Tag: Kazlų Rūda

  • Marijampolės apskrityje šoktelėjo ŪVKTI: kur sergamumas didžiausias ir ką rodo 42 savaitė

    Marijampolės apskrityje 2026 metų 42 savaitę, spalio 12 dieną–spalio 18 dieną, užfiksuotas padidėjęs ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejų skaičius. Iš viso registruoti 598 ŪVKTI atvejai, o bendras gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius siekė 602.

    Gripo apskrityje registruotas 1 atvejis, COVID-19 ligos – 3 atvejai. Per šią savaitę dėl gripo ir COVID-19 ligos Marijampolės apskrityje nebuvo hospitalizuotas nė vienas asmuo.

    Sergamumas savivaldybėse

    Didžiausias suminės ligų naštos rodiklis, skaičiuojant gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejus 100 tūkst. gyventojų per savaitę, fiksuotas Kazlų Rūdos savivaldybėje – 540,89. Marijampolės savivaldybėje rodiklis siekė 528,99, o Kalvarijos savivaldybėje – 467,04.

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje rodiklis sudarė 382,03, Šakių rajono savivaldybėje – 368,06. Bendras Marijampolės apskrities rodiklis 42 savaitę siekė 458,32.

    Daugiausia atvejų – ŪVKTI

    Pagal absoliučius skaičius daugiausia ŪVKTI atvejų registruota Marijampolės savivaldybėje – 281. Vilkaviškio rajono savivaldybėje fiksuoti 124 atvejai, Šakių rajono savivaldybėje – 91, Kazlų Rūdos savivaldybėje – 58, Kalvarijos savivaldybėje – 44.

    Vaikų ir paauglių iki 17 metų grupėje apskrityje registruotas 241 ŪVKTI atvejis. Daugiausia jų teko Marijampolės savivaldybei – 113, Šakių rajono savivaldybei – 42, Vilkaviškio rajono savivaldybei – 37.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Epidemiologiniu požiūriu tokia struktūra, kai aiškiai dominuoja ŪVKTI, o gripo ir COVID-19 ligos atvejų fiksuojama mažiau, rudenį yra įprasta. Šiuo laikotarpiu didėja žmonių kontaktų intensyvumas uždarose patalpose, prasideda aktyvus ugdymo įstaigų sezonas, todėl kvėpavimo takų infekcijos plinta sparčiau.

    Specialistai primena, kad sergant kvėpavimo takų infekcija svarbu likti namuose, riboti kontaktus, laikytis rankų higienos ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo. Rizikos grupėms aktuali sezoninė vakcinacija nuo gripo, o lėtinių ligų turintiems žmonėms patariama neatidėlioti konsultacijos, jei simptomai sunkėja.

    COVID-19 ligos situaciją ir detalesnius duomenis Lietuvoje gyventojai gali sekti oficialiose valstybės statistikos suvestinėse ir informaciniuose skydeliuose. Apskrities duomenys rodo, kad bent jau 42 savaitę gydymo įstaigų apkrovos dėl gripo ar COVID-19 ligos hospitalizacijų nepadidėjo.

  • Marijampolės apskrityje šokteli sergamumas: kurios savivaldybės pirmauja pagal rodiklį

    41 savaitės sergamumo paveikslas

    2026 metais 41 savaitę, spalio 5 dieną–spalio 11 dieną, Marijampolės apskrityje užfiksuoti 609 gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir COVID-19 ligos atvejai. Didžiausią dalį sudarė ŪVKTI, o gripo atvejų registruota tik 4.

    Vaikams ir paaugliams iki 17 metų teko 212 atvejų, tai yra kiek daugiau nei trečdalis visų susirgimų. Tuo pat metu COVID-19 ligos atvejų apskrityje skaičiuota 7.

    Kur rodiklis didžiausias

    Pagal suminį sergamumo rodiklį, skaičiuojamą 100 tūkst. gyventojų per savaitę, 41 savaitę pirmavo Kazlų Rūdos savivaldybė. Čia rodiklis siekė 568,87.

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje rodiklis buvo 494,21, Marijampolės savivaldybėje 471,05, Kalvarijos savivaldybėje 467,04. Mažiausias rodiklis tarp pateiktų teritorijų fiksuotas Šakių rajono savivaldybėje, kur jis siekė 359,97.

    Atvejų skaičiai savivaldybėse

    Marijampolės savivaldybėje registruoti 252 atvejai, iš jų 91 tarp 0–17 metų gyventojų. Vilkaviškio rajono savivaldybėje skaičiuoti 163 atvejai, iš jų 54 vaikams ir paaugliams.

    Šakių rajono savivaldybėje fiksuoti 89 atvejai, o vaikų grupėje 21. Kalvarijos savivaldybėje nustatyti 44 atvejai, iš jų 23 0–17 metų gyventojams, o Kazlų Rūdos savivaldybėje 61 atvejis, iš jų 23 vaikams.

    Ką rodo gripo ir COVID-19 dalis

    Nors bendras sergamumas išlieka gana aukštas, gripo atvejų skaičius apskrityje šią savaitę buvo pavienis, o 0–17 metų grupėje gripo atvejų nefiksuota. COVID-19 ligos atvejų taip pat registruota nedaug, tačiau jie prisideda prie bendro rodiklio.

    Marijampolės apskrityje 41 savaitę dėl gripo ir COVID-19 ligos nebuvo hospitalizuotas nė vienas asmuo. Tai leidžia daryti prielaidą, kad dauguma susirgimų buvo lengvesnės eigos, tačiau infekcijų plitimas išlieka aktualus, ypač ugdymo įstaigose.

    Specialistai kasmet primena, kad rudenį augant ŪVKTI skaičiui svarbiausios priemonės išlieka rankų higiena, patalpų vėdinimas ir likimas namuose susirgus. Rizikos grupėms taip pat aktualus skiepijimasis nuo gripo ir COVID-19 ligos, nes jis mažina sunkių komplikacijų tikimybę.

  • Marijampolės apskrityje auga sergamumas: kur savivaldybėse rodikliai didžiausi?

    40 savaitės situacija apskrityje

    2026 metais 40 savaitę, nuo rugsėjo 28 dienos iki spalio 4 dienos, Marijampolės apskrityje registruoti 1 gripo, 718 ŪVKTI ir 3 COVID-19 ligos atvejai. Bendrai tai sudaro 722 susirgimus, o suminį sergamumo rodiklį – 549,68 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę.

    Nors gripo atvejų fiksuota minimaliai, bendrą sergamumo vaizdą šiuo laikotarpiu daugiausia formavo ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad rudenį sergamumo kreivę kelia prasidėjęs intensyvesnis kontaktų sezonas mokyklose ir darbovietėse.

    Kur rodikliai didžiausi?

    Didžiausias suminės sergamumo naštos rodiklis 40 savaitę užfiksuotas Kazlų Rūdos savivaldybėje – 643,48 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Čia registruoti 67 ŪVKTI atvejai, 2 COVID-19 ligos atvejai, o gripo atvejų nefiksuota.

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje suminės statistikos rodiklis siekė 597,30 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Per savaitę čia nustatyta 196 ŪVKTI atvejų ir 1 COVID-19 ligos atvejis, o gripo atvejų statistikoje nurodyta nulis.

    Marijampolės savivaldybėje fiksuotas 568,25 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę rodiklis. Šioje savivaldybėje registruotas 1 gripo atvejis ir 303 ŪVKTI atvejai, o COVID-19 ligos atvejų nurodyta nulis.

    Hospitalizacijos ir mirtis

    40 savaitę dėl gripo Viešojoje įstaigoje Vilkaviškio ligoninėje buvo hospitalizuotas 1 suaugęs asmuo. Tai rodo, kad net ir nedidelis patvirtintų gripo atvejų skaičius gali baigtis sunkesne eiga ir gydymu stacionare.

    Vilkaviškio savivaldybėje nuo gripo mirė 1 asmuo. Nurodoma, kad pagal epidemiologinės diagnostikos duomenis mirusysis buvo 83 metų, neskiepytas ir sirgo lėtinėmis ligomis.

    „Net pavieniai gripo atvejai rudenį yra signalas, kad sezonas įsibėgėja, o didžiausią riziką patiria vyresni ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės“, – sako visuomenės sveikatos specialistai, vertindami 40 savaitės duomenis.

    Šakių rajono savivaldybėje per savaitę registruotas 101 ŪVKTI atvejis, o suminės statistikos rodiklis siekė 408,51 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Kalvarijos savivaldybėje fiksuotas 541,34 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę rodiklis, registruoti 51 ŪVKTI atvejis.

    Specialistai primena, kad sergamumui augant svarbiausia laikytis kvėpavimo higienos, dažniau vėdinti patalpas ir susirgus likti namuose, kad infekcijos neišplistų kolektyvuose. Rizikos grupėms aktuali sezoninė vakcinacija, o pasunkėjus būklei rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Kazlų Rūdos kultūros centras tapo įrašų studija: unikali akustika pritraukė Grammy lygį

    Kazlų Rūdos kultūros centras šiandien veikia ne tik kaip renginių erdvė ar kino salė, bet ir kaip netikėta profesionalių garso įrašų vieta. Po rekonstrukcijos paaiškėjo, kad didžioji salė turi natūraliai palankią akustiką, leidžiančią įrašyti gyvo garso įspūdį be dirbtinių efektų.

    Kultūros centro direktorius Valdas Andriuškevičius sako, kad mintis apie galimybę įrašinėti gimė dar vykstant remontui. Vis dėlto tada nebuvo aišku, ar salėje neatsiras pernelyg stiprus aidas arba, priešingai, ar garsas nebus pernelyg slopinamas.

    Kaip salė virsta studija

    Baigus darbus ir sustačius kėdes tapo akivaizdu, kad erdvė tinka ne tik koncertams, bet ir įrašams su natūraliu reverberacijos efektu. Kad įrašai būtų kokybiški, teko išspręsti ir praktinius dalykus: garso operatoriui įrašo metu reikia dirbti atskiroje patalpoje, kad girdėtų garsą taip, kaip jį girdi klausytojas salėje.

    Pasak vadovo, šie techniniai sprendimai leido sukurti modelį, kai prireikus koncertinė erdvė greitai pritaikoma įrašams. Jis pabrėžia, kad svarbią dalį sudarė ir finansavimas rekonstrukcijai, prie kurios prisidėjo Kazlų Rūdos savivaldybė bei Vyriausybės investicijų programos lėšos.

    Projektas su Justino Marcinkevičiaus kūryba

    Pradėti įrašų istoriją Kazlų Rūdoje buvo nuspręsta nuo projekto, susijusio su Justino Marcinkevičiaus tekstais. Operos solistas Liudas Mikalauskas siekė įdainuoti dainas, sukurtas pagal poeto eiles, ir taip gimė sumanymas parengti įrašus bei išleisti vinilinę plokštelę ir kompaktinį diską.

    Prie projekto organizavimo prisidėjo Prienų biblioteka, nes Prienai yra Justino Marcinkevičiaus gimtasis kraštas, o Prienų rajono savivaldybė įsigijo dalį vinilinės plokštelės tiražo reprezentacinėms reikmėms. Tokia partnerystė padėjo užtikrinti, kad idėja neliktų vien kūrybiniu sumanymu.

    Į Kazlų Rūdą atvyko „Baltic Mobile Recordings“

    Vienu svarbiausių šios istorijos akcentų tapo tai, kad įrašams buvo pasitelkta mobili studija „Baltic Mobile Recordings“. Kultūros centro vadovo teigimu, ši komanda yra pelniusi Grammy apdovanojimą už klasikinės muzikos įrašus, o jų darbų geografija siejasi su aukščiausio lygio orkestrų ir teatrų projektais.

    V. Andriuškevičius sako, kad garso režisieriai atvyko, įvertino salę praktiškai ir liko patenkinti jos skambesiu. Tokie įvertinimai, anot jo, rodo, kad mažesnių miestų infrastruktūra gali tapti konkurencinga, jei turi tinkamas akustines savybes ir paruoštą techninį pagrindą.

    Kitas kultūros centro privalumas – iš pagrindų atnaujintas fortepijonas. Pasak vadovo, instrumentu jau grojo žinomi pianistai, o tai leidžia drąsiau planuoti ne tik koncertus, bet ir aukštesnio lygio įrašus su akustiniu instrumentu.

    Vinilinės plokštelės pristatymas Kazlų Rūdos kultūros centre numatytas rugsėjo 22 dieną. Tą vakarą dainos turėtų skambėti gyvai, koncertuos Liudas Mikalauskas ir pianistė Beata Vingraitė, o renginys sutaps ir su tarptautinės Kultūros dienos minėjimu bei tarptautinio Rimvydo Žigaičio menų festivalio uždarymu.

  • Kazlų Rūdoje audra atsitraukė: atšaukta ekstremali situacija, bet dalis gyventojų dar laukia elektros

    Kazlų Rūdos savivaldybėje rugsėjo 3 dieną atšaukta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, paskelbta po rugpjūčio pabaigoje siautusios audros. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje konstatuota, kad pagrindinės grėsmės gyventojų saugumui ir gyvybiškai svarbių paslaugų teikimui sumažėjo.

    Pasak savivaldybės, šiuo metu nebeliko poreikio taikyti specialų ekstremaliosios situacijos valdymo režimą, nes didžioji dalis kritinių sutrikimų jau suvaldyta. Likę darbai ir pagalba gyventojams, esant poreikiui, bus organizuojami įprasta tvarka, kaip numato teisės aktai.

    Vis dėlto savivaldybės teritorijoje dar fiksuojami pavieniai elektros energijos tiekimo sutrikimai. Energetikos skirstymo operatorius ESO nurodė, kad rugsėjo 3 dienos vakare Kazlų Rūdoje buvo registruoti 6 gedimai, o be elektros likusių vartotojų skaičius siekė 15.

    Audros padariniai Kazlų Rūdoje buvo ypač juntami dėl vėjo išverstų medžių, nuverstų elektros stulpų ir nutrauktų laidų. Dalis gyventojų tuo metu susidūrė ne tik su elektros tiekimo nutrūkimu, bet ir su vandens tiekimo sutrikimais, ryšio problemomis, o kai kurie keliai buvo užversti medžiais ir nepravažiuojami.

    Savivaldybė primena, kad po stichijos prie padarinių likvidavimo buvo pasitelkta ir valstybės institucijų parama. Vicemeras Justinas Kazla informavo, kad Krašto apsaugos ministerijos pagalba Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams buvo teikiama iki rugpjūčio 31 dienos.

    Ekstremalioji situacija Kazlų Rūdoje buvo paskelbta rugpjūčio 24 dieną, kai audra sutrikdė būtiniausių paslaugų teikimą ir sukėlė rizikų gyventojų saugumui. Tuo metu Lietuvoje taip pat buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, siekiant koordinuoti veiksmus ir greičiau atkurti infrastruktūrą labiausiai paveiktose teritorijose.

  • Nemokami traukiniai iš Kazlų Rūdos šventės: „LTG LINK“ skelbia du vėlyvus reisus

    Kazlų Rūdos miesto šventės dalyviams ir šiemet bus sudaryta galimybė po renginių patogiai grįžti namo traukiniu. Savivaldybės prašymu „LTG LINK“ suplanavo du specialius vėlyvus reisus į Kauną ir Marijampolę.

    Rugsėjo 5 dieną, šventei einant į pabaigą, traukinys į Kauną iš Kazlų Rūdos išvyks 23.30 valandą ir stos Jūrėje. Traukinys į Marijampolę pajudės 23.46 valandą.

    Kelionė šiais specialiais reisais šventės dalyviams nekainuos, nes bilietus apmoka Kazlų Rūdos savivaldybė. Savivaldybė pabrėžia, kad taip siekiama skatinti tvarų judėjimą, užtikrinti saugesnį grįžimą vėlai vakare ir mažinti automobilių srautą mieste.

    Nemokamus bilietus į specialius traukinius bus galima atsiimti Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centre Atgimimo gatvėje. Bilietai bus dalijami rugsėjo 5 dieną nuo 10 iki 19 valandos, o jų skaičius ribotas.

    Organizatoriai ragina neatidėlioti, nes praktika rodo, kad po masinių renginių vietų grįžimui viešuoju transportu dažniausiai prireikia daugeliui. Toks sprendimas leidžia išvengti spūsčių, mažina parkavimo problemą ir padeda suplanuoti kelionę be papildomų rūpesčių.

    Kazlų Rūdos savivaldybė taip pat tikisi iki šventės išspręsti svarbiausias po audros kilusias problemas ir kviečia gyventojus bei svečius švęsti kartu. Dėl galimų programos ar logistikos pokyčių dalyviams rekomenduojama sekti oficialią savivaldybės ir „LTG LINK“ informaciją.

  • Audra paralyžiavo Kazlų Rūdą: meras skelbia ekstremalią situaciją, žmonės liko be elektros

    Kazlų Rūdos savivaldybėje po savaitgalį praūžusios audros paskelbta ekstremali situacija. Savivaldybės meras Mantas Varaška potvarkiu šį sprendimą priėmė rugpjūčio 24 dieną, įvertinus didelę žalą infrastruktūrai ir gyventojų pranešimus.

    Stiprus vėjas išvertė daugybę medžių, vietomis nutraukė elektros laidus ir išvartė elektros stulpus. Dėl sutrikusio elektros tiekimo daliai gyventojų kilo ir antrinės problemos: kai kur strigo vandens tiekimas, o dalis kelių tapo sunkiai pravažiuojami arba visai nepravažiuojami.

    Gyventojai taip pat pranešė apie ryšio sutrikimus, o savivaldybė fiksavo didėjantį kreipimųsi skaičių dėl vandens ir maisto stygiaus atokesnėse vietovėse. Papildomą riziką kėlė gyvenamosiose teritorijose likę nuvirtę medžiai ir nulūžusios šakos, galinčios kelti pavojų žmonių saugumui.

    Pagalba ir prioritetai

    Savivaldybė pirmadienį gyventojams pateikė informaciją, kur kreiptis dėl būtiniausių poreikių, jei pagalbos prireiktų atokiau gyvenantiems asmenims. Akcentuojama, kad pirmiausia siekiama užtikrinti geriamojo vandens prieinamumą, pagalbą dėl maisto bei skubius sveikatos poreikius.

    Prie likvidavimo darbų prisideda specialią įrangą turinčios įstaigos, kurios dalijasi ištekliais: generatoriais, bokšteliais, keltuvais ir kita technika. Prioritetas teikiamas pavojingų medžių ir šakų šalinimui, kelių pravalymui ir kritinių infrastruktūros gedimų šalinimui.

    Kodėl skelbiama ekstremali situacija

    Ekstremalios situacijos režimas leidžia operatyviau koordinuoti institucijų veiksmus ir greičiau pasitelkti papildomas pajėgas. Savivaldybė nurodo, kad taip paprasčiau organizuoti pagalbą valant teritorijas bei pristatant maistą, vandenį ir medicinos priemones į tolimesnes ar sunkiai pasiekiamas gyvenvietes.

    Gyventojai raginami išlikti atsargūs: nesiartinti prie nutrūkusių laidų, nevaikščioti po vietas, kur gali kristi šakos, ir įvertinti, ar namuose turimi žibintuvėliai, įkrauti telefonai, vandens atsargos. Esant būtinybei, patariama kreiptis į savivaldybės nurodytus kontaktus ar skubios pagalbos tarnybas.

  • Kazlų Rūda baigia šildymo sezoną nuo balandžio 30 dienos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Kazlų Rūda baigia šildymo sezoną nuo balandžio 30 dienos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Kazlų Rūdos savivaldybėje šildymo sezonas savivaldybės administracijoje ir pavaldžiose įstaigose baigiamas nuo balandžio 30 dienos. Sprendimas įtvirtintas mero potvarkiu, įvertinus artimiausių dienų orų prognozes ir šilumos poreikio pokyčius.

    Šildymas išjungiamas savivaldybės administracijoje, švietimo, kultūros, sporto, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose. Praktikoje tai reiškia, kad pastatuose šilumos tiekimas nutraukiamas centralizuotai pagal šilumos ūkio darbų grafiką.

    Šildymo sezono pabaiga paprastai siejama ne su konkrečia kalendorine data, o su faktinėmis oro sąlygomis. Lietuvoje savivaldybės dažniausiai sprendžia dėl sezono pabaigos, kai kelias paras iš eilės vidutinė lauko temperatūra išsilaiko aukštesnė ir šildymas tampa neekonomiškas.

    Gyventojams, kurių būstai prijungti prie centralizuoto šildymo, šis sprendimas svarbus ir dėl sąskaitų: pasibaigus sezonui mažėja šilumos energijos suvartojimas patalpų šildymui. Tuo pačiu dalis pastatų gali dar kurį laiką naudoti šilumą karštam vandeniui ruošti, jei karštas vanduo tiekiamas centralizuotai.

    Jei atvėstų orai ar prognozės pasikeistų, savivaldybės praktikoje gali koreguoti sprendimus dėl šildymo atnaujinimo atskiruose objektuose, ypač ten, kur svarbiausia užtikrinti komfortą ir paslaugų tęstinumą. Dėl konkrečių pastatų ar namų šildymo režimo gyventojams aktualiausia sekti namo administratoriaus arba šilumos tiekėjo pranešimus.