoja, kad tai svarbu ne tik sporto funkcijai, bet ir patogiam objekto pasiekiamumui kasdien.

    Kiek kainuos ir kas mokės?

    Bendra projekto vertė šiuo metu vertinama 16,33 mln. eurų. Jei ministerija skirtų dalinį finansavimą, Kaunas tikisi apie 8 mln. eurų paramos, o likusi suma būtų dengiama iš savivaldybės biudžeto.

    Projektas siejamas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto infrastruktūros plėtros kryptimis 2022–2030 metų laikotarpiu. Savivaldybė tikisi, kad valstybės indėlis leistų greičiau įgyvendinti objektą, kurio poreikį didina augantis urbanistinių sporto šakų populiarumas.

  • Kaunas ruošia viešojo transporto revoliuciją: 6 terminalai keis maršrutus ir persėdimus

    Kaunas ruošiasi vienai didžiausių pastarųjų metų viešojo transporto permainų – planuojama pertvarkyti maršrutų tinklą, atsisakant dalies dubliavimų ir kuriant aiškesnę sistemą su persėdimo terminalais. Savivaldybė tikisi, kad tai leistų padidinti reisų dažnumą, sutrumpinti kelionės laiką ir pagerinti patikimumą.

    Per pastarąjį dešimtmetį miestas atnaujino autobusų ir troleibusų parką, diegė technologinius sprendimus, o nuolatiniams keleiviams mėnesinių bilietų kaina ilgą laiką išliko nepakitusi. Vis dėlto, pasak miesto atstovų, dabartinis maršrutų modelis per laiką išsiplėtė į daugybę atšakų, o dalis jų kertasi ar dubliuoja vieni kitus.

    Terminalai ir aiškesnis maršrutų stuburas

    Kauno savivaldybė siūlo skirtinguose mikrorajonuose įrengti persėdimo punktus – terminalus, kuriuose susitiktų skirtingų krypčių maršrutai. Idėja paprasta: iš miesto pakraščių atvykę keleiviai terminale persėstų į dažnai kursuojančias pagrindines linijas, kurios per tankiausiai apgyvendintas teritorijas veiktų kaip miesto viešojo transporto stuburas.

    „Žvelgdami į priekį, imamės pertvarkyti ir viešojo transporto maršrutų tinklą. Pokyčiai užtikrintų dar patogesnes keliones ir padidintų teikiamos paslaugos pasiekiamumą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Transporto specialistai akcentuoja, kad augančiuose miestuose kelionė be persėdimų ne visada reiškia greičiausią ar patikimiausią sprendimą. Pertvarkos esmė būtų tokia, kad keleiviui svarbiausia taptų ne konkretus maršruto numeris, o garantija, kad terminale kitas reisas atvyks po kelių minučių.

    Kada ir kur numatomi pirmieji terminalai

    Šiuo metu ryškiausias viešojo transporto mazgas Kaune veikia prie Kauno pilies, tačiau, savivaldybės vertinimu, pilnavertei sistemai reikėtų bent 6 tokių vietų. Pirmieji terminalai planuojami Raudondvario ir Žemaičių plentuose, o reikalinga infrastruktūra, kaip teigiama, galėtų atsirasti jau kitais metais.

    Vėlesniu etapu terminalai būtų numatyti Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Aleksote ir Panemunėje. Planuojama, kad terminalai tarnautų ne tik keleivių persėdimams, bet ir vairuotojų poilsiui bei efektyvesniam transporto priemonių darbo organizavimui.

    „Keleiviui svarbu, ar maršrutas kursuoja pakankamai dažnai, ar jis patikimas, ar kelionė nėra per ilga, ar persėdimas aiškus ir patogus. Augančiuose miestuose toks principas ne visuomet leidžia sukurti greičiausią ir patogiausią sistemą“, – teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Ką rodo dabartinio tinklo skaičiai

    Savivaldybė nurodo, kad 2017–2024 metais autobusų maršrutų skaičius išaugo nuo 38 iki 48, o autobusų tinklo ilgis padidėjo beveik ketvirtadaliu. Tačiau kartu per kelerius metus sumažėjo pagrindinių maršrutų darbo dienų reisų skaičius, todėl, miesto vertinimu, kiekybinė plėtra ne visada virto dažnesniu susisiekimu.

    Šiuo metu Kaune veikia 69 viešojo transporto maršrutai, nemaža jų dalis važiuoja per miesto centrą. Dėl to kai kuriose centrinėse stotelėse sustoja apie 20 ar net daugiau skirtingų maršrutų, o tai didina apkrovas ir apsunkina stabilų tvarkaraščių laikymąsi.

    Planuojama, kad įrengus terminalus ir perbraižius maršrutus, miestas galėtų racionaliau naudoti transporto priemonių ridą ir vairuotojų darbo laiką. Sutaupyti resursai būtų nukreipiami ten, kur keleivių srautai didžiausi, o mažesnio poreikio atkarpos būtų aptarnaujamos lanksčiau.

    Siūlymas įtvirtintas rengiamame Darnaus judumo plano atnaujinime, o galutinį sprendimą priims Kauno miesto taryba. Savivaldybė pabrėžia, kad pertvarka būtų laipsniška, o pokyčių tikslas – padaryti viešąjį transportą realia alternatyva automobiliui.

  • Kaunas ruošia milžinišką pokytį Vaišvydavoje: mokykla išaugs keliskart, aišku kur vyks pamokos

    Kauno savivaldybė planuoja iš esmės modernizuoti Vaišvydavos mokyklą, kurios pastatui skaičiuojama daugiau kaip 100 metų. Po rekonstrukcijos įstaiga turėtų tapti šiuolaikiška ugdymo erdve, o vietų skaičius, savivaldybės teigimu, padidėtų maždaug tris kartus.

    Numatoma, kad dabartinis 2 221 kv. m pastatas būtų perplanuotas ir išplėstas iki 8 090 kv. m, atskiriant ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo srautus. Projektiniuose sprendiniuose akcentuojamos STEAM erdvės, biblioteka, laisvalaikio zonos, valgykla ir administracinės patalpos.

    Pastatas, energija ir infrastruktūra

    Pagal planus, po atnaujinimo mokykla atitiktų A++ energinio naudingumo klasę, o ant stogo būtų integruota esama saulės elektrinė, kurios galia siekia 55 kW. Toks sprendimas dera su bendra savivaldybių praktika mažinti eksploatacines išlaidas ir energijos sąnaudas viešuosiuose pastatuose.

    Skaičiuojama, kad mokykloje būtų sukurta apie 350 papildomų vietų mokiniams ir darželinukams šalia dabar turimų 169. Savivaldybė pabrėžia, kad plėtra orientuota ne tik į klases, bet ir į bendrą mokymosi aplinką, įskaitant vidinį kiemą su terasa renginiams ir bendruomenės veikloms.

    Projekto vertė siekia 12,84 mln. eurų, finansavimas numatomas iš Europos Sąjungos ir Kauno savivaldybės lėšų. Darbų pradžia planuojama kitų metų antroje pusėje, o tikslūs terminai priklausys nuo rangos procedūrų ir statybos eigos.

    Sporto salė ir saugumo sprendimai

    Rekonstrukcijos apimtyje numatyta ryški sporto infrastruktūros plėtra: sporto salės plotas, kaip skelbiama, augtų nuo 565 iki 1 035 kv. m. Tokia salė leistų patogiau organizuoti pamokas ir treniruotes, pritaikant erdvę skirtingoms sporto šakoms.

    Planuojama atnaujinti ir lauko sporto bei aktyvaus laisvalaikio zonas: bėgimo takelius, universalią futbolo aikštę, taip pat pilnų matmenų krepšinio aikštelę. Mažiesiems numatomos atskiros žaidimų aikštelės ir pavėsinės, kad ikimokyklinukai turėtų saugią, nuo vyresnių mokinių srautų atskirtą erdvę.

    Teritorijoje projektuojamas „Kiss and ride“ privažiavimas ir apie 17 antžeminių stovėjimo vietų, o po pastatu numatoma 20 vietų požeminė aikštelė. Savivaldybė nurodo, kad ši erdvė prireikus galėtų būti naudojama ir kaip priedanga, talpinanti apie 550 žmonių.

    Kur vyks pamokos rekonstrukcijos metu

    Kol vyks statybos, ugdymo proceso stabdyti neplanuojama, todėl mokiniai ir darželinukai laikinai būtų perkelti į kitas miesto švietimo įstaigas. Skaičiuojama, kad laikini pokyčiai palies kiek daugiau kaip pusantro šimto ugdytinių.

    „Ugdymo kokybė yra mūsų prioritetas, todėl ruošiamės iš pagrindų atnaujinti dar vieną mokyklą. Nors rekonstrukcija prasidės tik kitais metais, jau dabar esame numatę laikinas ugdymo vietas ir suderinę sprendimus su kitomis švietimo įstaigomis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Ikimokyklinio ugdymo grupes planuojama perkelti į Kauno lopšelio-darželio „Bitutė“ patalpas, pradinukų ugdymą organizuoti Kauno Motiejaus Valančiaus mokykloje-darželyje, o 5–8 klasių pamokas vykdyti VDU klasikinio ugdymo licėjaus Šančių padalinyje. Savivaldybė nurodo, kad apie sprendimų įgyvendinimą tėvai ir bendruomenė bus informuojami papildomai.

  • S. Daukanto pėsčiųjų tiltas Kaune uždaromas kapitaliniam remontui: aiškūs terminai ir aplinkkeliai

    S. Daukanto pėsčiųjų tiltas Kaune uždaromas kapitaliniam remontui: aiškūs terminai ir aplinkkeliai

    Kaune pradedamas Simono Daukanto pėsčiųjų tilto per Nemuno senvagę kapitalinis remontas. Tiltas jungia miesto centrą su Nemuno sala, todėl darbų metu pėstiesiems ir dviratininkams bus taikomi laikini eismo ribojimai ir numatyti alternatyvūs maršrutai.

    Kauno savivaldybė skelbia, kad šįkart bus tvarkomos ne tik paviršinės dangos, bet ir pagrindinės konstrukcijos. Planuojama atnaujinti laiptus, apšvietimo sprendinius ir kitas nusidėvėjusias tilto dalis, kad būtų užtikrintas saugumas ir patogus judėjimas po remonto.

    Pasak savivaldybės atstovų, iki šiol buvo vykdomi priežiūros ir paprastojo remonto darbai, tačiau konstrukcijų būklė pasiekė ribą, kai reikalingas kapitalinis atnaujinimas. Prieš pradedant pagrindinius darbus, teritorijoje numatomi aptvėrimai ir darbų zonos atskyrimas, o vėliau praėjimas tiltu bus uždarytas.

    Numatyta, kad esama betoninių plytelių danga bus keičiama į granitą, siekiant vizualiai ir funkcionaliai suderinti tilto dangą su S. Daukanto gatvės aplinka. Toks sprendimas dažniausiai pasirenkamas dėl ilgaamžiškumo ir atsparumo intensyviam pėsčiųjų srautui bei oro sąlygoms.

    Kol tiltas bus neprieinamas, patekti į Nemuno salą bus rekomenduojama kitais tiltais iš Karaliaus Mindaugo prospekto pusės, taip pat jungtimis ties A. Mickevičiaus, Maironio ir I. Kanto gatvėmis. Savivaldybė primena, kad kelionės laikas piko metu gali pailgėti, todėl verta iš anksto suplanuoti maršrutą.

    Darbai planuojami iki kitų metų rudens. Rangos konkursą laimėjo bendrovė „Autokausta“, o projektą parengė AB „Kauno tiltai“; skelbiama rangos darbų vertė siekia 1,43 mln. eurų su PVM.

    „Tilto tvarkymas buvo vykdomas nuolat. Tačiau pasiekėme ribą, kai paprastojo remonto neužtenka“, – sako Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

  • Parkavimo pokyčiai Rotušės aikštėje: ji priskirta Senamiesčio zonai, keičiasi įkainiai

    Parkavimo pokyčiai Rotušės aikštėje: ji priskirta Senamiesčio zonai, keičiasi įkainiai

    Kauno Rotušės aikštėje keičiasi parkavimo tvarka: aikštė ir jos prieigos priskiriamos Senamiesčio rinkliavos zonai. Tai daroma artėjant Rotušės aikštės rekonstrukcijos pabaigai ir siekiant suvienodinti parkavimo taisykles visame Senamiestyje.

    Iki šiol rekonstrukcijos laikotarpiu čia galiojo laikina oranžinė zona, kurioje parkavimas valandai kainavo 1 eurą. Savivaldybė pabrėžia, kad ši lengvata buvo taikoma kaip laikinas sprendimas, kol vyko darbai ir buvo ribojamas privažiavimas bei automobilių statymo galimybės.

    Priskyrus Rotušės aikštę Senamiesčio zonai, parkavimas valandai kainuos 2 eurus, o rinkliava bus renkama visomis dienomis ir visą parą. Toks režimas taikomas platesnėje Senamiesčio teritorijoje tarp Santakos parko ir Birštono gatvės, į kurią dabar įtraukiama ir Rotušės aikštė.

    „Grįžtame prie ankstesnės tvarkos – Rotušės aikštė ir jos prieigos priklausys Senamiesčio rinkliavos zonai ir čia automobilio parkavimas valandai kainuos 2 eurus. Atvykstantieji asmeniniais reikalais papildomai pinigų neišleis, nes į STZ mokestį įskaičiuota pirmoji valanda už automobilio stovėjimą“, – primena Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Pokyčiai siejami ir su Senamiestyje veikiančia sumažintos taršos zona, kurioje 2024 metais vasarą pradėtas taikyti 2 eurų mokestis. Savivaldybė teigia, kad šis sprendimas padėjo sumažinti tranzitinį eismą siauromis Senamiesčio gatvėmis maždaug trečdaliu.

    Įvažiavimą į sumažintos taršos zoną fiksuoja transporto priemonių atpažinimo vietos pagrindinėse prieigose, o vairuotojai papildomai informuojami švieslentėmis ir kelio ženklais. Savivaldybė ragina planuojant keliones į Senamiestį įsivertinti galiojančius mokesčius ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius susisiekimo būdus ar parkavimą už Senamiesčio ribų.

    Sprendimui dėl rinkliavos zonų pakeitimo Rotušės aikštėje pritarė miesto taryba. Tikimasi, kad suvienodinta tvarka sumažins painiavą vairuotojams ir padės nuosekliau valdyti srautus istorinėje miesto dalyje.

  • Kauno miesto taryboje prisiekė naujas narys: į darbą grįžta IT ir inovacijų ekspertas

    Kauno miesto taryboje prisiekė naujas narys: į darbą grįžta IT ir inovacijų ekspertas

    Kauno miesto taryboje darbą pradėjo naujasis tarybos narys dr. Kęstutis Morkūnas. Jis pakeitė balandžio mėnesį mirusį tarybos narį, visuomenininką Saulių Kavaliauską, kurio atminimas posėdžio pradžioje pagerbtas tylos minute.

    Dr. K. Morkūnas Kauno savivaldybės politinėje veikloje nėra naujokas. 2019–2023 metais jis jau buvo Kauno miesto tarybos narys, todėl grįžimą į tarybą sieja su tęstinumo ir konkrečių darbų poreikiu.

    Kauno technologijos universitete jis yra įgijęs informatikos inžinerijos mokslų daktaro laipsnį. Per daugiau nei du dešimtmečius trunkančią profesinę veiklą sukaupė patirties informacinių technologijų, inovacijų ir projektų valdymo srityse.

    „Kaip keturių Kaune augančių vaikų tėvui, šio miesto ateitis man rūpi ne tik kaip tarybos nariui. Į tarybą grįžtu su sveikatos technologijų ir inovacijų patirtimi, kurią sieksiu pritaikyti miesto labui“, – sakė dr. Kęstutis Morkūnas.

    Šiuo metu jis dirba vyriausiuoju ekspertu ir inovacijų projektų vadovu sveikatos technologijų klasteryje „iVita“. Organizacijoje jis koordinuoja medicinos technologijų, DI ir skaitmeninių sprendimų projektus bei prisideda prie tarptautinių iniciatyvų įgyvendinimo.

    Pradėjęs darbą taryboje, dr. K. Morkūnas prisijungė prie Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto. Tai tas pats komitetas, kuriame dirbo ir jo pirmtakas S. Kavaliauskas, kurio veikla buvo siejama su socialinėmis iniciatyvomis ir pagalba regėjimo negalią turintiems žmonėms.

    „Pagarbiai prisimenu pirmtaką Saulių Kavaliauską ir jo indėlį Kaunui“, – kalbėjo dr. Kęstutis Morkūnas.

    Kauno miesto taryboje naujo nario priesaika paprastai žymi ne tik procedūrinį pasikeitimą, bet ir politinio darbo perskirstymą komitetuose. Savivaldybei tai svarbu ir praktiniu požiūriu: sprendimai dėl sveikatos, socialinių paslaugų ir miesto inovacijų politikos dažnai reikalauja kompetencijų, apimančių tiek viešąjį valdymą, tiek technologinius pokyčius.

  • Kauno „Rubininis“ choras ir Martynas Kavaliauskas apdovanoti: kuo išskirtas projekto triumfas

    Kauno „Rubininis“ choras ir Martynas Kavaliauskas apdovanoti: kuo išskirtas projekto triumfas

    Kauno „Rubininis“ choras ir jo vadovas Martynas Kavaliauskas sulaukė dar vieno įvertinimo už pergalę televizijos projekte „Didysis chorų mūšis“. Prieš Kauno tarybos posėdį miesto vadovai chorui įteikė „Laisvės kario“ statulėlę, o M. Kavaliauskui – 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklą.

    Kauno savivaldybė nurodo, kad apdovanojimai skirti už aukštą profesinį meistriškumą, kryptingą kūrybinę veiklą ir indėlį į šiuolaikinio scenos meno puoselėjimą. Taip pat pabrėžiamas kolektyvo nuoseklus Kauno vardo garsinimas ir sėkmingas miesto atstovavimas nacionalinėje televizijoje.

    Miesto vadovų žinutė talentams

    Pasak savivaldybės, chorui pavyko suburti plačią auditoriją ir stiprinti miestietišką tapatybę per muziką bei bendrystę. Miesto vadovai akcentuoja, kad tokie laimėjimai tampa papildomu impulsu investicijoms į kultūrines erdves ir scenas.

    „Kauno „Rubininis“ choras dar kartą parodė, kad kauniečiai moka susitelkti, daug dirbti ir pasiekti labai gerų rezultatų“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kaip gimė „Rubininis“ choras?

    Kauno „Rubininis“ choras suburtas šių metų pradžioje specialiai projektui „Didysis chorų mūšis“. Savivaldybės teigimu, tai buvo skirtingų profesijų ir patirčių kauniečiai, iki tol vieni kitų nepažinoję, tačiau atrinkti dėl stiprių vokalinių galimybių ir motyvacijos.

    Kolektyvui vadovauti patikėta dainininkui, kūrėjui ir aktoriui Martynui Kavaliauskui, kuris kelis mėnesius vedė komandą per repeticijų ir tiesioginių transliacijų etapą. Pats atlikėjas yra viešai minėjęs, kad ši pergalė jam tapo viena prasmingiausių asmeninių akimirkų.

    Finalo rezultatas ir balsai

    Finale, žiūrovų sprendimu, Kauno choras varžėsi su Panevėžio „Purpuriniu“ choru ir iškovojo pirmąją vietą. Kauno „Rubininis“ choras, savivaldybės duomenimis, surinko 65 600 žiūrovų balsų ir tapo ir projekto mylimiausiu choru.

    Nurodoma, kad kauniečiai varžovus aplenkė maždaug 10 000 balsų persvara, o jų pasirodymai išsiskyrė moderniu skambesiu, energija ir ryškiu miesto identitetu. Tai, anot miesto atstovų, leido chorui tapti savotišku šiuolaikinio muzikinio Kauno simboliu.

    Kauno savivaldybė primena, kad tai ne pirmas oficialus padėkos gestas šiam kolektyvui: balandžio 27 dieną miesto vadovai choristus jau buvo pakvietę ir įteikę padėkas už Kauno vardo garsinimą. Šįkart įvertinimas papildytas miesto apdovanojimais, skiriamais už reikšmingus nuopelnus kultūrai ir miestui.

  • Romainių lopšelis-darželis „Vėjukai“ ruošiasi atidarymui: nuo gegužės 18 dienos priims prašymus

    Romainių lopšelis-darželis „Vėjukai“ ruošiasi atidarymui: nuo gegužės 18 dienos priims prašymus

    Kaune, Romainiuose, baigiamas įrengti naujas lopšelis-darželis „Vėjukai“, duris planuojantis atverti šių metų rugsėjį. Savivaldybė skelbia, kad tėvų prašymai dėl vaikų priėmimo bus priimami nuo gegužės 18 dienos.

    Numatoma, kad įstaigoje veiks 14 grupių, o iš viso čia galės ugdytis iki 250 vaikų. Darželyje darbą turėtų pradėti apie 100 darbuotojų, o tikslus grupių ir vietų skaičius dar gali kisti pagal realų registracijos metu matomą poreikį.

    Nuo lopšelio iki darželio grupių

    Pagal pateiktą planą, šešios grupės bus skirtos lopšeliui, po 15 vaikų kiekvienoje. Likusios grupės numatytos darželio amžiaus vaikams, po 20 auklėtinių grupėje.

    Kauno savivaldybė primena, kad priimant vaikus į ikimokyklinio ugdymo grupes pirmenybė teikiama šeimoms, kurių vaikai deklaruoti Kauno mieste ir kurių abu tėvai ar globėjai taip pat deklaruoti Kauno mieste.

    Kur ir kaip teikti prašymus?

    Prašymus bus galima pateikti elektroniniu būdu per savivaldybės registracijos sistemą arba atvykus į Kauno savivaldybės Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrių Laisvės alėjoje. Registracijos pradžia numatyta gegužės 18 dieną 11 valandą.

    Prieš teikiant prašymą tėvams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti vaiko ir tėvų deklaravimo duomenis, nes jie dažnai tampa lemiamu kriterijumi sudarant pirmumo eilę. Taip pat verta įsivertinti, ar reikės papildomų dokumentų, jei taikomos išimtys ar lengvatos pagal savivaldybės nustatytą tvarką.

    Kuo išsiskiria naujasis pastatas?

    Skelbiama, kad „Vėjukai“ įsikurs moderniame vieno aukšto A++ energinio naudingumo klasės pastate. Projekte numatytos vaikų poreikiams pritaikytos erdvės: žaidimų ir miego zonos, prausyklos ir tualetai, taip pat virtuvėlės grupėse.

    Įstaigoje suplanuoti specialistų kabinetai, universali salė aktyvioms veikloms, virtuvės ir pagalbinės patalpos. Lauko erdvėse numatyta, kad kiekviena grupė turės atskirą išėjimą į vidinį kiemą, o teritorijoje bus įrengtos žaidimų aikštelės, žaliosios zonos ir terasa veikloms gryname ore.

    Patogumui tėvams projektuojama automobilių sustojimo vieta, dviračių stovai bei pėsčiųjų takai. Tokie sprendimai dažnai diegiami naujuose ikimokyklinio ugdymo projektuose, nes didžiausi srautai fiksuojami rytais ir vakarais, kai svarbus saugus ir greitas vaikų išlaipinimas.

    „Nuosekliai dirbame švietimo srityje: modernizuojame ir statome naujas ikimokyklinio ugdymo įstaigas, plečiame jų tinklą sparčiai augančiuose miesto dalyse“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Darželio direktorė Ingrida Ramanauskaitė-Markevičienė pabrėžia, kad bendruomenė bus kuriama aiškia vertybine kryptimi, orientuota į saugią aplinką ir kokybišką ugdymą. Tuo pat metu įstaiga formuoja ir komandą, todėl ieškoma pedagogų bei techninio personalo.

    „Mūsų vizija – laimingų, sėkmingų ir kūrybingų vaikų mokykla“, – sakė Ingrida Ramanauskaitė-Markevičienė.

    „Vėjukai“ bus viena iš naujų Kauno investicijų į ikimokyklinį ugdymą sparčiai augančiuose rajonuose. Miestas pastaraisiais metais akcentuoja, kad darželių tinklo plėtra ir senesnių pastatų atnaujinimas turi mažinti vietų trūkumą ir trumpinti tėvų keliones į ugdymo įstaigas.