Tag: Kazanė

  • Rusijoje po universitetu aptiko vokiečių „Panther“: dešimtmečius slėptas po žeme

    Rusijoje po universitetu aptiko vokiečių „Panther“: dešimtmečius slėptas po žeme

    Rusijoje per griovimo ir rekonstrukcijos darbus Kazanėje netikėtai aptiktas po žeme ilgus dešimtmečius slėptas vokiečių tankas „Panther“. Šarvuotis buvo rastas vieno universiteto teritorijoje, senoje požeminėje patalpoje, kurios tiksli vieta laikui bėgant buvo primiršta.

    Pasak universiteto muziejaus atstovų, tai nebuvo atsitiktinai užkastas karo trofėjus. Po Antrojo pasaulinio karo tankas buvo pritaikytas netipinei paskirčiai ir tapo savotiška šarvuota laboratorija, skirta darbams su didelės energijos medžiagomis.

    „Tankas po karo buvo naudojamas kaip papildomą apsaugą suteikianti darbo vieta bandymams su paraku, sprogmenimis ir pirotechnika“, – sakė universiteto istorijos muziejaus vadovas Denisas Sakarnikas.

    Skelbiama, kad tyrėjai į tanko vidų patekdavo per bokštelio liuką, o bandinius dėdavo į specialų įrenginį. Tuomet darbuotojai pasitraukdavo, o detonavimas būdavo atliekamas iš saugaus atstumo, pasitelkiant šarvuotį kaip fizinį barjerą.

    Požeminė bandymų vieta iš naudojimo pasitraukė daugiau nei prieš 60 metų, nors dalis universiteto bendruomenės žinojo, kad ji egzistavo. Vis dėlto laikui bėgant tiksli vieta virto beveik legenda, kurią galutinai patvirtino statybų metu padarytas radinys.

    Dar daugiau klausimų kelia tai, kaip „Panther“ apskritai atsidūrė Kazanėje, toli nuo pagrindinių Rytų fronto mūšių vietų. Viena hipotezė sieja šį atvejį su sovietinių šarvuotosios technikos mokymo centrų veikla, kur naudoti ir analizuoti įvairūs užsienio bei trofėjiniai modeliai.

    Kazanas Antrojo pasaulinio karo metais buvo svarbus tankistų rengimo centras, todėl čia galėjo patekti ir užgrobtos vokiečių mašinos, skirtos konstrukcijai bei silpnosioms vietoms tirti. Istorikai taip pat neatmeta, kad konkretus tankas galėjo būti atgabentas iš mūšio lauko, pavyzdžiui, po 1943 metais vykusio Kursko mūšio, kai vokiečiai plačiau panaudojo „Panther“.

    Kol kas viešai nepatvirtinta dokumentų ar aiškių identifikacinių žymų, kurios leistų tiksliai nustatyti šio tanko kelią į Kazanę. Tačiau pats radinys jau dabar vertinamas kaip išskirtinis karo technikos ir pokario mokslo istorijos fragmentas, primenantis, kad kariniai objektai neretai įgauna netikėtas taikias funkcijas.

  • Modernizuoja Tu-160M, bet fronte jų mažuma: paaiškėjo, kiek Rusija iš tiesų turi parengtų

    Modernizuoja Tu-160M, bet fronte jų mažuma: paaiškėjo, kiek Rusija iš tiesų turi parengtų

    Rusijos kariniuose informacijos kanaluose pasirodė pirmoji modernizuoto strateginio bombonešio Tu-160 nuotrauka. Skelbiama, kad orlaivis, turintis borto numerį 8-04 ir vardą „Diejniekin“, atnaujintas iki Tu-160M standarto.

    Tokia žinia formaliai didina patvirtintų modernizuotų Tu-160M skaičių, tačiau bendras programos tempas kelia klausimų. Viešai aptariama, kad dalis modernizacijų užtrunka ilgai, o tai riboja galimybes greitai atkurti ar padidinti strateginių bombonešių parengtį.

    Kas keičiasi Tu-160M?

    Tu-160 yra didžiausias ir sunkiausias viršgarsinis kovinis lėktuvas pasaulyje, turintis kintamos geometrijos sparnus. Jis pritaikytas gabenti tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas, įskaitant branduolinę ginkluotę.

    Modernizacija iki Tu-160M paprastai siejama su atnaujintomis avionikos, ryšių ir valdymo sistemomis, taip pat variklių ir kitų mazgų patobulinimais, išlaikant pagrindinę konstrukciją. Tuo metu Tu-160M2 vadinami nuo nulio gaminami nauji orlaiviai, tačiau jų pranašumai prieš modernizuotus variantus viešai atskleidžiami fragmentiškai.

    Kiek realiai dalyvauja kare?

    Atvirųjų šaltinių analizė rodo, kad vien modernizacijos faktas dar nereiškia, jog orlaivis nuolat naudojamas kovinėse operacijose. Skelbiama, kad Rusijos oro ir kosmoso pajėgos gali turėti 18 Tu-160M, tačiau kovinėse misijose prieš Ukrainą dalyvauja tik apie 7.

    Bombonešiai dažniausiai siejami su veikimu iš tolimesnių aerodromų, įskaitant Ukrainka bazę Tolimuosiuose Rytuose, bei Engels-2, kuri minima kaip svarbus taškas ginkluotei paruošti ir startams. Pajėgų išskaidymas tarp nutolusių bazių vertinamas kaip būdas mažinti riziką, ypač kai Engels-2 jau buvo tapusi ukrainietiškų dronų atakų taikiniu.

    Programos „butelio kaklelis“

    Esminė grandis išlieka Kazanėje veikiantis gamybos ir remonto centras, kuriame vienu metu vyksta ir modernizacijos, ir naujų orlaivių gamyba. Atvirieji duomenys leidžia manyti, kad ten skirtinguose darbų etapuose gali būti nuo 7 iki 9 Tu-160M ir Tu-160M2.

    Tokia koncentracija rodo ribotą pramoninį pajėgumą, kuris lemia ir realų atnaujinimo tempą. Palydoviniai vaizdai bei viešai aptariami infrastruktūros plėtros projektai leidžia spręsti, kad gamybinė bazė plečiama, tačiau tai nebūtinai greitai virsta didesniu kovinei tarnybai parengtų bombonešių skaičiumi.