CP v2

Tag: Keleivių elgesys

  • Jungtinė Karalystė svarsto nacionalinį „juodąjį sąrašą“: girti ir agresyvūs keleiviai nebeskristų

    Jungtinė Karalystė svarsto nacionalinį „juodąjį sąrašą“: girti ir agresyvūs keleiviai nebeskristų

    Jungtinės Karalystės vyriausybė, artėjant intensyviausiam vasaros kelionių sezonui, svarsto priemones, kurios leistų griežčiau tramdyti lėktuvuose besiautėjančius keleivius. Aptariamas nacionalinis draudimų mechanizmas, pagal kurį už rimtus incidentus nubausti asmenys negalėtų skristi ne tik su viena, bet su visomis šalies oro linijomis.

    Siūlymai rengiami kartu su aviacijos sektoriumi ir apimtų atvejus, kai keleiviai smurtauja, įžeidinėja įgulą, kelia grėsmę saugumui ar dėl alkoholio tampa nevaldomi. Oro linijos teigia, kad vienos bendrovės taikomas draudimas šiandien dažnai neveikia, nes tas pats žmogus gali tiesiog nusipirkti bilietą pas kitą vežėją.

    Kas būtų įtraukta į sąrašą?

    Pagal svarstomą modelį į nacionalinį sąrašą galėtų patekti asmenys, kurių elgesys lėmė skrydžio saugumo incidentą arba rimtą darbo sutrikdymą. Tarp tipinių situacijų minimi agresyvūs konfliktai salone, smurtas prieš įgulos narius, nuolatinis nurodymų ignoravimas ar girtas elgesys, keliantis riziką kitiems keleiviams.

    Tokios priemonės esmė – ne simbolinė bausmė, o reali pasekmė: praradus galimybę skristi su bet kuria oro bendrove, sumažėtų pakartotinių pažeidimų tikimybė. Aviacijos įmonės pabrėžia, kad net pavieniai incidentai kainuoja brangiai, ypač jei dėl konflikto tenka nukreipti lėktuvą į atsarginį oro uostą.

    Alkoholis oro uostuose – senas ginčas

    Diskusija Jungtinėje Karalystėje atsinaujino ir dėl alkoholio pardavimo oro uostuose bei priešskrydinių išgertuvių. Praktikoje oro uostuose alkoholis dažnai parduodamas nuo ankstyvo ryto, nes kelionių tvarkaraščiai nesutampa su įprastais paros ritmais, o aiškių ribojimų, kada galima prekiauti, nėra.

    Šiame kontekste viešai nuskambėjo „Ryanair“ vadovo Michaelio O’Leary raginimai riboti alkoholio vartojimą prieš skrydžius. Jis sieja augančią incidentų dalį su girtu elgesiu, o oro linijos vis dažniau prašo priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią problemoms dar prieš įlipant į lėktuvą.

    Didžiausia kliūtis – duomenų apsauga

    Vis dėlto nacionalinio draudimų sąrašo sukūrimas nėra paprastas: aviacijos sektorius turi laikytis griežtų duomenų apsaugos taisyklių, todėl keleivių informacijos dalijimasis tarp skirtingų vežėjų yra ribojamas. Dėl to ir susidaro spraga, kai vienos oro linijos uždraustas keleivis gali skristi su kita.

    Jungtinės Karalystės Transporto departamentas planuoja susitikimus su oro linijomis, kuriuose būtų tariamasi, kaip toks sąrašas galėtų veikti teisėtai ir proporcingai. Aviacijos sektorių atstovaujanti organizacija Airlines UK idėją vertina palankiai ir teigia, kad papildomos priemonės pačiais rimčiausiais atvejais galėtų apsaugoti didžiąją dalį keleivių.

    „Kiekvienas turėtų turėti teisę oro uoste ramiai išgerti alaus, tačiau antisocialus elgesys skrydžiuose yra visiškai nepriimtinas“, – sakė vienas vyriausybės šaltinis.

    „Tai kelia grėsmę keleivių ir įgulos saugumui bei sujaukia ilgai lauktas atostogas“, – pridūrė jis.

  • Alkoholis oro uostuose prieš rytinius skrydžius: „Ryanair“ siūlo ribas, pubai priešinasi

    Alkoholis oro uostuose prieš rytinius skrydžius: „Ryanair“ siūlo ribas, pubai priešinasi

    Diskusija dėl alkoholio oro uostuose įgauna pagreitį: daliai keleivių taurė putojančio vyno ar bokalas alaus anksti ryte tapo kelionės pradžios ritualu, tačiau avialinijos perspėja apie augančias rizikas. „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary ragina riboti alkoholio pardavimą prieš skrydžius, siejant tai su dažnėjančiais incidentais ir skrydžių nukreipimais.

    Pasak M. O’Leary, Europoje skraidančiai bendrovei beveik kasdien tenka nukreipti po vieną reisą dėl keleivių netinkamo elgesio, o dalis tokių atvejų esą susiję su alkoholiu, vartotu dar iki įlipimo. Jis kelia klausimą, kodėl barai oro uostuose aptarnauja keleivius penktą ar šeštą ryto, kai žmonės ruošiasi skrydžiui.

    „Tai tampa rimtu iššūkiu visoms avialinijoms. Nesuprantu, kodėl oro uostų baruose penktą ar šeštą ryto žmonėms pilamas alus“, – sakė Michaelas O’Leary.

    „Ryanair“ siūlo taikyti dviejų alkoholinių gėrimų ribą, o kontrolę vykdyti užsakymo metu prašant parodyti įlaipinimo bilietą. Bendrovė pabrėžia nulinę toleranciją trikdančiam elgesiui ir viešai skelbia apie atvejus, kai keleiviai nubaudžiami už incidentus lėktuve.

    Kaip pavyzdį avialinijos mini neseną incidentą, kai dėl netinkamo keleivių elgesio reisas iš Londono Stanstedo į Ibisą buvo priverstas tūpti Tulūzoje. Du keleiviai gavo iki 10 mėnesių lygtines bausmes ir jiems bendrai pritaikyta daugiau nei 10 000 eurų finansinė sankcija.

    Vis dėlto ribojimams nepritaria visi. Jungtinės Karalystės aludžių tinklo „Wetherspoon“ savininkas Timas Martinas teigia, kad dviejų gėrimų limitą būtų „nepaprastai sunku įgyvendinti“, nebent keleiviai būtų tikrinami alkoholio matuokliais.

    „Wetherspoon“ atstovai aiškina, kad dalis alkoholinių gėrimų oro uostuose užsakomi kartu su maistu, o pačios užeigos taiko taisykles, skirtas užkirsti kelią pertekliniam vartojimui. Jie įspėja, kad griežtesnės ribos oro uoste gali paskatinti dalį keliautojų išgerti dar prieš atvykstant, o tai kontrolę tik apsunkintų.

    Kas laikoma neblaivumu skrydžio metu?

    Taisyklės dėl neblaivumo lėktuve priklauso nuo konkrečios valstybės aviacijos reguliavimo, o papildomas nuostatas gali numatyti ir pačios oro linijos vežimo sąlygose. Praktikoje tai reiškia, kad keleivis gali būti neįleistas į lėktuvą, jei jo būklė ar elgesys kelia grėsmę saugumui, net jei konkreti „neblaivumo riba“ nėra aiškiai apibrėžta.

    Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje galiojančiame Avianavigacijos įsakyme numatyta, kad asmuo neturi teisės įlipti į orlaivį būdamas girtas ar būti girtas orlaivyje, nors pati sąvoka nėra griežtai detalizuojama. Kai kurios bendrovės, pavyzdžiui, „Lufthansa“, savo taisyklėse nurodo, kad keleiviui gali būti atsisakyta leisti skristi, jei jo fizinė būklė, įskaitant alkoholio ar narkotikų poveikį, gali kelti pavojų.

    Platesniame Europos kontekste problema jau seniai pripažįstama: Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra yra vykdžiusi informacines kampanijas prieš netinkamą elgesį skrydžių metu, įskaitant apsvaigimą ir agresiją. Avialinijos pabrėžia, kad net ir pavieniai incidentai gali sukelti grandininį poveikį: nuo priverstinių tūpimų ir vėlavimų iki papildomų kaštų ir saugumo rizikų įgulai bei kitiems keleiviams.

    Kur krypsta sprendimai?

    Ginčas dėl alkoholio pardavimo oro uostuose išryškina skirtingus interesus: avialinijos siekia mažinti incidentų skaičių ir skrydžių nukreipimus, o oro uostų maitinimo verslai pabrėžia praktiškumo klausimus ir keliautojų įpročius. Tikėtina, kad artimiausiu metu daugiau dėmesio bus skiriama ne vien draudimams, bet ir vykdymo mechanizmams, pavyzdžiui, aptarnavimo taisyklėms, personalo mokymams ir aiškesnėms atsakomybės riboms tarp oro uostų, barų ir vežėjų.

  • Ką oro uoste darote prieš įlaipinimą: apklausa atskleidė, kas labiausiai erzina keleivius

    Ką oro uoste darote prieš įlaipinimą: apklausa atskleidė, kas labiausiai erzina keleivius

    Oro uostai daugeliui keliautojų yra neišvengiama kelionės dalis, kurioje atsiskleidžia ir kasdieniai įpročiai, ir prasta etiketo kultūra. Nuo eilės „aplenkimo“ iki vietų užėmimo rankiniu bagažu – būtent šie veiksmai dažniausiai įžiebia konfliktus prie vartų ar saugumo patikros.

    Interneto kelionių agentūra „Opodo“ atliko apklausą, kurioje dalyvavo 9 000 žmonių iš įvairių šalių. Respondentų buvo klausiama, kada jie atvyksta į oro uostą, kaip elgiasi prie įlaipinimo vartų ir kokie kitų keleivių įpročiai juos labiausiai erzina.

    Kada keliautojai atvyksta į oro uostą?

    Apklausa rodo, kad dauguma keliautojų renkasi atvykti anksčiau, nei būtina, net jei tai reiškia ilgesnį laukimą terminale. 59 proc. respondentų teigė taip besijaučiantys ramiau, o 36 proc. sakė dažniausiai atvykstantys tada, kai rekomenduoja oro linijos, paprastai likus 2–3 valandoms iki skrydžio.

    Vis dėlto yra ir „paskutinės minutės“ šalininkų: 4 proc. respondentų pripažino atvykstantys beveik prieš pat išvykimą, kad oro uoste nepraleistų daugiau laiko nei reikia. Jungtinėje Karalystėje toks elgesys dažnesnis tarp vyrų: 6 proc. vyrų rinkosi atvykti vėliausiai, palyginti su 3 proc. moterų.

    Įlaipinimo vartų „tipai“: kuris esate jūs?

    Prie įlaipinimo vartų keleivių elgesys, pasak apklausos, išsiskiria į kelias gana atpažįstamas grupes. Dalis keliautojų skuba prie vartų vos jiems atsidarius, kiti laukia iki savo grupės kvietimo, o kai kurie sąmoningai lipa į lėktuvą paskutiniai.

    Dažniausias tipas pavadintas sėdinčiuoju: 48 proc. respondentų teigė liekantys sėdėti iki aiškaus kvietimo įlaipinti jų grupę. Šis įprotis itin paplitęs Portugalijoje, kur taip elgiasi 66 proc. apklaustųjų, Jungtinėje Karalystėje tokių yra 51 proc., o Italijoje – 36 proc.

    23 proc. prisipažino esantys „stovėtojai“, kurie laikosi šalia eilės ir stebi momentą, kada jau bus „tinkama“ prie jos prisijungti. Dar 12 proc. sakė linkę iš anksto stotis į neoficialią eilę, kad užsitikrintų geresnę poziciją, o 11 proc. mieliau į lėktuvą lipa patys paskutiniai, nes jų vieta vis tiek niekur nedings.

    Kas labiausiai erzina oro uoste?

    Ryškiausias dirgiklis, anot apklausos, yra žmonės, kurie lenda be eilės prie saugumo patikros ar įlaipinimo. Tai kaip didžiausią nepatogumą įvardijo 48 proc. respondentų, o Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje šis rodiklis siekė 51 proc.

    Antroje vietoje – sėdynių „rezervavimas“ daiktais: 45 proc. pasaulio respondentų piktina, kai kėdė užimama bagažu, nors šalia niekas nesėdi. Jungtinėje Karalystėje taip manė 52 proc., Portugalijoje 50 proc., o Italijoje šis erzinantis įprotis minėtas rečiau – 35 proc.

    Trečias dažniausiai minimas prasto elgesio pavyzdys – paliekamos šiukšlės prie vartų ar ant lėktuvo sėdynių. Prancūzijoje tai erzina 49 proc. respondentų, Vokietijoje 47 proc., Ispanijoje 46 proc., o bendras pasaulio vidurkis siekė 42 proc.

    Apklausa taip pat fiksavo mažesnius, bet dažnai atpažįstamus dirgiklius: garsus kalbėjimas telefonu, stovėjimas pernelyg arti bagažo atsiėmimo juostos ir triukšmingi, į kitus besidaužantys lagaminai. Nors šie punktai surinko mažiau balsų, jie išryškina bendrą tendenciją: labiausiai pykdo ne pats laukimas, o kitų žmonių abejingumas aplinkiniams.

    Keliautojų apklausos dažnai parodo tą patį principą: oro uoste visi skuba ir pavargsta, todėl net smulkmenos ima atrodyti didelės. Tačiau keli paprasti įpročiai, pavyzdžiui, laikytis eilės, neužimti vietų daiktais ir nepalikti šiukšlių, paprastai sumažina įtampą greičiau nei bet kokie raginimai būti kantriems.