CP v2

Tag: Keiras Starmeris

  • J. D. Vance smogė Britanijai po Starmerio atsistatydinimo: sako, politika „sugedusi“

    J. D. Vance smogė Britanijai po Starmerio atsistatydinimo: sako, politika „sugedusi“

    JAV viceprezidentas J. D. Vance po Jungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio atsistatydinimo pareiškė, kad šalis „ilgą laiką buvo nuvilta savo lyderystės“. Interviu britų spaudai jis kartu pabrėžė, kad Britanija yra „nuostabi“, tačiau politikoje esą mato rimtą sisteminę problemą.

    Pasak J. D. Vance, Jungtinėje Karalystėje žmonės esą laukia „reikšmingų struktūrinių pokyčių“, o britų politika jam atrodo „labai sugriuvusi“. Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Leiboristų partija pradeda vadovybės kaitos procesą, o K. Starmeris laikinai lieka poste iki įpėdinio patvirtinimo.

    „Žmonės tikrai šaukiasi reikšmingų struktūrinių pokyčių. Tikiuosi, kad Andy Burnhamas, o jei ne jis, tai kažkas kitas, sugebės tai įgyvendinti“, – sakė J. D. Vance.

    Britanijos vidaus politikoje šis laikotarpis vertinamas kaip dar vienas nestabilumo etapas, nes pastaraisiais metais šalyje dažnai keitėsi ministrai pirmininkai. Tokia kaita paprastai didina neapibrėžtumą dėl biudžeto, migracijos, energetikos ir ekonomikos politikos krypties, o tai atsiliepia ir investuotojų lūkesčiams.

    Interviu jis taip pat užsiminė apie galimą naują lyderį Andy Burnhamą, kuris šiame kontekste minimas kaip vienas realiausių kandidatų perimti vadovavimą. Jei tokia rokiruotė įvyktų, tai būtų dar vienas premjero pasikeitimas per palyginti trumpą laiką, o tai sustiprintų diskusijas apie britų politinės sistemos stabilumą.

    J. D. Vance kritiškas tonas Europos atžvilgiu skambėjo ir anksčiau: jis ne kartą kaltino žemyno lyderius nepakankamai sprendžiant migracijos problemas ir ginčijosi dėl žodžio laisvės ribojimo. Ši linija atitinka dalies JAV Respublikonų sparno retoriką, kuri pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja vidaus saugumą, sienų kontrolę ir skeptiškesnį požiūrį į Europos politinius sprendimus.

    Papildomos įtampos JAV ir Europos darbotvarkėje kelia ir Vašingtono bei sąjungininkų nesutarimai dėl saugumo politikos krypčių. Tokie pareiškimai, kaip J. D. Vance pasisakymas apie Britaniją, paprastai sukelia platesnę reakciją ne tik Londone, bet ir Europoje, nes signalizuoja apie griežtesnę transatlantinių santykių retoriką.

  • Starmerio istorinis atsiprašymas: 185 000 kūdikių atimti iš vienišų motinų, žada pokyčius

    Starmerio istorinis atsiprašymas: 185 000 kūdikių atimti iš vienišų motinų, žada pokyčius

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris parlamente oficialiai atsiprašė už valstybės vaidmenį dešimtmečius trukusioje priverstinių įvaikinimų praktikoje. Jis ją pavadino skaudžia dėme šalies istorijoje ir pripažino, kad pasekmės daugybei šeimų jaučiamos iki šiol.

    Remiantis istorinių tyrimų ir parlamentinių svarstymų metu pateiktais duomenimis, 1949–1976 metais Anglijoje ir Velse apie 185 000 nesusituokusių moterų pagimdytų kūdikių buvo atiduoti įvaikinti susituokusioms poroms. Kampanijų dalyviai teigė, kad daugelis motinų buvo spaudžiamos, klaidinamos ar gąsdinamos atsisakyti vaikų.

    Starmeris susitiko su nukentėjusiųjų atstovais, dalis jų stebėjo atsiprašymą Bendruomenių Rūmų galerijoje. Premjeras pabrėžė, kad prievarta ar spaudimu grįsti sprendimai paveikė ir įvaikintus vaikus, ir jų biologines šeimas, o trauma neretai tęsiasi visą gyvenimą.

    „Vaikai užaugo tikėdami, kad buvo nepageidaujami. Jaunoms motinoms buvo sakoma, kad jos amoralios, o jų kūdikiams esą bus geriau be jų“, – sakė Keiras Starmeris.

    Anot premjero, tai nebuvo pavieniai atvejai: praktikos buvo įtvirtintos savivaldos struktūrose, savanoriškose ir tikėjimu grįstose institucijose, taip pat sveikatos ir socialinės priežiūros sistemoje. Jis pripažino, kad valstybė turi atsakomybę už finansuotus ir legitimuotus mechanizmus, kurie sudarė sąlygas tokiems sprendimams.

    Dar 2022 metais parlamento Jungtinis žmogaus teisių komitetas ragino vyriausybę atsiprašyti už viešųjų institucijų ir valstybės tarnautojų veiksmus, kurie, komiteto vertinimu, prisidėjo prie priverstinių įvaikinimų. 2023 metais atsiprašymus paskelbė Škotijos ir Velso valdžios, tačiau tuometinė konservatorių vadovaujama JK vyriausybė atsisakė tai padaryti, argumentuodama, kad valstybė šių praktikų aktyviai nerėmė.

    Prie atsiprašymo Starmeris pridėjo ir konkrečius pažadus: daugiau pagalbos nukentėjusiems žmonėms, lengvesnę prieigą prie įvaikinimo dokumentų bei didesnį psichologinės pagalbos prieinamumą. Kampanijų dalyviai pabrėžia, kad atsiprašymas yra esminis žingsnis pripažįstant padarytą žalą ir mažinant ilgai lydėjusią socialinę stigmą.

    „Gėda ne jūsų, jos niekada nebuvo jūsų. Gėda yra mūsų“, – sakė Keiras Starmeris.

  • Starmerio atsistatydinimas sukėlė britų sumaištį: Londone jau kalbama apie įpėdinį ir rizikas

    Starmerio atsistatydinimas sukėlė britų sumaištį: Londone jau kalbama apie įpėdinį ir rizikas

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė atsistatydinantis, o tai iš karto įplieskė valdančiosios Leiboristų partijos lyderystės rinkimus. Londone pirmadienį girdėjosi ir nusivylimas, ir atsargi viltis, kad politinis pokytis atneš apčiuopiamų rezultatų.

    Dalis sostinės gyventojų teigė nemanantys, kad naujas premjeras iš esmės pakeistų jų kasdienybę. Kiti akcentavo pragyvenimo kainų spaudimą ir jausmą, kad pažadėti ekonominiai pagerėjimai per trumpą laiką taip ir netapo realybe.

    Vienas kalbintų londoniečių, teisininkas Alanas Collinsas, atsistatydinimą įvertino kaip galimybę šaliai persigrupuoti, tačiau įspėjo dėl nuolatinės kaitos kainos. Dažni vyriausybės vadovų pasikeitimai, anot jo, gali didinti politinį neapibrėžtumą ir silpninti pasitikėjimą sprendimų tęstinumu.

    „Tai gali būti gera žinia šaliai, bet nuolatiniai premjerų keitimai kelia dar daugiau nestabilumo“, – sakė Alanas Collinsas.

    Kalbinti gyventojai taip pat diskutavo apie tai, kas galėtų perimti partijos vairą. Medicinos studentė Phoebe Plugge-Porter sakė, kad dalis rinkėjų laukė ryškesnių pokyčių, o dabar mato nusivylimo augimą ir nerimauja dėl Reform UK populiarėjimo.

    „Žmonės norėjo permainų, bet dalis jaučiasi nusivylę; neramina ir Reform UK augimas“, – sakė Phoebe Plugge-Porter.

    Pasak jos, vienu iš stipriausių kandidatų į lyderius galėtų būti buvęs Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnhamas, galintis sutelkti platesnį palaikymą partijos viduje. Vis dėlto reali kova dėl vadovavimo priklausys nuo to, ar Leiboristai rinksis tęstinumą, ar ryškesnį kurso keitimą.

    K. Starmeris nurodė, kad trauksis iš partijos lyderio pareigų, bet laikinai eis ministro pirmininko pareigas, kol bus išrinktas įpėdinis. Toks sprendimas reiškia, kad Jungtinė Karalystė artėja prie dar vieno vyriausybės vadovo pasikeitimo ir gali turėti jau septintą premjerą per kiek daugiau nei dešimtmetį.

    Politologai paprastai pabrėžia, kad lyderystės rinkimai valdančiojoje partijoje dažnai sukelia rinkų ir verslo atsargumą, nes didėja neaiškumas dėl mokesčių, viešųjų išlaidų ir reformų tempo. Kartu tai tampa testu, ar partija gebės greitai sutarti dėl krypties ir atkurti rinkėjų pasitikėjimą prieš artėjančius politinius ciklus.

  • Keiras Starmeris svarsto pasitraukimą: žiniasklaida mini terminus, spaudimas auga po rinkimų

    Keiras Starmeris svarsto pasitraukimą: žiniasklaida mini terminus, spaudimas auga po rinkimų

    Kalbos apie atsistatydinimą stiprėja

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, pasak verslo sekretoriaus Peterio Kyle’o, vertina „politines realijas“ ir lygina situaciją su tuo, kas buvo prieš savaitę. Šie komentarai nuskambėjo viešojoje erdvėje sustiprėjus pranešimams, kad premjeras artimiausiomis dienomis gali paskelbti apie pasitraukimą.

    P. Kyle’as interviu BBC teigė, kad vyriausybė sieks, jog procesas, kad ir kaip klostytųsi, išliktų „funkcionalus“. Tai vertinama kaip bandymas mažinti įtampą, kol Dauningo gatvė susiduria su augančiu politiniu spaudimu.

    „Jis skiria laiko įvertinti, kokios šiandien yra politinės realijos, palyginti su praeita savaite“, – sakė Peteris Kyle’as.

    Kas didina spaudimą Starmeriui?

    Didžiosios Britanijos žiniasklaida skelbė, kad Keiras Starmeris gali pranešti apie atsistatydinimą ir pateikti pasitraukimo grafiką jau artimiausiu metu. Nors oficialaus patvirtinimo nebuvo, tokie pranešimai paprastai rodo, kad partijos viduje vyksta intensyvios derybos dėl tolesnės krypties.

    Premjeras pastarosiomis savaitėmis patiria spaudimą po prastų leiboristų rezultatų vietos rinkimuose gegužę. Tokie signalai ypač svarbūs, nes vietos rinkimai Jungtinėje Karalystėje dažnai tampa visuomenės nuotaikų barometru prieš nacionalinius sprendimus ir testuoja partijos lyderystės patikimumą.

    Lyderystės kova ir galimi įpėdiniai

    Papildomu smūgiu laikoma Andy Burnhamo pergalė svarbiuose papildomuose rinkimuose Makerfilde. A. Burnhamas laikomas vienu ryškiausių leiboristų veidų, o jo sugrįžimas į parlamentinę politiką sustiprino kalbas apie galimą lyderystės permainą.

    Makerfilde A. Burnhamas surinko 24 927 balsus, apie 55 proc. visų balsų. Antroje vietoje liko „Reform UK“ kandidatas Robertas Kenyonas su 15 696 balsais, trečioje – „Restore Britain“ kandidatė Rebecca Shepherd su 3 111.

    „Tai paskutinis šansas pasikeisti. Antro šanso nebus“, – sakė Andy Burnhamas.

    Viešai skelbiama, kad tiek A. Burnhamas, tiek buvęs sveikatos sekretorius Wesas Streetingas svarstytų dalyvauti lyderio rinkimuose, jei jie būtų paskelbti. Tuo pat metu leiboristų vadovybei tenka užduotis suvaldyti vidinę konkurenciją ir atsakyti į augantį Nigelo Farage’o vadovaujamos „Reform UK“ iššūkį.

    Papildomos įtampos įnešė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai socialiniuose tinkluose, kuriuose jis tvirtino, esą britų premjeras „atsistatydins“, kritikuodamas jo politiką migracijos ir energetikos srityse. Vis dėlto tokie pasisakymai labiau vertinami kaip reakcija į žiniasklaidos pranešimus, o ne kaip informacija iš JK vyriausybės vidaus.

  • Londono teismas nuteisė du vyrus dėl padegimų, susijusių su premjero Keiro Starmerio turtu

    Londono teismas nuteisė du vyrus dėl padegimų, susijusių su premjero Keiro Starmerio turtu

    Londono teismas pirmadienį pripažino du vyrus kaltais dėl sąmokslo padegti su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu siejamą turtą. Byla sulaukė didelio dėmesio, nes prokuratūra kalbėjo apie koordinavimą iš išorės ir galimą bandymą įbauginti visuomenę.

    22 metų Ukrainos pilietis Romanas Lavrynovych ir 27 metų Rumunijos pilietis Stanislavas Carpiuc pripažinti kaltais dėl sąmokslo tyčia sukelti gaisrus ir padaryti turtinę žalą. Lavrynovych taip pat pripažintas kaltu dėl dviejų padegimo epizodų, kai buvo neatsargiai rizikuota žmonių gyvybėmis; nuosprendžio paskelbimas numatytas penktadienį.

    Trys taikiniai per vieną mėnesį

    Teisme nurodyta, kad trys gaisrai buvo sukelti naktimis 2025 metų gegužę. Taikiniais tapo automobilis, kuris anksčiau priklausė premjerui, vieno Šiaurės Londono daugiabučio lauko durys ir buvę K. Starmerio namai Kentish Town rajone.

    Nors per incidentus niekas nenukentėjo, teismas pabrėžė realią grėsmę gyventojams. Skelbta, kad viename iš epizodų dūmai užpildė laiptinę, o kitoje vietoje pastato gyventojas buvo priverstas trauktis ant stogo, kai koridoriai prisipildė dūmų.

    Telegram žinutės ir kriptovaliutos pažadas

    Pasak bylos medžiagos, R. Lavrynovych esą buvo užverbuotas per „Telegram“ platformą rusakalbio asmens, prisistačiusio „El Money“ slapyvardžiu. Už padegimus ir jų įrodymų nufilmavimą buvo pažadėta apie 3 500 eurų vertės suma kriptovaliuta, pateikiant detalias instrukcijas, kaip pasirinkti priemones ir išvengti aptikimo.

    R. Lavrynovych teisme pripažino sukėlęs gaisrus, tačiau tvirtino nežinojęs, kam priklauso taikiniai, ir teigė net neatpažinęs K. Starmerio pavardės. Jis taip pat aiškino, kad vėliau sulaukė grasinimų, o pažadėto atlygio esą negavo.

    Teismas nustatė, kad S. Carpiuc atliko koordinavimo vaidmenį, susijusį su logistika ir atsiskaitymo detalėmis. Trečiasis byloje minėtas asmuo, 35 metų Petro Pochynok, buvo išteisintas; prokuratūra teigė, jog jis galėjo būti kviestas filmuoti gaisrus kaip atlikto darbo įrodymą.

    Ar tai buvo valstybės įtaka?

    Londono kovos su terorizmu padalinio vadovė Helen Flanagan viešai teigė, kad atakos buvo suplanuotos siekiant įbauginti ir kelti baimę, tačiau pridūrė, jog nėra įrodymų, kad grėsmė buvo valstybės remiama. Karūnos prokuratūros tarnyba savo ruožtu pabrėžė, kad tokio pobūdžio nusikaltimai bus tiriami ir persekiojami principingai.

    Vis dėlto viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl galimų ryšių su Rusija. Žiniasklaidoje skelbta apie tyrimus, kuriuose „El Money“ siejamas su buvimu Rusijoje ir galimomis sąsajomis su įsilaužėlių grupuotėmis, o atskiri pranešimai kėlė prielaidą apie galimą platesnį užsienio įtakos kontekstą, kurį Rusijos atstovybė Jungtinėje Karalystėje neigė.

    Pats K. Starmeris anksčiau parlamente pareiškė, kad tokio pobūdžio nusikaltimai yra smūgis demokratijai ir vertybėms, kuriomis remiasi valstybės gyvenimas. Teismas penktadienį turėtų paskelbti bausmes dviem nuteistiesiems.

  • J. D. Vance’as kritikuoja JK policiją dėl studento nužudymo: byla įkaitino migracijos debatą

    J. D. Vance’as kritikuoja JK policiją dėl studento nužudymo: byla įkaitino migracijos debatą

    JAV viceprezidentas J. D. Vance’as viešai sukritikavo Jungtinės Karalystės institucijų veiksmus tiriant 18-mečio studento Henry Nowako nužudymą Sautamptone. Politikas teigė, kad policijos reakcija ir vėlesnis bylos viešas aptarimas tapo simboliu platesnėms diskusijoms apie migraciją ir visuomenės saugumą.

    Byla susijusi su 2025 metų gruodį įvykusiu išpuoliu: Henry Nowakas buvo mirtinai sužalotas peiliu, o incidento aplinkybės vėliau tapo itin politizuotos. Pasak viešojoje erdvėje aptariamų detalių, įtariamasis Vickrum Digwa policijai esą pateikė melagingą versiją, jog pats buvo auka, ir tvirtino patyręs rasinį įžeidimą.

    Ši istorija papildomą atgarsį sukėlė dėl policijos veiksmų įvykio vietoje: JK žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose buvo keliami klausimai, ar pareigūnai tinkamai įvertino situaciją ir ar nebuvo priimti sprendimai, kurie galėjo paveikti nukentėjusiojo galimybes sulaukti savalaikės pagalbos. Hampšyro policija atsiprašė šeimos, o bylą peržiūrai perdavė Nepriklausomai policijos elgesio priežiūros institucijai.

    Politinis spaudimas ir „dviejų lygių“ policijos kaltinimai

    J. D. Vance’o pasisakymai buvo siejami su jo ilgalaike kritika Europos migracijos politikoms. Socialiniame tinkle X jis teigė, kad Henry Nowako mirtis esą atspindi „civilizacinį nuosmukį“ ir kaltino Europos politinius elitų sprendimus, kurie, jo žodžiais, silpnina visuomenės atsparumą ir viešąją tvarką.

    „Henry Nowakas mirė taip, kaip miršta civilizacija: apleista, sukaustyta institucijų, kurios juo nepasitikėjo ir juo nesirūpino“, – sakė J. D. Vance’as.

    JAV Valstybės departamentas atskirame pareiškime taip pat įžvelgė vadinamąją „dviejų lygių“ policiją, t. y. nevienodą institucijų reagavimą į panašius incidentus priklausomai nuo aplinkybių ar dalyvių tapatybės. Tokia retorika pastaraisiais metais dažnėja transatlantinėse diskusijose, kuriose vidaus saugumo klausimai vis dažniau persipina su informacinių kampanijų ir politinės mobilizacijos temomis.

    Elono Musko įrašai ir JK premjero reakcija

    Byla tapo rezonansinė ir dėl aktyvaus aptarinėjimo socialiniuose tinkluose. „X“ savininkas Elonas Muskas ne kartą skelbė įrašus apie policijos atsaką, o tai prisidėjo prie dar didesnio emocinio fono ir skirtingų interpretacijų plitimo.

    JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris sureagavo griežtai ir apkaltino E. Muską bandymu kurstyti susiskaldymą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais pavienės bylos neretai tampa politinių naratyvų „nešėjomis“, ypač kai jos paliečia jautrias temas, tokias kaip migracija, nusikalstamumas ir pasitikėjimas teisėsauga.

    Kodėl ši byla tapo platesnio ginčo dalimi

    Henry Nowako nužudymo istorija Jungtinėje Karalystėje išsiplėtė už konkretaus nusikaltimo ribų ir tapo diskusija apie institucijų skaidrumą, policijos atsakomybę bei viešosios informacijos kokybę. Kai tyrimai dar vyksta, visuomenės spaudimas institucijoms didėja, o politiniai pareiškimai iš užsienio tik dar labiau įkaitina debatus.

    Kol Nepriklausoma policijos elgesio priežiūros institucija vertina pareigūnų veiksmus, pagrindinis klausimas lieka tas pats: ar reagavimas į išpuolį atitiko procedūras ir ar buvo padaryta klaidų, kurios galėjo turėti įtakos tragiškai baigčiai. Atsakymai į šiuos klausimus gali nulemti ne tik šios bylos eigą, bet ir platesnį pasitikėjimą JK teisėsauga.

  • Zelenskis sekmadienį Londone susitiks su Macronu, Merzu ir Starmeriu: ko tikimasi iš derybų

    Zelenskis sekmadienį Londone susitiks su Macronu, Merzu ir Starmeriu: ko tikimasi iš derybų

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį Londone planuoja susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu. Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad pokalbių centre bus tolesnis spaudimas Rusijai ir bendri žingsniai siekiant tvarios taikos.

    Susitikimas numatytas Dauningo gatvėje, o lyderiai ketina aptarti, kaip koordinuoti karinę, politinę ir ekonominę paramą Kyjivui, taip pat kokių signalų galima tikėtis Maskvai. Pasak Paryžiaus, darbotvarkėje bus ir iki šiol atliktų darbų apžvalga, orientuota į „teisingą ir ilgalaikę taiką“ Ukrainoje bei Europos žemyne.

    Koalicija ir taikos scenarijai

    Macronas taip pat pranešė, kad kitas vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikimas turėtų vykti Paryžiuje liepos 13–14 dienomis. Ši iniciatyva, kurią pastaraisiais metais aktyviai stūmė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, vienija apie 25 valstybes, svarstančias galimą daugianacionalinių pajėgų modelį po taikos susitarimo.

    Pastarosiomis dienomis dėmesį patraukė ir Zelenskio siūlymas dėl tiesioginio susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kartu pabrėžiant pasirengimą visapusiškoms paliauboms. Vakarų sostinėse toks signalas vertinamas kaip bandymas perkelti iniciatyvą į diplomatinį lygmenį, tačiau pabrėžiama, kad bet kokios derybos priklausys nuo realių veiksmų fronte.

    Smūgiai Ukrainoje ir fronto dinamika

    Kol vyksta diplomatinės pastangos, Rusijos atakos prieš Ukrainą neslūgsta. Per naktį į penktadienį, pagal Ukrainos institucijų skelbiamą informaciją, žuvo mažiausiai septyni žmonės, o dalis jų buvo civiliai objektai ir darbuotojai.

    Tarp taikinių minima maisto pramonės įmonė netoli Kyjivo, kur žuvo keturi žmonės, taip pat pranešta apie aukas Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse. Ukrainos vertinimu, per naktį Rusija panaudojo 216 tolimojo nuotolio dronų ir dvi raketas, o kariuomenė skelbė numušusi 198 taikinius.

    Analizuojant Institute for the Study of War duomenis, kuriuos apibendrino AFP, teigiama, kad Ukraina gegužę antrą mėnesį iš eilės susigrąžino daugiau teritorijos, nei jos prarado. Tuo pat metu Rusijos ekonominė padėtis, Vakarų vertinimu, sudėtingėja dėl augančių kainų, didesnių mokesčių, brangaus skolinimosi, darbo jėgos trūkumo ir verslų užsidarymo, o tai didina spaudimą Kremliui tęsiant karą.

    Londono susitikimas laikomas bandymu suvienodinti pagrindinių Europos sostinių pozicijas dėl tolesnės paramos Ukrainai ir galimų derybinių rėmų. Sprendimų dėl konkrečių įsipareigojimų tikimasi ne iš karto, tačiau pats formatas rodo siekį išlaikyti iniciatyvą ir aiškią koordinaciją artėjant naujiems politiniams sprendimams vasarą.

  • ES atmetė JK siūlymą dėl bendros prekių rinkos: ką tai reiškia Keiro Starmerio planams

    ES atmetė JK siūlymą dėl bendros prekių rinkos: ką tai reiškia Keiro Starmerio planams

    Europos Sąjunga atmetė Jungtinės Karalystės siūlymą sukurti bendrą prekių rinką su ES, remiantis britų žiniasklaidos pranešimais. Tai būtų reikšmingas žingsnis švelninant po „Brexit“ atsiradusias prekybos kliūtis, tačiau Briuselis, kaip teigiama, idėjos nepalaikė.

    Diskusijos vyksta beveik dešimtmetį po 2016 metais įvykusio referendumo, kai JK pasirinko pasitraukimą iš bloko. Pastaruoju metu ES ir JK vėl derasi dėl santykių „perkrovimo“, o artimiausiomis savaitėmis laukiamas aukšto lygio abiejų pusių susitikimas.

    Ko siekia Londonas

    Pranešimuose teigiama, kad siūlymą Briuselyje pristatė Michaelo Ellamo vadovaujama JK derybininkų komanda. Londono tikslas būtų praktiškai sumažinti prekių judėjimo trintį, kuri po „Brexit“ išaugo dėl muitinės procedūrų, taisyklių skirtumų ir patikrų.

    Toks modelis teoriškai galėtų palengvinti eksportą ir importą, ypač pramonės ir maisto tiekimo grandinėse, tačiau jis neišvengiamai kelia klausimą dėl taisyklių derinimo. ES tradiciškai reikalauja, kad gilesnė prieiga prie bendrosios rinkos būtų susieta su aiškiomis „žaidimo taisyklėmis“, priežiūra ir ginčų sprendimo mechanizmais.

    Kodėl ES galėjo pasakyti „ne“

    ES nenoras svarstyti atskiros bendros prekių rinkos idėjos gali būti susijęs su precedento baime: Briuselis vengia situacijų, kai ne ES narė gautų plačią prieigą prie bendrosios rinkos be viso įsipareigojimų paketo. Be to, atskiras susitarimas dėl prekių neišspręstų paslaugų sektoriaus, kuris JK ekonomikai yra itin svarbus, klausimų.

    Europos Komisija viešai nekomentavo pačių pranešimų, tačiau pabrėžė siekį užbaigti svarbiausius ankstesnio bendro supratimo dokumento darbus prieš artėjantį ES ir JK susitikimą. Komisija taip pat nurodė, kad mato erdvės glaudesniam bendradarbiavimui ten, kur tai šiuo metu svarbiausia.

    Kas toliau: realistiškesnės derybų kryptys

    Dėmesys, kaip skelbia britų transliuotojas BBC, krypsta į jau vykstančių derybų turinį, kur aptariamos konkrečios sritys, tokios kaip maisto ir žemės ūkio produktų prekyba bei energetika. Šiose srityse dažnai ieškoma labiau techninių, siauresnių sprendimų, kurie gali duoti apčiuopiamos naudos neprilygstant pilnai integracijai į bendrąją rinką.

    Tuo pat metu JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris viešai akcentuoja siekį grąžinti šalį „į Europos širdį“ ir stiprinti ryšius su žemynu. Vis dėlto bet koks apčiuopiamesnis suartėjimas prekyboje reikštų ir jautrius politinius pasirinkimus namuose, nes „Brexit“ klausimas JK išlieka visuomenę skaldantis.

    Artėjantis ES ir JK aukščiausio lygio susitikimas turėtų parodyti, ar abi pusės sugebės rasti pragmatišką kelią mažinti įtampas ir trintį bent atskirose srityse. Kol kas signalai rodo, kad plataus masto grįžimas prie bendros prekių rinkos idėjos Briuselyje šiuo metu neturi pakankamo politinio svorio.

  • ES kritikuoja Jungtinės Karalystės sprendimą dėl Rusijos sankcijų: kas slepiasi už laikinos išimties degalams

    ES kritikuoja Jungtinės Karalystės sprendimą dėl Rusijos sankcijų: kas slepiasi už laikinos išimties degalams

    Europos Komisijos ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis sukritikavo Jungtinę Karalystę dėl sprendimo sušvelninti dalį planuotų sankcijų, susijusių su rusiškos kilmės naftos produktais. Pasak jo, Londono žingsnis G7 partneriams nebuvo iš anksto aiškiai pristatytas, todėl Briuseliui tapo netikėtu.

    Ginčas kilo dėl Jungtinės Karalystės išduotos sankcijų licencijos, kuri laikinai numato išimtį reaktyviniam kurui ir dyzelinui. Tai reiškia, kad šie produktai gali būti įvežami, net jei jie pagaminti iš rusiškos kilmės naftos, tačiau perdirbti Indijoje ar kitose trečiosiose šalyse.

    Sankcijos ir signalas G7 partneriams

    Valdis Dombrovskis teigė, kad tokie sprendimai turi būti derinami su sąjungininkais, ypač kai kalbama apie bendrą spaudimą Rusijai. Jo vertinimu, dabartinė geopolitinė situacija yra argumentas sankcijas ne silpninti, o priešingai, išlaikyti arba griežtinti.

    Komisaras taip pat atkreipė dėmesį į energetikos kainų šuolių riziką, kuri didina Rusijos gaunamas pajamas iš energijos išteklių. Briuselis akcentuoja, kad sankcijų režimo spragos gali susilpninti bendrą G7 politikos patikimumą ir praktinį poveikį.

    Starmerio argumentas: vartotojų ir rinkos apsauga

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris sprendimą aiškino kaip tikslinę, trumpalaikę priemonę, skirtą sklandžiai pereiti prie naujų taisyklių. Jo teigimu, išimtys padėtų apsaugoti Jungtinės Karalystės vartotojus ir sumažinti staigaus kainų šuolio riziką.

    Prekybos ministras Chrisas Bryantas Parlamento nariams aiškino, kad išimtys iš dalies susijusios su padidėjusiu nepastovumu energijos rinkose, kurį kursto įtampa Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto jis pripažino komunikacijos klaidas ir atsiprašė dėl informavimo spragų.

    Ar išimtis nepaverčia sankcijų formaliomis?

    Energetikos srautų analizė rodo, kad būtent reaktyvinis kuras ir dyzelinas sudaro beveik visą Jungtinės Karalystės importą iš perdirbimo įmonių, kurios apdoroja rusišką naftą. Dėl to kritikai teigia, jog tokia išimtis gali reikšmingai sumažinti planuotos sankcijų priemonės efektą.

    Europos Sąjunga panašų draudimą yra įgyvendinusi anksčiau, o Briuselis tikisi, kad G7 šalys laikysis kuo artimesnės, koordinuotos linijos. Jungtinės Karalystės atstovai tikina, kad dėl sankcijų paketo buvo konsultuojamasi, tačiau ES pusė pabrėžia, kad konkretūs degalų išimčių kontūrai nebuvo pakankamai aiškiai aptarti iš anksto.

    Situacija kelia įtampą ir politinėje plotmėje, nes Kyjivas sankcijų temą vertina itin jautriai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai pabrėžė, kad Ukrainos pozicija buvo perduota Londonui, o Jungtinės Karalystės pareigūnai tvirtina, jog spaudimas Rusijos ekonomikai iš esmės nemažinamas.

    Tuo pat metu Londono ministrai kartoja, kad licencijos bus laikinos ir bus sustabdytos, kai tik tai bus įmanoma. Vis dėlto Briuselio kritika rodo, kad net trumpalaikės išimtys sankcijų politikoje gali turėti didelį diplomatinį ir ekonominį svorį.

  • Didžiosios Britanijos politika dreba: A. Burnhamo šansas į premjerus gąsdina rinkas

    Didžiosios Britanijos politika dreba: A. Burnhamo šansas į premjerus gąsdina rinkas

    Didžiosios Britanijos finansų rinkose auga įtampa: investuotojai vis atidžiau stebi politinius signalus, kad premjeras Keiras Starmeris gali susidurti su rimtu iššūkiu savo poste. Rinkų dalyviai baiminasi, kad galimas valdžios pasikeitimas reikštų didesnį skolinimąsi ir silpnesnę fiskalinę drausmę.

    Pagrindiniu pretendentu į lyderystę įvardijamas Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnhamas, kuriam atsiveria kelias į Bendruomenių Rūmus per papildomus rinkimus šiaurės vakaruose. Jei jam pavyktų užsitikrinti mandatą ir sustiprinti paramą partijos viduje, jo ambicijos dėl Dauningo gatvės 10 numerio gali tapti realios.

    Kas neramina investuotojus?

    Rinkoms jautriai reaguojant į politinį neapibrėžtumą, spaudimą patiria svaras ir valstybės skolos vertybiniai popieriai. Investuotojai paprastai reikalauja didesnės grąžos, kai kyla rizika, jog valdžia didins išlaidas ar keis mokesčių kryptį, o tai gali apsunkinti skolos valdymą.

    Prie nerimo prisideda ir viešojoje erdvėje aptariamos idėjos apie ambicingesnes būsto bei infrastruktūros programas, kurios galėtų būti finansuojamos papildomu skolinimusi. Taip pat aptariama galimybė griežtinti apmokestinimą brangesniam nekilnojamajam turtui Londone ir pietryčių Anglijoje, kas rinkose vertinama kaip potencialiai politiškai patrauklu, bet ekonomiškai rizikinga priemonė.

    Rizikos premija gali išlikti ilgam

    Analitikai pabrėžia, kad net ir vien kalbos apie valdžios pasikeitimą gali lemti ilgiau trunkantį politinės rizikos priedą finansiniam turtui. Tai reiškia, kad svaro kursui ir skolos kainai kurį laiką įtaką darys ne tik ekonominiai rodikliai, bet ir vidaus politikos dinamika.

    Kai kurie ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis anksčiau skambėjusių aštresnių pareiškimų apie obligacijų rinkas vėliau buvo sušvelninti, tačiau neapibrėžtumas vis tiek išlieka. Investuotojams svarbiausia ne vien retorika, o tai, ar būsima vyriausybė laikysis aiškių fiskalinių taisyklių ir gebės suderinti augimo tikslus su skolos tvarumu.

    Politika veikia ir užsienio politiką

    Didėjantis vidaus politikos spaudimas premjerui gali turėti pasekmių ir tarptautinėje arenoje, nes lyderio dėmesys ir politinis kapitalas persiskirsto į išlikimą namuose. Tokiu atveju silpnėja ir šalies derybinės pozicijos Europoje, ypač sprendžiant saugumo ar ekonominio bendradarbiavimo klausimus.

    „Jei lyderis namuose kovoja dėl posto, jo įtaka Europoje silpnėja, o partneriai laukia, ar po kelių mėnesių nepasikeis derybų kryptis“, – sakė buvęs diplomatas ir Lordų Rūmų narys Peteris Rickettsas.

    Kol kas lemiamu faktoriumi išlieka artėjantys papildomi rinkimai ir tai, ar A. Burnhamui pavyks įrodyti, kad jis gali laimėti prieš stiprėjančius dešiniuosius varžovus. Rinkos tuo metu vertins ne tik rezultatą, bet ir signalą, kokia kryptimi judės Darbo partija ir visa Didžiosios Britanijos fiskalinė politika.