CP v2

Tag: Kauno savivaldybė

  • S. Daukanto pėsčiųjų tiltas Kaune uždaromas kapitaliniam remontui: aiškūs terminai ir aplinkkeliai

    S. Daukanto pėsčiųjų tiltas Kaune uždaromas kapitaliniam remontui: aiškūs terminai ir aplinkkeliai

    Kaune pradedamas Simono Daukanto pėsčiųjų tilto per Nemuno senvagę kapitalinis remontas. Tiltas jungia miesto centrą su Nemuno sala, todėl darbų metu pėstiesiems ir dviratininkams bus taikomi laikini eismo ribojimai ir numatyti alternatyvūs maršrutai.

    Kauno savivaldybė skelbia, kad šįkart bus tvarkomos ne tik paviršinės dangos, bet ir pagrindinės konstrukcijos. Planuojama atnaujinti laiptus, apšvietimo sprendinius ir kitas nusidėvėjusias tilto dalis, kad būtų užtikrintas saugumas ir patogus judėjimas po remonto.

    Pasak savivaldybės atstovų, iki šiol buvo vykdomi priežiūros ir paprastojo remonto darbai, tačiau konstrukcijų būklė pasiekė ribą, kai reikalingas kapitalinis atnaujinimas. Prieš pradedant pagrindinius darbus, teritorijoje numatomi aptvėrimai ir darbų zonos atskyrimas, o vėliau praėjimas tiltu bus uždarytas.

    Numatyta, kad esama betoninių plytelių danga bus keičiama į granitą, siekiant vizualiai ir funkcionaliai suderinti tilto dangą su S. Daukanto gatvės aplinka. Toks sprendimas dažniausiai pasirenkamas dėl ilgaamžiškumo ir atsparumo intensyviam pėsčiųjų srautui bei oro sąlygoms.

    Kol tiltas bus neprieinamas, patekti į Nemuno salą bus rekomenduojama kitais tiltais iš Karaliaus Mindaugo prospekto pusės, taip pat jungtimis ties A. Mickevičiaus, Maironio ir I. Kanto gatvėmis. Savivaldybė primena, kad kelionės laikas piko metu gali pailgėti, todėl verta iš anksto suplanuoti maršrutą.

    Darbai planuojami iki kitų metų rudens. Rangos konkursą laimėjo bendrovė „Autokausta“, o projektą parengė AB „Kauno tiltai“; skelbiama rangos darbų vertė siekia 1,43 mln. eurų su PVM.

    „Tilto tvarkymas buvo vykdomas nuolat. Tačiau pasiekėme ribą, kai paprastojo remonto neužtenka“, – sako Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

  • Parkavimo pokyčiai Rotušės aikštėje: ji priskirta Senamiesčio zonai, keičiasi įkainiai

    Parkavimo pokyčiai Rotušės aikštėje: ji priskirta Senamiesčio zonai, keičiasi įkainiai

    Kauno Rotušės aikštėje keičiasi parkavimo tvarka: aikštė ir jos prieigos priskiriamos Senamiesčio rinkliavos zonai. Tai daroma artėjant Rotušės aikštės rekonstrukcijos pabaigai ir siekiant suvienodinti parkavimo taisykles visame Senamiestyje.

    Iki šiol rekonstrukcijos laikotarpiu čia galiojo laikina oranžinė zona, kurioje parkavimas valandai kainavo 1 eurą. Savivaldybė pabrėžia, kad ši lengvata buvo taikoma kaip laikinas sprendimas, kol vyko darbai ir buvo ribojamas privažiavimas bei automobilių statymo galimybės.

    Priskyrus Rotušės aikštę Senamiesčio zonai, parkavimas valandai kainuos 2 eurus, o rinkliava bus renkama visomis dienomis ir visą parą. Toks režimas taikomas platesnėje Senamiesčio teritorijoje tarp Santakos parko ir Birštono gatvės, į kurią dabar įtraukiama ir Rotušės aikštė.

    „Grįžtame prie ankstesnės tvarkos – Rotušės aikštė ir jos prieigos priklausys Senamiesčio rinkliavos zonai ir čia automobilio parkavimas valandai kainuos 2 eurus. Atvykstantieji asmeniniais reikalais papildomai pinigų neišleis, nes į STZ mokestį įskaičiuota pirmoji valanda už automobilio stovėjimą“, – primena Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Pokyčiai siejami ir su Senamiestyje veikiančia sumažintos taršos zona, kurioje 2024 metais vasarą pradėtas taikyti 2 eurų mokestis. Savivaldybė teigia, kad šis sprendimas padėjo sumažinti tranzitinį eismą siauromis Senamiesčio gatvėmis maždaug trečdaliu.

    Įvažiavimą į sumažintos taršos zoną fiksuoja transporto priemonių atpažinimo vietos pagrindinėse prieigose, o vairuotojai papildomai informuojami švieslentėmis ir kelio ženklais. Savivaldybė ragina planuojant keliones į Senamiestį įsivertinti galiojančius mokesčius ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius susisiekimo būdus ar parkavimą už Senamiesčio ribų.

    Sprendimui dėl rinkliavos zonų pakeitimo Rotušės aikštėje pritarė miesto taryba. Tikimasi, kad suvienodinta tvarka sumažins painiavą vairuotojams ir padės nuosekliau valdyti srautus istorinėje miesto dalyje.

  • Kauno miesto taryboje prisiekė naujas narys: į darbą grįžta IT ir inovacijų ekspertas

    Kauno miesto taryboje prisiekė naujas narys: į darbą grįžta IT ir inovacijų ekspertas

    Kauno miesto taryboje darbą pradėjo naujasis tarybos narys dr. Kęstutis Morkūnas. Jis pakeitė balandžio mėnesį mirusį tarybos narį, visuomenininką Saulių Kavaliauską, kurio atminimas posėdžio pradžioje pagerbtas tylos minute.

    Dr. K. Morkūnas Kauno savivaldybės politinėje veikloje nėra naujokas. 2019–2023 metais jis jau buvo Kauno miesto tarybos narys, todėl grįžimą į tarybą sieja su tęstinumo ir konkrečių darbų poreikiu.

    Kauno technologijos universitete jis yra įgijęs informatikos inžinerijos mokslų daktaro laipsnį. Per daugiau nei du dešimtmečius trunkančią profesinę veiklą sukaupė patirties informacinių technologijų, inovacijų ir projektų valdymo srityse.

    „Kaip keturių Kaune augančių vaikų tėvui, šio miesto ateitis man rūpi ne tik kaip tarybos nariui. Į tarybą grįžtu su sveikatos technologijų ir inovacijų patirtimi, kurią sieksiu pritaikyti miesto labui“, – sakė dr. Kęstutis Morkūnas.

    Šiuo metu jis dirba vyriausiuoju ekspertu ir inovacijų projektų vadovu sveikatos technologijų klasteryje „iVita“. Organizacijoje jis koordinuoja medicinos technologijų, DI ir skaitmeninių sprendimų projektus bei prisideda prie tarptautinių iniciatyvų įgyvendinimo.

    Pradėjęs darbą taryboje, dr. K. Morkūnas prisijungė prie Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto. Tai tas pats komitetas, kuriame dirbo ir jo pirmtakas S. Kavaliauskas, kurio veikla buvo siejama su socialinėmis iniciatyvomis ir pagalba regėjimo negalią turintiems žmonėms.

    „Pagarbiai prisimenu pirmtaką Saulių Kavaliauską ir jo indėlį Kaunui“, – kalbėjo dr. Kęstutis Morkūnas.

    Kauno miesto taryboje naujo nario priesaika paprastai žymi ne tik procedūrinį pasikeitimą, bet ir politinio darbo perskirstymą komitetuose. Savivaldybei tai svarbu ir praktiniu požiūriu: sprendimai dėl sveikatos, socialinių paslaugų ir miesto inovacijų politikos dažnai reikalauja kompetencijų, apimančių tiek viešąjį valdymą, tiek technologinius pokyčius.

  • Kauno „Rubininis“ choras ir Martynas Kavaliauskas apdovanoti: kuo išskirtas projekto triumfas

    Kauno „Rubininis“ choras ir Martynas Kavaliauskas apdovanoti: kuo išskirtas projekto triumfas

    Kauno „Rubininis“ choras ir jo vadovas Martynas Kavaliauskas sulaukė dar vieno įvertinimo už pergalę televizijos projekte „Didysis chorų mūšis“. Prieš Kauno tarybos posėdį miesto vadovai chorui įteikė „Laisvės kario“ statulėlę, o M. Kavaliauskui – 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklą.

    Kauno savivaldybė nurodo, kad apdovanojimai skirti už aukštą profesinį meistriškumą, kryptingą kūrybinę veiklą ir indėlį į šiuolaikinio scenos meno puoselėjimą. Taip pat pabrėžiamas kolektyvo nuoseklus Kauno vardo garsinimas ir sėkmingas miesto atstovavimas nacionalinėje televizijoje.

    Miesto vadovų žinutė talentams

    Pasak savivaldybės, chorui pavyko suburti plačią auditoriją ir stiprinti miestietišką tapatybę per muziką bei bendrystę. Miesto vadovai akcentuoja, kad tokie laimėjimai tampa papildomu impulsu investicijoms į kultūrines erdves ir scenas.

    „Kauno „Rubininis“ choras dar kartą parodė, kad kauniečiai moka susitelkti, daug dirbti ir pasiekti labai gerų rezultatų“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kaip gimė „Rubininis“ choras?

    Kauno „Rubininis“ choras suburtas šių metų pradžioje specialiai projektui „Didysis chorų mūšis“. Savivaldybės teigimu, tai buvo skirtingų profesijų ir patirčių kauniečiai, iki tol vieni kitų nepažinoję, tačiau atrinkti dėl stiprių vokalinių galimybių ir motyvacijos.

    Kolektyvui vadovauti patikėta dainininkui, kūrėjui ir aktoriui Martynui Kavaliauskui, kuris kelis mėnesius vedė komandą per repeticijų ir tiesioginių transliacijų etapą. Pats atlikėjas yra viešai minėjęs, kad ši pergalė jam tapo viena prasmingiausių asmeninių akimirkų.

    Finalo rezultatas ir balsai

    Finale, žiūrovų sprendimu, Kauno choras varžėsi su Panevėžio „Purpuriniu“ choru ir iškovojo pirmąją vietą. Kauno „Rubininis“ choras, savivaldybės duomenimis, surinko 65 600 žiūrovų balsų ir tapo ir projekto mylimiausiu choru.

    Nurodoma, kad kauniečiai varžovus aplenkė maždaug 10 000 balsų persvara, o jų pasirodymai išsiskyrė moderniu skambesiu, energija ir ryškiu miesto identitetu. Tai, anot miesto atstovų, leido chorui tapti savotišku šiuolaikinio muzikinio Kauno simboliu.

    Kauno savivaldybė primena, kad tai ne pirmas oficialus padėkos gestas šiam kolektyvui: balandžio 27 dieną miesto vadovai choristus jau buvo pakvietę ir įteikę padėkas už Kauno vardo garsinimą. Šįkart įvertinimas papildytas miesto apdovanojimais, skiriamais už reikšmingus nuopelnus kultūrai ir miestui.

  • Romainių lopšelis-darželis „Vėjukai“ ruošiasi atidarymui: nuo gegužės 18 dienos priims prašymus

    Romainių lopšelis-darželis „Vėjukai“ ruošiasi atidarymui: nuo gegužės 18 dienos priims prašymus

    Kaune, Romainiuose, baigiamas įrengti naujas lopšelis-darželis „Vėjukai“, duris planuojantis atverti šių metų rugsėjį. Savivaldybė skelbia, kad tėvų prašymai dėl vaikų priėmimo bus priimami nuo gegužės 18 dienos.

    Numatoma, kad įstaigoje veiks 14 grupių, o iš viso čia galės ugdytis iki 250 vaikų. Darželyje darbą turėtų pradėti apie 100 darbuotojų, o tikslus grupių ir vietų skaičius dar gali kisti pagal realų registracijos metu matomą poreikį.

    Nuo lopšelio iki darželio grupių

    Pagal pateiktą planą, šešios grupės bus skirtos lopšeliui, po 15 vaikų kiekvienoje. Likusios grupės numatytos darželio amžiaus vaikams, po 20 auklėtinių grupėje.

    Kauno savivaldybė primena, kad priimant vaikus į ikimokyklinio ugdymo grupes pirmenybė teikiama šeimoms, kurių vaikai deklaruoti Kauno mieste ir kurių abu tėvai ar globėjai taip pat deklaruoti Kauno mieste.

    Kur ir kaip teikti prašymus?

    Prašymus bus galima pateikti elektroniniu būdu per savivaldybės registracijos sistemą arba atvykus į Kauno savivaldybės Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrių Laisvės alėjoje. Registracijos pradžia numatyta gegužės 18 dieną 11 valandą.

    Prieš teikiant prašymą tėvams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti vaiko ir tėvų deklaravimo duomenis, nes jie dažnai tampa lemiamu kriterijumi sudarant pirmumo eilę. Taip pat verta įsivertinti, ar reikės papildomų dokumentų, jei taikomos išimtys ar lengvatos pagal savivaldybės nustatytą tvarką.

    Kuo išsiskiria naujasis pastatas?

    Skelbiama, kad „Vėjukai“ įsikurs moderniame vieno aukšto A++ energinio naudingumo klasės pastate. Projekte numatytos vaikų poreikiams pritaikytos erdvės: žaidimų ir miego zonos, prausyklos ir tualetai, taip pat virtuvėlės grupėse.

    Įstaigoje suplanuoti specialistų kabinetai, universali salė aktyvioms veikloms, virtuvės ir pagalbinės patalpos. Lauko erdvėse numatyta, kad kiekviena grupė turės atskirą išėjimą į vidinį kiemą, o teritorijoje bus įrengtos žaidimų aikštelės, žaliosios zonos ir terasa veikloms gryname ore.

    Patogumui tėvams projektuojama automobilių sustojimo vieta, dviračių stovai bei pėsčiųjų takai. Tokie sprendimai dažnai diegiami naujuose ikimokyklinio ugdymo projektuose, nes didžiausi srautai fiksuojami rytais ir vakarais, kai svarbus saugus ir greitas vaikų išlaipinimas.

    „Nuosekliai dirbame švietimo srityje: modernizuojame ir statome naujas ikimokyklinio ugdymo įstaigas, plečiame jų tinklą sparčiai augančiuose miesto dalyse“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Darželio direktorė Ingrida Ramanauskaitė-Markevičienė pabrėžia, kad bendruomenė bus kuriama aiškia vertybine kryptimi, orientuota į saugią aplinką ir kokybišką ugdymą. Tuo pat metu įstaiga formuoja ir komandą, todėl ieškoma pedagogų bei techninio personalo.

    „Mūsų vizija – laimingų, sėkmingų ir kūrybingų vaikų mokykla“, – sakė Ingrida Ramanauskaitė-Markevičienė.

    „Vėjukai“ bus viena iš naujų Kauno investicijų į ikimokyklinį ugdymą sparčiai augančiuose rajonuose. Miestas pastaraisiais metais akcentuoja, kad darželių tinklo plėtra ir senesnių pastatų atnaujinimas turi mažinti vietų trūkumą ir trumpinti tėvų keliones į ugdymo įstaigas.

  • Kaune kyla M. K. Čiurlionio koncertų centras: kas jau padaryta ir kokie darbai laukia toliau

    Kaune kyla M. K. Čiurlionio koncertų centras: kas jau padaryta ir kokie darbai laukia toliau

    Kairiajame Nemuno krante Kaune įsibėgėja M. K. Čiurlionio koncertų centro statyba. Statybvietėje vyksta požeminės dalies darbai, formuojami pamatai ir ruošiama teritorija tolesniems etapams, kad projektas galėtų judėti į antžeminės konstrukcijos stadiją.

    Kauno savivaldybė skelbia, kad darbai vykdomi laikantis suplanuoto tempo, o prioritetas teikiamas kokybei ir saugai. Pasak miesto vadovų, objektas turėtų tapti svarbia kultūros infrastruktūros dalimi ir papildyti Nemuno pakrančių plėtros projektus.

    „Kaunas pastaraisiais metais nuosekliai įgyvendina nacionalinės reikšmės projektus, o naujasis koncertų centras sustiprins miesto kultūrinį prestižą ir trauką“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Statybos pradėtos nuo požeminės infrastruktūros: numatyti du požeminiai aukštai, kuriuose bus įrengtas automobilių parkavimas ir techninės patalpos. Rangovai praneša, kad jau atlikta didelė dalis polių įrengimo ir tęsiami požeminių sienų betonavimo darbai.

    Lygiagrečiai vykdomi inžinerinių tinklų prijungimo darbai, kad objektas turėtų reikiamą vandentiekio ir nuotekų infrastruktūrą. Artimiausiu metu planuojama pastato viduje pasiekti projektinį gylį ir pradėti požeminio aukšto grindų įrengimą.

    Projektuojamas pastatas numatomas A++ energinio naudingumo klasės, apie 25 metrų aukščio ir beveik 23 000 kvadratinių metrų bendro ploto. Stiklu gaubta architektūra orientuota į Nemuno panoramas, o sprendiniai turėtų derėti su krantinės reljefu ir aplinkine urbanistine aplinka.

    Viduje suplanuotos dvi salės: pagrindinė salė turėtų talpinti apie 1 500 žiūrovų ir būti pritaikyta klasikinės muzikos renginiams, o antroji daugiafunkcė erdvė numatyta maždaug 700 vietų, su galimybe keisti akustines savybes skirtingiems renginiams.

    Koncertų centro architektūrinio konkurso nugalėtojų komandą sudaro „Paleko archstudija“ ir įmonių grupė „Be Live“, o inžinerinius sprendinius rengia bendrovė „Baltic Engineers“. Savivaldybės teigimu, koncepcijoje akcentuojamas skaidrus banguotas fasadas, turintis atkartoti vandens atspindžių dinamiką.

    Susisiekimo patogumui greta numatomi ir kiti projektai: tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos statomas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas, taip pat tęsiami H. ir O. Minkovskių gatvės tvarkymo darbai. Tikimasi, kad šie sprendimai leis naująjį objektą patogiai pasiekti tiek pėsčiomis, tiek dviračiu, tiek automobiliu.