CP v2

Tag: Kauno technologijos universitetas

  • KTU pasiūlė urboląstelę: naujas miesto vienetas žada apsaugą nuo karščio, potvynių ir krizių

    Klimato kaitos nulemti ekstremalūs reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, staigios liūtys ir potvyniai, vis dažniau tampa kasdienybe Europos miestuose. Prie jų prisideda ir kitos rizikos, įskaitant energetikos sutrikimus, pandemijas ar civilinės saugos grėsmes, todėl miestams reikia ne tik mažinti taršą, bet ir didinti atsparumą.

    Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto mokslininkai Liucijus Dringelis ir Evaldas Ramanauskas pristato koncepciją, kurią vadina urboląstele. Tai naujas urbanistinės struktūros vienetas, turintis veikti kaip savarankiška, aiškiai suplanuota miesto dalis su stipriu žaliuoju centru ir kasdienėms bei krizinėms situacijoms pritaikyta infrastruktūra.

    Idėjos autoriai pabrėžia, kad dabartinė plėtra Lietuvoje dažnai išskaido teritorijas, didina urbanistinę drieką ir spaudžia želdynus. Tokia kryptis, jų vertinimu, silpnina miestų gebėjimą amortizuoti karštį, suvaldyti liūčių vandenį ir užtikrinti gyventojams pasiekiamas viešąsias paslaugas.

    Kas yra urboląstelė

    Urboląstelė apibrėžiama kaip 40–60 hektarų ploto urbanistinis kompleksas, kurį iš išorės ribotų viešojo transporto gatvės, o viduje dominuotų pėsčiųjų ryšiai ir želdynai. Koncepcija remiasi bionikos logika: kaip biologinė ląstelė turi apvalkalą ir branduolį, taip mieste siūlomas vienetas turėtų aiškias ribas ir centrinį branduolį.

    Centrinis elementas būtų daugiafunkcis žaliasis branduolys, skirtas poilsiui, bendruomenės veikloms ir kasdieniam paslaugų pasiekiamumui. Kartu čia numatoma ir civilinės saugos funkcija, kad krizių atveju teritorija turėtų vietas susitelkimui, ryšiui ir pagrindiniams poreikiams užtikrinti.

    Pagal mokslininkų pateikiamus skaičiavimus, vienoje urboląstelėje, priklausomai nuo užstatymo intensyvumo ir aukštingumo, galėtų gyventi apie 7 000–15 000 žmonių. Iš kelių urboląstelių būtų formuojamas didesnis gyvenamasis rajonas, kuriame atsirastų ir platesnio masto traukos objektai.

    Žaliasis branduolys ir judėjimas

    Vienas esminių principų yra transporto srautų atskyrimas nuo vidinių gyvenamųjų erdvių. Automobilių stovėjimas ir intensyvesnis eismas būtų telkiami arčiau aptarnaujančių gatvių, o kvartalų viduje prioritetas teikiamas saugioms pėsčiųjų jungtims ir želdynams.

    Taip siekiama kurti aplinką, kurioje kasdieniai maršrutai iki žaliojo centro ar viešojo transporto būtų trumpi ir patogūs pėsčiomis. Koncepcijoje minimas 5–10 minučių pasiekiamumo principas, kai svarbiausios paslaugos ir viešosios erdvės turėtų būti pasiekiamos be automobilio.

    Želdynų vaidmuo čia neapsiriboja estetika. Miestų prisitaikymo praktikoje žaliosios erdvės vertinamos kaip viena veiksmingiausių priemonių mažinti miesto šilumos salos efektą, gerinti oro kokybę ir sugerti liūčių vandenį, mažinant paviršinių nuotekų perkrovą.

    Kodėl ši idėja aktuali dabar

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja sprendimų, kurie miestus verčia planuoti kompaktiškiau ir arčiau kasdienių paslaugų. Vis plačiau taikomi kvartalų atnaujinimo, žaliųjų koridorių ir lietaus vandens sulaikymo sprendimai, o taip pat stiprinami civilinės saugos reikalavimai viešosioms erdvėms ir pastatams.

    KTU mokslininkų siūloma urboląstelė šias kryptis sujungia į vieną planavimo logiką, kur atsparumas klimato kaitai, patogus judėjimas ir bendruomenės infrastruktūra numatomi iš anksto, o ne paliekami pavieniams projektams. Tokia struktūra, jų teigimu, galėtų padėti miestams veikti kaip vientisai suplanuota sistema, o ne kaip atskirų sklypų ir pastatų rinkinys.

    Idėja parengta vykdant Lietuvos mokslo tarybos užsakymu įgyvendinamą projektą, kuriame vertinamos klimato kaitos prognozės ir jų įtaka gyvenamųjų vietovių planavimui. KTU pažymi, kad pateikiama schema yra modelinė ir turėtų būti pritaikoma konkrečioms gamtinėms bei urbanistinėms sąlygoms, išlaikant pagrindinius tvarumo ir saugumo principus.

  • Užsienio kalbų mokytojai Garliavoje ieškojo sprendimų: kaip pamokose atskleisti mokinio potencialą

    Gegužę Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje surengta respublikinė užsienio kalbų mokytojų konferencija, skirta mokinio asmeninio potencialo atskleidimui pamokose. Į renginį susirinko apie 100 pedagogų iš įvairių Lietuvos ugdymo įstaigų.

    Konferenciją organizavo Garliavos Juozo Lukšos gimnazija, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centras bei Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas. Organizatoriai pabrėžė, kad šiuolaikinėje mokykloje vis labiau akcentuojamas ne vien žinių perdavimas, bet ir mokinio gebėjimas mokytis savarankiškai bei prasmingai taikyti kalbą realiose situacijose.

    Renginio pradžioje dalyvius pasveikino gimnazijos vadovai, partnerių atstovai ir universiteto dėstytojai, akcentavę mokytojo vaidmenį kuriant mokymosi aplinką, kurioje atsiskleidžia skirtingi mokinių gebėjimai. Pasak pranešėjų, užsienio kalbų pamokose potencialo ugdymas glaudžiai siejasi su motyvacija, emociniu saugumu ir aiškiais, pasiekiamais mokymosi tikslais.

    Kas šiandien veikia kalbų pamokose?

    Konferencijoje daug dėmesio skirta metodams, kurie padeda mokiniui tapti aktyviu mokymosi proceso dalyviu: diferencijavimui, projektiniam ir probleminiam mokymuisi, refleksijai, kalbėjimo gebėjimų stiprinimui. Pranešimuose pabrėžta, kad kalbos mokymasis sparčiausiai progresuoja tuomet, kai mokiniai drąsiai eksperimentuoja, gauna konstruktyvų grįžtamąjį ryšį ir mato aiškų pažangos kelią.

    Aktualia tema tapo integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas, kai kalba mokomasi per turinį, susietą su kitais dalykais ar realiais kontekstais. Tokia praktika padeda natūraliau plėsti žodyną, stiprina supratimą ir kuria prasmingesnį mokymosi ryšį su kasdienybe.

    DI ir skaitmeninės priemonės: nauda ir ribos

    Pranešimuose aptartas ir dirbtinis intelektas bei skaitmeninės technologijos, kurios vis dažniau naudojamos kalbų mokyme kaip pagalbinės priemonės. Diskutuota, kaip DI gali padėti mokiniams greičiau gauti grįžtamąjį ryšį, pasitikrinti kalbos taisyklingumą ar generuoti idėjas rašymui, tačiau kartu išlieka būtinybė ugdyti kritinį vertinimą ir akademinį sąžiningumą.

    Pedagogai akcentavo, kad technologijos duoda geriausią rezultatą tada, kai jos tarnauja aiškiam didaktiniam tikslui, o ne tampa savitiksliu užsiėmimu. Taip pat pabrėžta duomenų apsaugos ir atsakingo naudojimo svarba, ypač dirbant su nepilnamečiais.

    Kaip padėti gabiems mokiniams augti?

    Didelio dėmesio sulaukė tema apie gabių mokinių ugdymą užsienio kalbų pamokose. Pranešėjai atkreipė dėmesį, kad gabūs mokiniai ne visada patiria pakankamą intelektinį iššūkį, todėl svarbu siūlyti užduotis, skatinančias aukštesniojo lygmens mąstymą, kūrybiškumą ir savarankiškumą.

    Tarp praktinių sprendimų minėtos pažangesnės skaitymo ir klausymo užduotys, argumentuotos diskusijos, kūrybinis rašymas, tiriamosios veiklos ir ilgalaikiai projektai, kuriuose mokinys gali pasirinkti temą bei darbo kryptį. Pabrėžta ir tai, kad gabumai nėra vien akademinis greitis, todėl svarbu pastebėti skirtingas stiprybes ir sudaryti sąlygas joms atsiskleisti.

    Konferencijoje pranešimus skaitė ir devyni Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos užsienio kalbų mokytojai, pasidaliję kasdienėje praktikoje pasiteisinusiais metodais. Renginio dalyviai sutarė, kad tokie susitikimai padeda stiprinti profesinį dialogą, atnaujinti metodinį arsenalą ir kurti bendradarbiavimu grįstą ugdymo kultūrą.

  • Mažeikių savivaldybėje ieškota būdų, kaip gyventojus realiai įtraukti į sprendimų priėmimą

    Gegužės 22 dieną Mažeikių rajono savivaldybėje vyko diskusija, skirta gyventojų įtraukimui į savivaldos sprendimų priėmimą. Aptarta, kokias realias galimybes savivaldybės turi telkti pilietinę visuomenę ir kokie praktiniai metodai veikia geriausiai.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė, mero patarėja Viktorija Pagojė, administracijos direktorius Arvydas Pocius, vyriausiasis patarėjas Alfonsas Meškys, skyrių vedėjai ir specialistai. Diskusiją moderavo Kauno technologijos universiteto mokslininkas dr. Vytautas Valentinavičius.

    KTU tyrėjų komanda, kurioje dirba ir dr. V. Valentinavičius, atlieka tyrimą apie tai, kaip pilietiškumas ir piliečių mokslas gali stiprinti visuomenės bei bendruomenių atsparumą įvairioms grėsmėms. Mažeikiuose vykusi fokus grupės diskusija buvo vienas iš šio tyrimo etapų.

    Kodėl gyventojų įtraukimas tampa svarbesnis

    Diskusijoje akcentuota, kad gyventojų įsitraukimas svarbus ne tik dėl demokratijos kokybės, bet ir dėl sprendimų tvarumo. Kai bendruomenė prisideda prie problemų įvardijimo ir sprendinių pasirinkimo, dažniau pasiekiamas aiškesnis prioritetų suderinimas ir didesnis pasitikėjimas savivalda.

    Taip pat aptarta, kad pilietinis aktyvumas siejasi su atsparumu krizių metu, kai reikalinga greita informacijos sklaida, savanorystė ir tarpusavio pagalba. Tokiais atvejais svarbūs ne vien formalūs kanalai, bet ir iš anksto sukurti ryšiai tarp savivaldybės, organizacijų ir gyventojų.

    Piliečių mokslas ir atsparumo stiprinimas

    Susitikime nagrinėta, kaip piliečių mokslas gali būti pritaikomas savivaldos lygmeniu, pavyzdžiui, renkant duomenis apie aplinkos būklę, viešųjų paslaugų pasiekiamumą ar infrastruktūros problemas. Tokios iniciatyvos padeda savivaldybei gauti daugiau vietos konteksto duomenų, o gyventojams suteikia aiškesnį vaidmenį sprendimų grandinėje.

    Kalbėta ir apie tai, kad vienas didžiausių iššūkių yra užtikrinti, jog įtrauktis nebūtų vien formali. Tam reikalingi aiškūs grįžtamojo ryšio principai, suprantamai paaiškinama, kaip gyventojų pasiūlymai įvertinami ir kokie sprendimai priimami, taip pat nuoseklus dialogas, o ne vienkartinės konsultacijos.

    Tyrimo etapas ir tolimesni žingsniai

    Pažymėta, kad analogiškos fokus grupių diskusijos vykdomos ir kitose savivaldybėse, siekiant palyginti patirtis bei įvardyti dažniausiai pasiteisinančius įtraukimo modelius. Tyrimo išvados turėtų prisidėti prie rekomendacijų savivaldybėms, planuojant gyventojų dalyvavimo priemones ir jų vertinimo kriterijus.

    Mažeikių rajono savivaldybėje vykusioje diskusijoje apibendrinta, kad gyventojų įtraukimui būtina derinti skirtingus kanalus ir priemones, o didžiausią poveikį kuria nuoseklumas ir aiškiai matomas rezultatas. Tai leidžia pilietinį aktyvumą paversti praktine pagalba savivaldai ir pačiai bendruomenei.

  • Senjorus Birštone suburs Gamtos išminties ratas: Nemuno krantinei kurs idėjas su DI įrankiais

    Birštone rengiama senjorams skirta kūrybinė popietė Gamtos išminties ratas, kviečianti prisidėti prie Nemuno pakrantės viešųjų erdvių vizijų. Susibūrimas yra Naujojo europinio bauhauzo festivalio programos dalis ir įtrauktas į tarptautinio projekto „GreenInCities“ veiklas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas nėra vien diskusija ar prisiminimų pasidalijimas. Dalyviai bus kviečiami bendrai kurti sprendimų idėjas, kaip krantinė galėtų būti patogi žmogui ir kartu palanki pakrantės gyvūnams, mažinant galimus konfliktus tarp rekreacijos ir gamtos poreikių.

    Kaip vyks susibūrimas?

    Renginio metu bus pristatyta Naujojo europinio bauhauzo kryptis, akcentuojanti darną, estetiką ir įtrauktį, taip pat projekto „GreenInCities“ taikomi praktiniai įrankiai. Tai kontekstas, padedantis vietos iniciatyvas susieti su platesnėmis Europos miestų ir kurortų žalinimo tendencijomis.

    Vėliau dalyviai dirbs su parengtais žemėlapiais ir aptars, kokių pokyčių labiausiai reikia Birštono Nemuno krantinės erdvėms. Tokia metodika leidžia surinkti konkrečius pasiūlymus apie takus, poilsio zonas, priedangą nuo saulės, apšvietimą ir gamtai jautrias vietas.

    Atskira dalis bus skirta vienam Nemuno pakrantėje gyvenančiam gyvūnui geriau pažinti ir jo buveinės poreikiams aptarti. Naudojant DI įrankius bus kuriamos vizualios idėjos, kaip suderinti žmogaus poilsį ir gyvūnų gyvenimo sąlygas, pavyzdžiui, parenkant tinkamesnes vietas ramybės zonoms ar natūralesniems pakrantės sprendimams.

    Kodėl kviečiami būtent senjorai?

    Organizatorių teigimu, vyresnio amžiaus gyventojai dažnai turi ilgametę vietos pažinimo patirtį ir gali tiksliai įvardyti, kaip pakito pakrantė, kokios vietos buvo patogiausios skirtingoms veikloms ir kur dažniausiai kyla praktinių problemų. Tokios įžvalgos gali papildyti architektų ir planuotojų sprendimus realiais kasdienio naudojimo pavyzdžiais.

    Taip pat siekiama, kad krantinės plėtra būtų patogi visoms kartoms ir labiau atitiktų skirtingų žmonių judumo bei poilsio poreikius. Įtraukus senjorus ankstyvoje idėjų stadijoje, didėja tikimybė, kad būsimi sprendimai bus aiškesni, priimtinesni bendruomenei ir draugiškesni aplinkai.

    Renginys vyks Birštono viešojoje bibliotekoje, planuojama trukmė nuo 10.00 iki 13.30 valandos. Susibūrimą organizuoja Birštono savivaldybė ir Kauno technologijos universitetas.

  • Pakruojyje vyks nemokamas KTU protų mūšis: žaidimas, prizai ir galimybė sužinoti apie magistrantūrą

    Pakruojyje vyks nemokamas KTU protų mūšis: žaidimas, prizai ir galimybė sužinoti apie magistrantūrą

    Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas šį pavasarį kviečia Pakruojo gyventojus į protų mūšį, kuriame pramoga derinama su galimybe iš arčiau susipažinti su magistrantūros studijomis. Organizatoriai pabrėžia, kad tai neformalus, bendruomeniškas vakaras, skirtas komandoms ir visiems, norintiems prasmingai praleisti laiką.

    Renginys Arčiau namų – arčiau žinių vyks gegužės 20 dieną 17.30 valandą Pakruojo sinagogoje, esančioje Kranto g. 8. Dalyvavimas nemokamas, o komandas kviečiama suburti iš 2–6 narių: kolegų, šeimos ar draugų.

    Organizatorių teigimu, dalyvių lauks įvairių temų klausimai, komandinė dinamika ir jauki atmosfera, o geriausiai pasirodžiusios komandos bus apdovanotos prizais. Tokie protų mūšiai pastaraisiais metais tapo populiariu formatu, nes leidžia vienu metu ir pramogauti, ir stiprinti bendruomenės ryšius.

    Ne tik žaidimas, bet ir konsultacijos

    Renginio metu bus galima ne tik varžytis, bet ir pasikalbėti apie magistrantūros studijų galimybes bei stojimo kryptis. KTU atstovai žada atsakyti į klausimus tiems, kurie svarsto tęsti studijas ar ieško būdų derinti mokslus su darbu.

    Dalyvių registracija vykdoma internetu, o norintieji prisijungti kviečiami užsiregistruoti iš anksto. Organizatoriai taip pat prašo pasidalinti kvietimu su tais, kam toks renginys galėtų būti aktualus.

  • Virbalio pagrindinė mokykla KTU renginyje: pradinukai stiprino verslumą ir IT, parsivežė nominaciją

    Virbalio pagrindinė mokykla KTU renginyje: pradinukai stiprino verslumą ir IT, parsivežė nominaciją

    Balandžio 16 dieną Virbalio pagrindinės mokyklos mokiniai dalyvavo respublikiniame 1–4 klasių renginyje Mažieji kūrėjai KTU: verslumo ir IT diena pradinukams. Į Kauną vyko keturių klasių komanda, kuri turėjo progą išbandyti praktines užduotis ir pasitikrinti savo žinias.

    Mokyklai atstovavo 1 klasės mokinė Lavija Buividavičiūtė, 2 klasės mokinys Benas Bendoravičius, 3 klasės mokinė Luknė Liaudinskaitė ir 4 klasės mokinė Ema Kvietkauskaitė. Renginio metu vaikai buvo kviečiami dirbti komandoje, kurti idėjas ir spręsti kasdienes situacijas, susijusias su pinigais bei skaitmeniniais įgūdžiais.

    Organizatoriai akcentavo, kad tokie susitikimai pradinukams padeda anksti ugdyti verslumo pagrindus, finansinį raštingumą ir informatikos supratimą. Praktinės veiklos ir interaktyvios užduotys leidžia vaikams mokytis per patirtį, o ne vien teoriją, todėl įgūdžiai lengviau pritaikomi mokykloje ir už jos ribų.

    Virbalio pagrindinės mokyklos ketvirtokė Ema Kvietkauskaitė iš renginio parsivežė Jaunojo verslo kūrėjo nominaciją. Tokie įvertinimai dažnai skatina vaikus drąsiau imtis iniciatyvos, labiau pasitikėti savo idėjomis ir aktyviau įsitraukti į kūrybines veiklas.

    Renginio metu tobulėjimo galimybių turėjo ir mokytojai. Mokytojos Aneta Čižauskienė ir Sonata Rutkauskienė gilino profesines žinias, susipažino su naujais ugdymo metodais bei dalijosi patirtimi, kaip pradinėse klasėse mokoma informatikos kartu su Vedliais.

    Mokykla taip pat padėkojo Šiaudiniškių kaimo bendruomenės pirmininkei Irenai Senkuvienei už suteiktą transportą, o vairuotojui Linui Labanauskui – už saugią kelionę. Anot mokyklos, bendruomenės palaikymas svarbus tam, kad mokiniai galėtų dalyvauti platesnio masto edukacinėse iniciatyvose.

  • KTU kviečia į protų mūšį Kupiškyje: nemokamas vakaras su prizais ir studijų galimybėmis

    KTU kviečia į protų mūšį Kupiškyje: nemokamas vakaras su prizais ir studijų galimybėmis

    Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas šį pavasarį kviečia Kupiškio bendruomenę į protų mūšį, kuriame pramoga derinama su prasmingu turiniu. Organizatoriai žada įtraukiantį vakarą, kuriame netrūks komandinio azarto, klausimų ir geros nuotaikos.

    Renginys vyks gegužės 6 dieną 17.30 valandą Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos konferencijų salėje. Nurodoma, kad dalyvavimas yra nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija.

    Į protų mūšį kviečiama atvykti su 2–6 narių komanda, o geriausiai pasirodžiusieji sulauks prizų. Pasak organizatorių, tai daugiau nei žaidimas: svarbi ir bendruomeniška atmosfera, ir galimybė susitikti su universiteto atstovais neformalioje aplinkoje.

    Renginio idėja siejama ir su praktine nauda tiems, kurie svarsto apie studijas. Net neplanuojant dalyvauti pačiame žaidime, kviečiama užsukti pasikalbėti apie magistrantūros studijų kryptis, stojimo galimybes ir tai, kuo gali būti naudinga tęstinė kvalifikacija regione.

    Pastaraisiais metais Lietuvos aukštosios mokyklos vis dažniau renkasi gyvus susitikimus mažesniuose miestuose, kad konsultacijos būtų prieinamos ne tik didžiųjų miestų gyventojams. Tokie renginiai, kaip protų mūšiai, tampa paprastu būdu pritraukti skirtingas auditorijas ir sumažinti barjerą pirmam pokalbiui apie studijas.