Prie Turkijos pietinės pakrantės, netoli Kekovos salos šalia Antalijos, povandeninių tyrimų metu aptiktos itin senos laivo nuolaužos, kurias mokslininkai sieja su ankstyvuoju bronzos amžiumi. Radinys glūdi maždaug 30 metrų gylyje, o preliminarus amžius siekia apie 4 400–4 700 metų, todėl tai gali būti vienas seniausių iki šiol identifikuotų tokio tipo laivų pasaulyje.
Jei datavimas pasitvirtins, atradimas gali praplėsti žinias apie pirmąsias intensyvesnes jūrų prekybos sistemas Viduržemio jūroje. Ankstyvajame bronzos amžiuje regione ryškėjo tolimesni mainai, o kai kuriose teritorijose kūrėsi organizuotesnės uostų ir prekybos grandys.
Kas rasta laivo vietoje
Medinė konstrukcija per tūkstantmečius neišliko, tačiau jūros dugne aptiktas krovinys leidžia atkurti dalį istorijos. Archeologai praneša radę daugiau nei 30 keraminių transportinių indų, taip pat tris stambius akmeninius inkarus.
Remiantis pirminiais vertinimais, laivas galėjo būti apie 10 metrų ilgio ir skirtas kroviniams gabenti. Indų forma ir gamybos ypatybės tapo svarbiausiu raktu nustatant laikotarpį, nes radiokarboninis datavimas be organinės medžiagos šiuo atveju yra ribotas.
Datavimas ir galimos kilmės versijos
Keramika apibūdinama kaip turinti dvi ąseles, iškilimą vidurinėje dalyje ir plokščią pagrindą. Tokie bruožai lyginami su radiniais Egipte ir Artimuosiuose Rytuose, o tai, tyrėjų teigimu, dera su ankstyvuoju bronzos amžiumi.
Papildomos užuominos siejamos su molio ir gamybos analizėmis, kurios leidžia svarstyti, kad dalis indų galėjo būti pagaminta Jordano slėnio dirbtuvėse. Panašūs radiniai fiksuoti ir kitose Viduržemio regiono vietose, todėl tai stiprina hipotezę apie plačias to meto prekybines jungtis.
„Šis radinys yra tarsi laiko kapsulė jūros dugne, leidžianti pažvelgti į laikotarpį, iš kurio turime labai mažai tiesioginių liudijimų apie tolimas keliones jūra“, – sakė tyrimams vadovaujantis profesorius Hakan Öniz.
Ką galėjo gabenti ir kur plaukė
Mokslininkai neatmeta, kad amforose buvo gabentas alyvuogių aliejus, vynas ar medžių sakai, nes kai kuriuose induose aptikta blizgi, tiršta nuosėda. Jos sudėtį ketinama nustatyti laboratoriniais metodais, tačiau pabrėžiama, kad indai galėjo būti naudoti pakartotinai.
Pagal dabartines prielaidas laivas galėjo išplaukti iš rytinės Viduržemio jūros dalies, dabartinio Levanto regiono, ir judėti link Trojos šiaurės vakarų Turkijoje arba Kretos. Tiksli maršruto kryptis kol kas nėra patvirtinta, nes trūksta tiesioginių navigaciją liudijančių objektų.
Tyrėjai taip pat mini neįprastą radinį su devyniais ženklais ir dviem skylėmis, kuris galėjo būti naudojamas pienui mušti ir sviestui ar sūriui gaminti. Vis dėlto pabrėžiama, kad šią versiją dar reikės pagrįsti papildomais tyrimais.