Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Švedijos užsienio reikalų ministrai paragino Europos Sąjungą grįžti prie klausimo, kaip panaudoti įšaldytą Rusijos turtą tęstinei paramai Ukrainai. Jų teigimu, vien ES sutarta 90 mlrd. eurų paskola neužtikrina pakankamo finansinio stabilumo nei trumpuoju, nei ilguoju laikotarpiu.
Kreipimesi į ES vyriausiąją diplomatę Kają Kallas bei Airijos užsienio reikalų ministrę Helen McEntee, kurios šalis pirmininkauja ES Tarybai, pabrėžta, kad požymių apie Rusijos pasirengimą nutraukti agresiją nematyti. Ministrai akcentavo, jog dėl karo pasekmių vis daugiau spaudimo patiria ir pačios ES valstybės narės.
„Atėjo laikas sugrįžti prie klausimo, kaip toliau panaudoti Rusijos įšaldytus išteklius Ukrainos naudai“, – rašoma ministrų laiške.
Įšaldyto turto mastas
Diskusijos centre – Rusijos centrinio banko aktyvai, kurie po plataus masto invazijos į Ukrainą buvo įšaldyti Vakarų jurisdikcijose. ES teritorijoje įšaldyto turto vertė siekia apie 210 mlrd. eurų, o didžiausia dalis, maždaug 185 mlrd. eurų, laikoma Belgijoje veikiančioje atsiskaitymų institucijoje „Euroclear“.
90 mlrd. eurų paskola, kurią ES lyderiai suderino 2025 metų gruodį, buvo pristatyta kaip alternatyvus planas, kai politiniai ir teisiniai ginčai dėl pačių aktyvų panaudojimo liko neišspręsti. Vis dėlto keturių valstybių ministrai tvirtina, kad ilgalaikiam Ukrainos finansinių poreikių dengimui reikia tvaresnio sprendimo.
Argumentas: mažesnė našta mokesčių mokėtojams
Ministrai pabrėžia, kad įšaldyto turto panaudojimas padėtų užtikrinti, jog Rusija realiai prisidėtų prie Ukrainai padarytos žalos atlyginimo. Kartu tai, jų vertinimu, sumažintų tiesioginę naštą ES šalių biudžetams ir mokesčių mokėtojams, kurie pastaruosius metus finansuoja reikšmingą dalį paramos paketų.
„Panaudodama įšaldytus aktyvus, ES gali užtikrinti, kad Rusija nedelsdama sumokėtų už Ukrainai padarytą žalą, ir kartu sumažinti mūsų mokesčių mokėtojų naštą“, – teigiama laiške.
Kartu dokumente akcentuojama ir politinė šio žingsnio dimensija: aktyvų panaudojimas būtų papildomas spaudimo instrumentas Maskvai, rodantis, kad karinė agresija turi ilgalaikių ir apčiuopiamų finansinių pasekmių.
Ką siūloma daryti toliau?
Keturių šalių ministrai ragina Europos Komisiją ieškoti naujų mechanizmų, kurie leistų išplėsti įšaldyto turto naudojimą taip, kad rizika ir atsakomybė būtų pasidalinta tarp visų ES valstybių. Tai reikštų, kad nė viena šalis nebūtų palikta neproporcingai padengti galimų teisinių ar finansinių pasekmių.
Ministrai taip pat siekia, kad šis klausimas būtų aptartas artimiausiame neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime, kuris numatytas rugsėjo 1–2 dienomis. Tikimasi, kad politinė diskusija gali tapti atspirties tašku konkretesniems Europos Komisijos pasiūlymams ir tolesniam sprendimų derinimui tarp valstybių narių.