Tag: Kava be kofeino

  • Gydytojai įvardijo geriausią gėrimą po vakarienės kepenų sveikatai – be kofeino

    Ką geriate po vakarienės, gali turėti reikšmės kepenų sveikatai – gydytojai geriausiu pasirinkimu įvardija nesaldintą kavą be kofeino.

    Kaip rašo „EatingWell“, kava siejama su geresniais kepenų rodikliais, o vakare renkantis variantą be kofeino galima išvengti nepageidaujamo poveikio miegui.

    Kepenys dirba nuolat: jos dalyvauja gliukozės apykaitoje ir jos kaupime, padeda tvarkyti riebalus ir cholesterolį, prisideda prie baltymų sintezės, detoksikacijos procesų bei vaistų skaidymo.

    Todėl ne tik tai, ką valgome, bet ir ką geriame, gali prisidėti prie kepenims palankesnės kasdienės rutinos – ypač vakarais, kai dažnas ieško „užbaigiančio“ gėrimo.

    Kodėl siūloma rinktis kavą be kofeino

    Gydytojų teigimu, kava yra vienas iš nedaugelio gėrimų, kuris gana nuosekliai siejamas su geresne kepenų būkle. O pasirinkus kavą be kofeino vakare, galima tikėtis tų pačių galimų privalumų neaukojant miego kokybės.

    Minima, kad kavą geriantys žmonės dažniau turi mažiau riebalinės kepenų ligos požymių, rečiau fiksuojama pažengusi fibrozė, taip pat mažesni kepenų cirozės ir kepenų vėžio rodikliai. Cirozė – tai kepenų randėjimas, paprastai susiformuojantis dėl ilgalaikio pažeidimo ar ligos.

    Vienoje didelėje analizėje, kurioje dalyvavo daugiau nei 350 000 žmonių, nenustatyta skirtumų tarp įprastos ir be kofeino kavos poveikio kepenų sveikatai. Tyrėjai nurodė, kad 1–2 puodeliai kavos per dieną buvo siejami su 20 proc. mažesne cirozės ir 24 proc. mažesne kepenų vėžio rizika, nepriklausomai nuo kofeino.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad naudos gali duoti ir didesnis kavos kiekis – minimos rekomendacijos, kuriose nurodoma, jog teigiamas poveikis pastebimas geriant tris ar daugiau puodelių per dieną.

    Kavos sudėtyje – augaliniai junginiai

    Kava be kofeino vis tiek turi biologiškai aktyvių augalinių junginių, tarp jų – chlorogeninių rūgščių (polifenolių grupės medžiagų). Tyrimai šiuos junginius sieja su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

    Teigiama, kad tokios medžiagos gali padėti neutralizuoti laisvuosius radikalus, palaikyti organizmo antioksidacines sistemas ir daryti įtaką uždegiminiams procesams. Visa tai potencialiai svarbu mažinant ląstelių pažeidimus, kurie ilgainiui gali prisidėti prie kepenų ligų.

    Be to, minimi mechanizmai, kuriais kavos junginiai gali padėti kepenims tvarkytis su riebalų apykaita ir veikti randėjimo procesus, taip prisidėdami prie mažesnio riebalų kaupimosi kepenyse.

    Kiti vakaro įpročiai, kurie gali padėti kepenims

    Specialistai pabrėžia, kad kava nėra „stebuklinga“ priemonė – ji gali būti tik viena bendro sveikesnio gyvenimo būdo dalis.

    Kaip vienas svarbiausių patarimų minimas alkoholio vengimas, nes alkoholis žaloja kepenis ir gali pabloginti jau pažeistos kepenų būklę.

    Taip pat siūloma riboti saldintus gėrimus. Cukrumi saldinti gėrimai laikomi vienu pagrindinių pridėtinio cukraus šaltinių, o didesnis jo kiekis siejamas su metabolinės kilmės riebalinės kepenų ligos (MASLD) vystymusi.

    Dar vienas įprotis – pasivaikščiojimas po vakarienės. Judėjimas gali padėti mažinti kepenų riebalų kiekį, o aktyvumas po valgio siejamas ir su mažesniu gliukozės šuoliu bei trigliceridų rodikliais, kurie glaudžiai susiję su MASLD.

    Galiausiai patariama vengti vėlyvo užkandžiavimo: valgymas po vakarienės, bet prieš miegą, siejamas su didesne cirozės ir MASLD rizika. Naktį organizmui sunkiau „sunaudoti“ energijos perteklių, todėl didėja atsparumo insulinui ir svorio augimo tikimybė.

  • Kas nutinka tulžies pūslei kasdien geriant kavą: tyrimai sieja su mažesne akmenų rizika

    Kasdienis kavos puodelis gali paveikti ne tik budrumą, bet ir tulžies pūslę – nedidelį organą po kepenimis, kuriame kaupiama tulžis, padedanti virškinti riebalus.

    Kaip rašo „EatingWell“, tyrimai šioje srityje gana viltingi: kava gali skatinti tulžies pūslės susitraukimus ir taip būti siejama su mažesne simptominių tulžies akmenų rizika, tačiau poveikis nėra vienodas visiems.

    Valgant organizmas išskiria hormoną cholecistokininą (CCK), kuris siunčia signalą tulžies pūslei susitraukti ir išstumti tulžį į plonąją žarną. Gydytojai pažymi, kad reguliarus kavos vartojimas gali paskatinti tulžies pūslę dažniau „ištuštėti“, o ne leisti tulžiai užsistovėti.

    Vis dėlto tiems, kurie jau turi tulžies akmenų, tie patys susitraukimai kai kuriais atvejais gali sukelti diskomfortą. Jei po kavos atsiranda skausmas ar nemalonūs pojūčiai, verta stebėti savo organizmo reakciją ir pasitarti su gydytoju.

    Kaip kava veikia tulžies pūslę

    Straipsnyje teigiama, kad kava skatina tulžies pūslės susitraukimus ir tulžies judėjimą. Tai teoriškai gali mažinti tulžies užsistovėjimo tikimybę, kuri laikoma vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie akmenų formavimosi.

    Įdomu tai, kad panašus poveikis minimas ir geriant kavą be kofeino, todėl manoma, jog svarbūs gali būti ne vien kofeinas, bet ir kitos kavos sudedamosios dalys.

    Taip pat apžvelgiami stebimieji tyrimai, kuriuose reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne simptominių tulžies akmenų rizika. Galimi mechanizmai – didesnė tulžies tėkmė, geresnis tulžies pūslės judrumas ir tulžies rūgščių apykaitos pokyčiai.

    Kada kava gali kelti nemalonumų

    Jeigu tulžies akmenys jau susiformavę, tulžies pūslės susitraukimai gali tapti problema: akmuo gali prispausti ar užkimšti tulžies lataką. Tokia būklė gali pasireikšti staigiu, aštriu skausmu viršutinėje dešinėje pilvo dalyje.

    Pažymima, kad įrodymų, jog būtent kava tiesiogiai sukelia tulžies pūslės priepuolius, nėra daug, o žmonių reakcijos skiriasi. Vis dėlto, jei po kavos kartojasi skausmas, logiška mažinti jos kiekį ir aptarti situaciją su medikais.

    Ką dar galima daryti dėl tulžies pūslės

    Be kavos, straipsnyje minimi ir kiti gėrimai bei įpročiai, galintys prisidėti prie geresnės savijautos. Pavyzdžiui, pakankamas vandens kiekis svarbus bendrai virškinimo sistemos veiklai, o kava be kofeino gali būti alternatyva tiems, kuriems kofeinas netinka.

    Tarp kasdienių rekomendacijų taip pat įvardijamas skaidulų gausus maistas (vaisiai, daržovės, ankštiniai, viso grūdo produktai), reguliari fizinė veikla ir nuoseklus, ne ekstremalus svorio mažinimas, jei jis reikalingas.

    Specialistai pabrėžia, kad nereikėtų ieškoti tulžies pūslės „detoksų“ ar „valymų“ – didžiausią reikšmę turi bendri sveikos gyvensenos pagrindai. Jei jaučiatės gerai, per daug dėl tulžies pūslės nerimauti paprastai nėra pagrindo.

  • Coffee and the gut-brain axis: New study finds decaf may lift mood and memory too

    Coffee and the gut-brain axis: New study finds decaf may lift mood and memory too

    Scientists in Ireland have reported new evidence that coffee can influence the gut-brain axis, the two-way signaling system linking digestion and brain function. The research suggests both caffeinated and decaffeinated coffee may shape gut microbes and track with changes in mood-related measures.

    The study, led by APC Microbiome Ireland at University College Cork and published in Nature Communications, compared 31 regular coffee drinkers with 31 non-coffee drinkers. Researchers combined diet records, psychological questionnaires, and stool and urine samples to map links between coffee intake, microbiome activity, and wellbeing.

    A two-week coffee break tested

    Regular coffee drinkers were first asked to stop drinking coffee for two weeks, allowing scientists to observe what changed when coffee was removed. During this abstinence period, the team reported shifts in microbe-related metabolites that helped distinguish habitual coffee drinkers from non-drinkers.

    Coffee was then reintroduced in a way that did not tell participants whether they were receiving caffeinated or decaffeinated coffee. According to the findings, both groups showed improvements across several mood measures, including lower reported stress and depressive symptoms.

    Decaf and caffeine showed differences

    One of the more closely watched results was that improvements in learning and memory were seen in the decaffeinated group. The authors say this points to coffee compounds beyond caffeine, such as polyphenols and other bioactives, as possible drivers of certain brain-related effects.

    Meanwhile, the caffeinated group showed changes consistent with caffeine’s known effects, including better alertness and attention, alongside reduced anxiety in the study’s assessments. The paper also reported differences in biological markers tied to inflammation, though it did not position coffee as a treatment.

    What changed in the microbiome?

    The researchers identified specific bacterial signals associated with coffee drinking, including higher levels of Eggertella species and Cryptobacterium curtum in coffee drinkers. They also noted shifts in broader bacterial groupings that have been linked in other research to metabolic and emotional outcomes.

    Experts caution that microbiome studies often show associations rather than direct cause-and-effect, and larger trials are still needed. Still, the work adds to a growing body of evidence that everyday dietary habits, including coffee consumption, may influence both gut activity and mental health.

    In Europe, moderate caffeine intake is generally considered safe for most healthy adults, with guidance often referenced around 400 mg per day from all sources. People who are pregnant, sensitive to caffeine, or managing anxiety, reflux, or sleep issues are typically advised to discuss intake with a clinician.