Valgomojo komplektas su stalu ir šešiomis vienodomis kėdėmis ilgą laiką buvo laikomas saugiausiu pasirinkimu, tačiau mažesnėse erdvėse jis dažnai tampa nepraktiškas. Kiekvienai kėdei reikia vietos atstumti, o praėjimai greitai susiaurėja, ypač kai virtuvė sujungta su svetaine.
Interjero specialistai vis dažniau siūlo alternatyvą: vienoje stalo pusėje statyti suolą, o kitoje palikti pavienes kėdes. Toks sprendimas leidžia geriau išnaudoti plotą, suteikia mažiau formalią nuotaiką ir padeda lanksčiau prisitaikyti, kai prie stalo susirenka daugiau žmonių.
Suolas taupo vietą
Ilgesnis suolas gali pakeisti dvi ar net tris kėdes, o tai ypač aktualu siaurose virtuvėse ir kompaktiškose valgomojo zonose. Jei stalo konstrukcija leidžia, suolą po valgio galima pristumti ar net pakišti po stalviršiu, kad jis neišsikištų į praėjimą.
Tokiu atveju kambarys atrodo tvarkingesnis, o judėti tampa paprasčiau net ir tada, kai valgomojo dalis yra šalia pagrindinio judėjimo tako. Praktikoje tai vienas iš nedaugelio sprendimų, kuris realiai sumažina „kliūčių“ skaičių, o ne tik vizualiai palengvina interjerą.
Patogumas tinka ne visiems
Suolas suteikia daugiau laisvės susėsti, nes vietos nėra griežtai „suskirstytos“ kaip su atskiromis kėdėmis. Šeimos vakarienėms ar susitikimams su svečiais tai patogu, nes žmones galima pasodinti arčiau, jei suolo ilgis tai leidžia.
Vis dėlto yra ir minusų: sėdinčiajam per vidurį gali būti sunkiau atsistoti netrukdant kitiems. Be atlošo suolas dažnai būna mažiau komfortiškas ilgesniam pasisėdėjimui, todėl vertinantiems patogumą verta rinktis paminkštintą modelį su atlošu ir statyti jį prie sienos.
Matmenys lemia sėkmę
Renkantis suolą svarbiausia tiksliai išsimatuoti. Dažna taisyklė tokia: suolas neturėtų būti ilgesnis už stalą, ypač jei planuojama jį pakišti po stalviršiu, kad netrukdytų judėti.
Sėdimos dalies aukštis turi derėti prie stalo aukščio, nes per didelis arba per mažas skirtumas greitai vargina nugarą ir pečius. Buitiniuose interjeruose kaip orientyras dažnai minimi apie 45 cm, tačiau galutinis sprendimas turėtų priklausyti nuo konkretaus stalo ir žmonių ūgio.
Vizualiai mažose erdvėse lengviau atrodo suolas ant plonesnių kojų, o masyvi, „uždara“ konstrukcija gali apsunkinti vaizdą. Kita vertus, didesniuose valgomuosiuose tvirtesnis suolas gali tapti solidžiu akcentu, jei jis dera su kitais baldais ir bendru stiliumi.
Įdomu ir tai, kad suolas bei kėdės nebūtinai turi būti iš vieno komplekto: skirtingos medžiagos ir formos leidžia sukurti gyvesnę, mažiau simetrišką kompoziciją. Paprastas medinis suolas dažnai derinamas su kitokiomis kėdėmis, o modelis su daiktadėže suteikia papildomos vietos staltiesėms ar padėkliukams.
Norint daugiau komforto, kietą sėdimą dalį galima papildyti pagalvėlėmis, kurios kartu tampa ir interjero detale. Taip vienas sprendimas padeda suderinti praktiškumą, jaukumą ir galimybę lengvai pritaikyti valgomojo zoną skirtingoms progoms.