Indijos Bengalijos įlankoje povandeniniai tyrimai pateikė naujų įrodymų, siejamų su senoviniu Poompuhar miestu, kadaise buvusiu svarbiu Čolų karalystės uostu. Archeologai jūros dugne identifikavo keturis anksčiau nefiksuotus žiedinius šulinius, daugiau kaip 250 keramikos fragmentų ir dalį išskirtinės formos ąsočio.
Radinių visuma stiprina hipotezę, kad dalis miesto kadaise buvo sausumoje, o vėliau atsidūrė po vandeniu dėl pakrantės erozijos, audrų, ilgalaikių jūros lygio svyravimų ir upės vagos pokyčių. Tokie procesai Bengalijos įlankos pakrantėse nėra reti, todėl Poompuhar laikomas vienu ryškesnių pavyzdžių, kaip kraštovaizdį gali perkurti gamtiniai veiksniai.
Poompuhar, dar žinomas kaip Kaveripoompattinam, buvo įsikūręs prie Kaveri upės žiočių. Rašytiniuose šaltiniuose jis apibūdinamas kaip aktyvus prekybos centras su uosto, gyvenamosiomis ir turgaviečių zonomis, o archeologiniai tyrimai rodo ryšius su įvairiais Indijos regionais ir tolimesnėmis Azijos dalimis.
Daug dėmesio sulaukė žiediniai šuliniai, sudėti iš apvalių degto molio segmentų. Tokios konstrukcijos senovėje dažnai buvo naudojamos vandeniui išgauti ar infrastruktūrai tvarkyti, o jų buvimas dabartiniame jūros dugne laikomas svarbia užuomina, kad teritorija anksčiau buvo sausuma. Tyrėjų vertinimu, šuliniai taip pat gali padėti rekonstruoti senąjį Kaveri vagos ruožą, kuris vėliau buvo užlietas.
Ne mažiau reikšmingas ir aptiktas ąsočio fragmentas, siejamas su jūrine prekyba Vakarų Azijoje. Pasak archeologų, tai pirmas tokio tipo radinys, užfiksuotas Poompuhar povandeninių tyrimų metu, o viso indo skersmuo galėjo siekti apie 30–35 centimetrus. Panašūs indai buvo naudojami gabenti skysčius, pavyzdžiui, vyną ar aliejų.
Tai papildo ankstesnius duomenis apie Poompuhar tarptautinį vaidmenį: ankstesniuose tyrimuose minėti importiniai radiniai, tarp jų amforos ir įvairi keramika. Tokie objektai rodo, kad Tamil Nadu pakrantė galėjo būti įtraukta į platesnius Indijos vandenyno prekybos maršrutus, siejusius Pietų Aziją su Arabijos pusiasaliu ir Persijos įlankos regionu.
Vis dėlto didžiausia mįslė lieka vadinamoji povandeninė anomalija. Ankstesnių ekspedicijų metu aptikta masyvi U raidės formos konstrukcija maždaug 23 metrų gylyje, kurios ilgis siekia apie 40 metrų, o plotis apie 20 metrų. Netoliese fiksuotos ir kitos struktūros, nuogulų anomalijos bei galimos laivo liekanos, tačiau jų paskirtis kol kas neaiški.
Tyrėjai pabrėžia, kad iki šiol detaliai ištirta tik apie 10 proc. planuojamos teritorijos. Kitas darbų etapas numatomas pasibaigus musonų sezonui, kai sąlygos nardymui ir prietaisų darbui tampa stabilesnės. Tikimasi, kad tęsiami tyrimai leis tiksliau įvertinti nuskendusios miesto dalies mastą ir atskleisti, kaip jūros lygio kaita bei pakrantės dinamika pakeitė šios istorinės vietovės likimą.