CP v2

Tag: Keliai

  • REPS pritraukė 22 mln. eurų: nori kelius paversti elektrinėmis, energiją renkant iš transporto

    REPS pritraukė 22 mln. eurų: nori kelius paversti elektrinėmis, energiją renkant iš transporto

    Austrijos Tirolio regione įsikūręs energijos gamybos startuolis REPS pranešė pritraukęs apie 22 mln. eurų nuosavo kapitalo investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti Road Energy Production System technologiją, kuri montuojama į esamą kelio dangą ir iš transporto sukeliamo slėgio bei vibracijų gamina elektrą.

    Bendrovė teigia, kad sprendimas leidžia išnaudoti energiją, kuri kasdien prarandama judant automobiliams ir sunkvežimiams. Skirtingai nei saulės ar vėjo elektrinėse, čia remiamasi ne nauju energijos šaltiniu, o tuo, kas jau vyksta keliuose ir paprastai virsta šiluma bei triukšmu.

    Didžiausias efektas, anot REPS, pasiekiamas ten, kur transportas natūraliai lėtėja ar stabdo: įvažiavimuose ir išvažiavimuose, posūkiuose, greičio ribojimo zonose, pakrovimo aikštelėse, taip pat nuokalnėse ir įkalnėse. Tokiose vietose mechaniniai impulsai yra nuolatiniai, prognozuojami ir sutelkti, todėl lengviau apskaičiuoti pagaminamos elektros kiekį bei investicijų atsipirkimą.

    Pirmasis komercinis projektas Hamburge

    Pirmasis komercinis REPS įrenginys, bendrovės duomenimis, nuo 2025 metų lapkričio veikia Hamburgo uoste. Per kelis mėnesius per sistemą pravažiavo daugiau nei 115 000 sunkvežimių, o pagaminta per 6 700 kilovatvalandžių elektros energijos.

    REPS tikina, kad po šio diegimo išaugo tarptautinis susidomėjimas: vyksta pokalbiai su dešimtimis uostų ir logistikos sektoriaus atstovų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Įmonė taip pat mato potencialą miestuose ir pramoninėse teritorijose, kur daug transporto srautų ir elektros poreikis yra vietinis.

    Vienas svarbiausių argumentų infrastruktūros valdytojams yra tas, kad sistema gali būti integruota į esamus kelius, nedarant įtakos eismo organizavimui. REPS akcentuoja, kad pagaminta elektra gali būti sunaudojama čia pat, pavyzdžiui, apšvietimui, įkrovimo sprendimams ar uosto įrangai.

    Kodėl šis modelis kelia susidomėjimą?

    Energetikos perėjime vis daugiau dėmesio skiriama decentralizuotai gamybai ir sprendimams, kurie mažina tinklo apkrovą bei energijos importo poreikį. Energijos surinkimo technologijos, kurios verčia mechaninius veiksmus į elektrą, laikomos viena iš nišų, tačiau jas dažnai riboja ilgaamžiškumo ir efektyvumo klausimai.

    REPS teigia, kad esminė kliūtis iki šiol buvo ekonomika: mechaniniai keitikliai ne visuomet atlaikydavo dideles apkrovas ir ilgą eksploataciją, todėl investicijos neatsipirkdavo. Startuolis sako iš esmės perprojektavęs keitiklį taip, kad sprendimas būtų pritaikytas intensyviam sunkiajam transportui ir tarnautų daugiau nei 20 metų.

    „Keliai yra visur, eismas yra visur. Tai, kas anksčiau buvo prarasta energija, dabar gali tapti švaria elektra“, – sakė REPS įkūrėjas ir vadovas Alfonsas Huberis.

    „Mūsų aikštelėje įdiegta sistema parodė REPS potencialą: ten, kur transportas vis tiek turi stabdyti, švari energija surenkama ir panaudojama vietoje. Be jokio poveikio eismui ir nereikalaujant papildomos erdvės“, – sakė „Hamburger Container Service GmbH“ vadovas Justinas Karnbachas.

    REPS planuoja investiciją skirti gamybos ir diegimo apimčių didinimui, taip pat plėtrai į naujus infrastruktūros segmentus. Ilgesnėje perspektyvoje bendrovė kelių sprendimą mato kaip pirmą žingsnį platesnėje platformoje, kuri aukšto intensyvumo infrastruktūrą paverstų decentralizuotais elektros gamybos taškais.

  • Pagėgiuose su VIA Lietuva aptarė avaringus kelių ruožus: šiemet planuojami tiltų ir atkarpų remontai

    Pagėgiuose su VIA Lietuva aptarė avaringus kelių ruožus: šiemet planuojami tiltų ir atkarpų remontai

    Pagėgių savivaldybėje vasario 12 dieną lankėsi valstybinės kelių infrastruktūros valdytojos „Via Lietuva“ vadovai ir specialistai. Kartu su meru Vaidu Bendaravičiumi jie apžiūrėjo probleminius valstybinės reikšmės kelių ruožus, kurių būklė gyventojams ir vairuotojams kelia daugiausia nepatogumų.

    Susitikime savivaldybė akcentavo saugumo ir susisiekimo sąlygų gerinimo poreikį, o „Via Lietuva“ pristatė jau numatytus darbus bei realistišką jų įgyvendinimo eigą. Aptarta, kur remonto sprendimai gali būti priimti greičiau, o kur procesus lėtina projektavimo, pirkimų ar finansavimo klausimai.

    Tiltai ir pagrindinių atkarpų remontas

    Vienas svarbiausių klausimų buvo krašto kelio Nr. 141 atkarpa nuo Mociškių iki Vilkyškių. „Via Lietuva“ informavo, kad dar šiais metais planuojama sutvarkyti tris tiltus ir maždaug 1 kilometro kelio ruožą, o rangovas šiems darbams jau parinktas.

    Taip pat aptartas rajoninis kelias Nr. 4201, kuriuo važiuojama Natkiškių kryptimi, kur tilto būklė kelia didelių nepatogumų. Nurodyta, kad du anksčiau skelbti pirkimai neįvyko, tačiau finansavimas darbams yra numatytas, o šiuo metu tęsiamos pirkimo procedūros dviejų tiltų remontui šiame kelyje.

    Dėl rajoninio kelio Nr. 4230, vedančio į Plaušvarių kaimą, kapitalinio remonto darbų tęstinumo sprendimai jau priimti ir rangovas parinktas. Darbus planuojama pradėti šiais metais, o užbaigti iki 2027 metų pabaigos.

    Pėsčiųjų ir keleivių saugumas

    Susitikime daug dėmesio skirta pėsčiųjų infrastruktūrai Pagėgių mieste, ypač Žemaičių gatvės atkarpai, kur pėsčiųjų tako šiuo metu nėra. Pabrėžta, kad tai sukuria kasdienes rizikas gyventojams, tačiau artimiausiu metu valstybės finansavimas šiam projektui nenumatytas.

    Kaip viena realistiškų išeičių aptarta galimybė projektą parengti savivaldybei ir ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Toks kelias leistų greičiau pasirengti sprendimams, jei atsirastų galimybė gauti tikslinį finansavimą.

    Taip pat iškelta problema dėl nesaugių keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo sąlygų autobusų stotelėse kelyje Nr. 4515 Tauragė–Žukai Aušgirių ir Pagenaičių kaimuose. „Via Lietuva“ įsipareigojo įvertinti situaciją vietoje ir pasiūlyti sprendimus, o atskirai aptartas ir pėsčiųjų perėjos apšvietimas Vilkyškiuose, ties Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazija.

    Žvyrkelių programa ir greitesni sprendimai

    „Via Lietuva“ atstovai pristatė, kaip Pagėgių savivaldybės teritorijoje planuojamas Žvyrkelių programos įgyvendinimas iki 2029 metų. Nurodyta, kad darbai numatomi keliuose Nr. 4230 Pagėgiai–Plaušvariai, Nr. 4212 Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė ir Nr. 4229 Vilkyškiai–Bitėnai–Panemunė.

    Diskusijoje taip pat išryškėjo poreikis dalį sprendimų įgyvendinti paprastojo remonto būdu, kai tai leidžia teisinės ir techninės sąlygos. Tokiu būdu dažnai galima greičiau sutvarkyti mažesnės apimties, tačiau kasdieniam saugumui svarbius objektus, pavyzdžiui, autobusų stoteles ar pėsčiųjų perėjas.

    Po susitikimo sutarta tęsti bendradarbiavimą ir nuosekliai sekti, kaip juda pirkimai, projektavimas ir darbų grafikai. Savivaldybė pabrėžė, kad gyventojams svarbiausia aiškūs terminai ir apčiuopiami pokyčiai probleminėse vietose, ypač ten, kur kasdien kyla saugumo rizikos.

  • Zarasų rajono keliams – konkretūs „Kelių priežiūros“ planai: provėžos, dulkėtumas ir asfaltas

    Zarasų rajono keliams – konkretūs „Kelių priežiūros“ planai: provėžos, dulkėtumas ir asfaltas

    Susitikime – darbų planai Zarasų rajone

    Zarasų rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su AB „Kelių priežiūra“ atstovais, kuriame aptarti šių metų darbai ir svarbiausi kelių būklės klausimai. Susitikime dalyvavo savivaldybės merė Nijolė Guobienė, administracijos ir infrastruktūros specialistai bei naujai pristatytas Rytų regiono vadovas Šarūnas Gustas.

    Pagrindinis susitikimo tikslas buvo suderinti prioritetus: kur pirmiausia tvarkyti dangą, kaip spręsti žvyrkelių dulkėtumą ir kokių sprendimų reikia probleminėse atkarpose. Savivaldybė pabrėžė, kad gyventojams svarbu ne tik planai, bet ir aiškus darbų grafikas bei grįžtamasis ryšys.

    Provėžoms – apie 18 000 kv. m remonto

    Vienas svarbiausių šių metų akcentų – vadinamojo dešiniojo rato provėžų ir pažaidų tvarkymas krašto keliuose. Tai dangos vietos, kurios dėl intensyvaus transporto ir apkrovų dažniausiai dyla dešiniojo rato vėžėje, arčiau kelkraščio, todėl didėja akvaplanavimo ir dangos irimo rizika.

    AB „Kelių priežiūra“ nurodė, kad Zarasų rajone pagal šią programą numatyta sutvarkyti apie 18 000 kvadratinių metrų pažaidų ruožuose, siekiančiuose apie 70–80 kilometrų. Prioritetiniai keliai, kuriuose numatomi darbai, yra Zarasai–Bradesiai–Obeliai, Vilnius–Švenčionys–Zarasai ir Bradesiai–Dusetos–Daugailiai.

    Žvyrkelių dulkėtumas – sprendimai gyvenvietėse

    Kita aptarta tema – žvyrkelių dulkėtumo mažinimas, ypač ten, kur keliai eina greta gyvenamųjų namų. Savivaldybė pažymėjo, kad dulkėtumas vasarą tampa ne tik nepatogumu, bet ir sveikatos, matomumo bei aplinkos kokybės klausimu.

    AB „Kelių priežiūra“ informavo apie planuojamą pilotinį sprendimą, kai dulkėtumui mažinti būtų naudojamas kalcio chlorido tirpalas. Konkretūs ruožai dar derinami su Via Lietuva, tačiau savivaldybė pateikė prioritetinių vietovių informaciją ir paprašė į ją atsižvelgti tvirtinant galutinį darbų sąrašą.

    Probleminės atkarpos: nuo nusėdimo iki pralaidumo

    Daug dėmesio skirta keliui Dusetos–Užpaliai–Vyžuonos, konkrečiai atkarpai tarp Dusetų ir Užtiltės, kur fiksuotas asfalto dangos nusėdimas. Kelininkai informavo, kad vietoje lokalių taisymų planuojama asfaltuoti visą ruožą, siekiant ilgaamžiškesnio rezultato.

    Taip pat aptarta kelio Lupenka–Turmantas–Tilžė situacija: atlikti vandens nuvedimo darbai, kelias šiuo metu pravažiuojamas lengvuoju ir gelbėjimo tarnybų transportu, tačiau vis dar nėra pritaikytas sunkiasvorių eismui. Pasak susitikimo dalyvių, ieškoma sprendimų, kurie leistų užtikrinti saugų pralaidumą ir sumažinti rizikas.

    Gyvenviečių kasdienybė: vanduo ant dangos ir didėjantys srautai

    Antazavėje išskirta problema, kai dėl paaukštėjusių kelkraščių vanduo kaupiasi ant asfalto ir spartina dangos irimą. Planuojama profiliuoti kelkraščius, valyti griovius ir vandens nuvedimo sistemas, o po to tvarkyti asfalto išdaužas.

    Susitikime atkreiptas dėmesys ir į Antalieptės centrą, kur kelio Vencavai–Antalieptė būklė prastėja dėl išaugusio sunkiasvorio transporto srauto. AB „Kelių priežiūra“ įsipareigojo stebėti situaciją ir, atsiradus naujoms pažaidoms, reaguoti operatyviai.

    Bendradarbiavimas ir grįžtamasis ryšys

    Rytų regiono vadovas Šarūnas Gustas pabrėžė, kad kelių priežiūros kokybė tiesiogiai priklauso nuo savalaikės informacijos apie realias problemas ir aiškaus savivaldybės įvardytų prioritetų sąrašo. Pasak jo, tik atviras dialogas leidžia greičiau pastebėti rizikas ir priimti praktiškus sprendimus.

    Merė Nijolė Guobienė teigė, kad bendradarbiavimas pastaruoju metu tapo operatyvesnis, o pasikeitimai Zarasų meistrijoje įnešė daugiau konkretumo. Susitikimo pabaigoje sutarta palaikyti nuolatinį ryšį, kad darbai būtų derinami su realiais gyventojų poreikiais ir eismo saugumo situacija.

  • Indijoje raudonai nudažytas kelias turėjo gelbėti gyvūnus, bet sukūrė netikėtą šilumos salą

    Indijoje raudonai nudažytas kelias turėjo gelbėti gyvūnus, bet sukūrė netikėtą šilumos salą

    Indijos Madhja Pradešo valstijoje per Nauradehi laukinės gamtos draustinį einantis greitkelio ruožas buvo padengtas ryškiai raudonu termoplastiko sluoksniu. Sprendimas turėjo priversti vairuotojus instinktyviai sumažinti greitį ir taip mažinti gyvūnų žūtis susidūrus su transportu.

    Tačiau kartu išryškėjo nenumatytas padarinys: įkaitęs raudonas paviršius ėmė veikti kaip šilumos „kempinė“ ir suformavo vietinę šilumos salą. Tokiose vietose paviršiaus temperatūra tampa aukštesnė nei aplinkinių teritorijų, todėl keičiasi ir gyvūnų elgsena.

    Kaip turėjo veikti raudona danga

    Kelias buvo padengtas maždaug 5 milimetrų storio raudonu termoplastiko sluoksniu, kuris išsiskiria spalva ir atspindėjimo savybėmis. Eismo saugos specialistai tokį sprendimą sieja su psichologiniu efektu: ryški raudona spalva greičiau patraukia dėmesį nei įprasti kelio ženklinimo tonai.

    Prie tamsaus paros meto efekto prisideda ir didesnis dangos matomumas apšvietus žibintais, todėl vairuotojams signalas apie pavojingą ruožą tampa aiškesnis. Tokie bandymai dera ir su šiuolaikinėmis vairuotojo pagalbos sistemomis, kurios dažnai remiasi kelio ženklinimo atspindžiu ir kontrastu.

    Kodėl susiformavo šilumos sala

    Šilumos sala paprastai siejama su miestais, kur asfaltas, betonas ir stiklas sugeria saulės energiją ir ją ilgiau išlaiko. Panašus principas suveikė ir draustinio teritorijoje: tamsesnis, intensyvios spalvos paviršius gali labiau įkaisti nei šviesesnė aplinka.

    Įkaitęs kelio ruožas tapo aiškiai išsiskiriančiu šilumos šaltiniu, o tai ypač svarbu gyvūnams, kurie jautriai reaguoja į mikroklimato pokyčius. Dalis rūšių gali pradėti rinktis šiltesnes vietas poilsiui, o kitos, priešingai, vengti įkaitusių zonų, taip netiesiogiai keičiant jų judėjimo maršrutus.

    Ką tai reiškia apsaugai ateityje

    Šis atvejis primena, kad laukinei gamtai palanki infrastruktūra neapsiriboja vien avarijų prevencija. Net ir geranoriški sprendimai gali turėti šalutinių efektų, todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę vertinti ne tik eismo saugos rodiklius, bet ir poveikį temperatūrai, triukšmui, šviesai bei gyvūnų migracijai.

    Praktikoje tai gali reikšti papildomas priemones: kitokios sudėties dangas, paviršiaus spalvos ir šiurkštumo optimizavimą, šešėliuojančias želdinių juostas, saugius praėjimus ar greičio kontrolę. Pagrindinė pamoka paprasta: infrastruktūros sprendimai gamtoje turi būti testuojami kompleksiškai, nes ekosistemos reaguoja į detales.