CP v2

Tag: Keliauk Lietuvoje

  • Lietuva pateko į prestižinį finalą: kodėl užsieniečiai staiga ima rinktis mūsų patirtis?

    Dar visai neseniai Lietuva tarptautiniuose kelionių planuose dažnai atsidurdavo kaip mažiau žinoma Europos kryptis, tačiau pastaraisiais metais situacija akivaizdžiai keičiasi. Augantys turistų srautai, tarptautinių gidų dėmesys ir įvertinimai rodo, kad šalis vis dažniau pasirenkama ne atsitiktinai, o dėl konkrečių patirčių.

    Valstybės duomenys apie apgyvendinimo įstaigas rodo, kad pernai Lietuvoje apsistojusių turistų skaičius augo 3,7 proc. ir pasiekė beveik 4,26 mln. Užsienio turistų srautas didėjo beveik 12 proc., o kai kuriose rinkose augimas buvo dar ryškesnis, pavyzdžiui, iš Vokietijos svečių padaugėjo 16 proc., iš Lenkijos – 15 proc.

    Ekonomiškai turizmas taip pat grįžta į priešpandeminį tempą: sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė vertinama maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad keliautojų pinigai vis dažniau virsta realia nauda apgyvendinimui, maitinimui, kultūros renginiams, regionų paslaugoms ir darbo vietoms.

    Tarptautinis dėmesys ir finalas

    Lietuvos matomumą stiprina ne tik statistika, bet ir tarptautinis pripažinimas. Šiemet Lietuva pateko į „Wanderlust Reader Travel Awards 2026“ finalą dviejose kategorijose: geidžiamiausios šalies Europoje ir geidžiamiausios augančios krypties, o tai yra svarbus signalas rinkoms, kuriose kelionių pasirinkimus stipriai veikia rekomendacijos ir reputacija.

    Tokių apdovanojimų svorį didina auditorijos mastas: ankstesniais metais balsavime dalyvavo daugiau nei 208 000 skaitytojų, kurie atidavė milijonus balsų. Nugalėtojai turėtų paaiškėti lapkričio mėnesį, tačiau vien patekimas į finalą jau veikia kaip stiprus reklaminis argumentas kelionių planuotojams.

    „Keliautojas šiandien renkasi ne šalį, o patirtį, todėl Lietuvai svarbiausia aiškiai įvardyti, ką čia galima patirti unikalaus“, – sako VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.

    Kas traukia: nuo tradicijų iki gastronomijos

    Šiuolaikinės kelionių tendencijos Europoje rodo augantį poreikį trumpoms, bet turiningoms išvykoms, kuriose svarbi kokybė, vietinis autentiškumas ir tvarumas. Lietuva šioje kryptyje turi aiškių kozirių: tradicijų renginiai, regionų patirtys ir gamtos turizmas dažnai siejami su tuo, ko didmiesčiuose vis labiau trūksta – erdve, tyla ir lėtesniu tempu.

    Tarp išskirtinių patirčių dažnai minimos tokios tradicijos kaip Kaziuko mugė ir Užgavėnės, kurios keliautojams tampa ne tik renginiu, bet ir kultūriniu pasakojimu. Prie regioninės traukos prisideda ir tarptautiniai įvertinimai, pavyzdžiui, Platelių paminėjimas tarp geriausių turizmo kaimų pasaulyje, kuris sustiprina mažesnių vietovių patrauklumą.

    Vis didesnį svorį įgauna ir gastronomija. Pirmojo „Michelin“ gido leidimo Lietuvoje metu buvo rekomenduoti 34 restoranai, o naujausiame leidime rekomenduojamų vietų skaičius išaugo iki 44, tarp jų yra keturi restoranai su „Michelin“ žvaigždėmis ir aštuoni įvertinti „Bib Gourmand“.

    Gastronominis turizmas dažnai veikia kaip kelionės priežastis, o ne priedas prie programos, todėl tokie renginiai kaip „Pink Soup Fest“ tampa konkrečiu pretekstu atvykti. Be to, tarptautinių gidų pripažinimas padeda keliautojams lengviau apsispręsti, ypač planuojant trumpas miesto ar savaitgalio keliones.

    Kur slypi didžiausias potencialas

    Rinkodaros požiūriu Lietuvai svarbiausia pritraukti ne tik daugiau žmonių, bet ir didesnės vertės srautus: kultūros, gastronomijos, gamtos ir sveikatingumo keliautojus, kurie ieško autentiškos, kokybiškos patirties. Tokie turistai paprastai daugiau išleidžia vietoje ir dažniau keliauja ne vien į sostinę, bet ir į regionus.

    Tikslinėse rinkose dažniausiai išskiriamos Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai, o atskiras neišnaudotas potencialas matomas Skandinavijoje, ypač Švedijoje ir Suomijoje. Šiose šalyse keliautojai tradiciškai vertina tvarumą, gamtą ir aktyvų laisvalaikį, todėl Lietuva gali konkuruoti aiškiai suformuluotomis, konkrečiomis patirčių žinutėmis.

    Esminis iššūkis dabar yra ne tik išlaikyti augimą, bet ir kryptingai gerinti pasiekiamumą bei susisiekimą, kartu nuosekliai komunikuojant, kuo Lietuva išsiskiria. Kitaip tariant, šalies istoriją tenka pasakoti ne bendromis frazėmis apie gražią gamtą, o konkrečiais argumentais, kodėl verta atvykti būtent dabar.

    Jei Lietuvai pavyks išlaikyti dėmesį tarptautinėse platformose ir tuo pačiu stiprinti kokybišką turizmo pasiūlą, šalis turi realią galimybę tapti pavyzdžiu, kaip mažesnė Europos valstybė gali auginti tvarų, aukštos vertės turizmą. Tam reikia mažiau kuklumo ir daugiau nuoseklumo, tiek kuriant produktą, tiek apie jį kalbant skirtingose rinkose.

  • Užsienio kelionių organizatoriai atvyksta į Raseinius: kas iš to uždirbs Lietuvos turizmas?

    Spalio 1–2 dienomis Raseiniuose ir Šiluvoje planuojamas pirmasis Lietuvoje tarptautinis religinio turizmo forumas „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“. Renginys orientuotas ne tik į pranešimus, bet ir į praktinius verslo susitikimus su užsienio kelionių organizatoriais.

    Organizatoriai skelbia, kad išankstinėje registracijoje pirkėjo kategoriją jau pasirinko 21 dalyvis iš 13 šalių. Tarp jų numatomi kelionių organizatoriai ir agentūrų vadovai, dirbantys su piligriminėmis, kultūrinėmis ir teminėmis kelionėmis.

    Turizmo rinkoje tokie B2B susitikimai dažnai tampa greičiausiu keliu regionams patekti į tarptautinius maršrutus. Užsienio partneriai paprastai ieško ne pavienių objektų, o sukomplektuotų programų su apgyvendinimu, maitinimu, transportu, gidais ir aiškiai suplanuota logistika.

    Religinis turizmas keičiasi

    Religinės kelionės vis dažniau persipina su kultūriniu turizmu: lankomi sakraliniai objektai, tačiau kartu ieškoma architektūros, istorijos, vietos tradicijų ir gastronominių patirčių. Dėl to nauda pasiskirsto plačiau, nes keliautojai regionuose ne tik aplanko šventoves, bet ir nakvoja, naudojasi paslaugomis bei lanko muziejus.

    Lietuvai tai aktualu ir dėl sezoniškumo: teminiai maršrutai gali padėti pritraukti lankytojus ne vien vasarą. Regionams svarbiausia sukurti aiškų, parduodamą produktą, kurį kelionių organizatorius galėtų įtraukti į grupines programas.

    Ką gaus Lietuvos paslaugų teikėjai

    Forume numatomi tiesioginiai susitikimai, kuriuose tvarkaraščiai sudaromi pagal abiejų pusių interesus. Tokia praktika leidžia greičiau pereiti nuo pažinties prie konkrečių klausimų: kainodaros, grupių dydžių, paslaugų prieinamumo ir garantijų.

    Taip pat planuojama parodomoji erdvė, kurioje kviečiami dalyvauti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjai, gidai, vežėjai, turizmo informacijos centrai, savivaldybės, muziejai ir paveldo objektų atstovai. Tikslas paprastas: kad užsienio pirkėjai vienoje vietoje matytų visą grandinę, reikalingą kelionei sukurti.

    Pažintinis turas ir organizatoriai

    Antrąją dieną numatytas pažintinis turas po „Malonių kelio“ ir kitas Žemaitijos sakralines bei kultūros paveldo vietas. Tokie vizitai dažnai yra lemiami, nes pirkėjai vertina ne tik patį objektą, bet ir infrastruktūrą, susisiekimą bei aptarnavimo kokybę.

    Forumą organizuoja Raseinių rajono savivaldybė, Šiluvos šventovė ir VšĮ „Atrask Raseinius“, partneriai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei „Keliauk Lietuvoje“. Dalyvavimas numatomas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija iki rugsėjo 1 dienos.

  • Daina pakeitė planus: dėl „The Roop“ australė prabilo lietuviškai ir atskrenda į Lietuvą

    Kartais kelionės kryptį nulemia ne akcija skrydžiams, o viena daina. Taip nutiko australei Maree, kuri pamačiusi grupę „The Roop“ „Eurovizijoje“ susidomėjo Lietuva ir ėmė kryptingai artėti prie svajonės ją aplankyti.

    Per kelerius metus Maree ne tik įsitraukė į lietuviškos muzikos pasaulį, bet ir pradėjo mokytis lietuvių kalbos, domėtis šalies istorija bei kultūra. Šių metų rugpjūtį ji kartu su dviem draugėmis atvyksta į Lietuvą, kur planuoja ir susitikimą su grupės nariais.

    „Muzika neturi sienų – ji gali nuvesti žmogų į vietas, apie kurias jis anksčiau net negalvojo“, – sakė „The Roop“ vokalistas Vaidotas Valiukevičius.

    „Eurovizijoje“ „The Roop“ dalyvavo 2021 metais su daina „Discoteque“. Tais pačiais metais grupė kartu su nacionaline turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vykdė kampaniją, skirtą Lietuvos žinomumui užsienyje didinti, o jos atgarsiai, kaip rodo ši istorija, išlieka ir po kelių sezonų.

    2024 metais, kai „The Roop“ viešėjo Australijoje, grupės nariai sulaukė netikėto susitikimo: juos pasitiko moteris, sklandžiai kalbanti lietuviškai ir prisistatanti kaip ištikima gerbėja. Tai buvo Maree, o netrukus grupę pasiekė ir jos žinia, kad atostogų maršrutas jau suplanuotas Lietuvoje.

    Kelionės planas, pasak organizatorių, rodo norą pažinti šalį ne vien per koncertą ar sostinę. Viešnios ketina keliauti po skirtingus regionus, ieškoti istorinių patirčių, atrasti gamtą ir vietinę virtuvę, o tarp labiausiai laukiamų objektų mini Kuršių neriją ir Kryžių kalną.

    VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova pabrėžia, kad tokios istorijos išryškina naują turizmo tendenciją: kelionių pasirinkimą vis dažniau lemia emocinis ryšys ir kultūriniai impulsai. Muzika, anot jos, tampa universalia įžanga į šalies pažinimą ir ilgalaikiu tiltu tarp skirtingų bendruomenių.

    Turizmo rinkoje šis reiškinys dažnai siejamas su popkultūros įkvėptu keliavimu, kai sprendimą aplankyti šalį paskatina konkursai, koncertai ar socialiniuose tinkluose išpopuliarėję kūriniai. Lietuvos atvejis rodo, kad tarptautinis matomumas, pasiektas per muziką, gali virsti realiais kelionių planais net ir už keliolikos tūkstančių kilometrų.

  • Trakai taikosi į Lenkijos keliautojus: ką vietos verslas gali pasiūlyti ilgiau nei vienai dienai

    Trakai taikosi į Lenkijos keliautojus: ką vietos verslas gali pasiūlyti ilgiau nei vienai dienai

    Lenkija jau dabar yra viena svarbiausių Trakų rajono atvykstamojo turizmo rinkų, todėl Trakų turizmo ir verslo informacijos centras stiprina ryšius su šios šalies turizmo bendruomene. Siekiama, kad į Trakus atvyktų ne tik didelės grupės trumpam sustojimui, bet ir pavieniai keliautojai, šeimos bei savaitgalio poilsio ieškantys žmonės.

    Centro teigimu, keliautojams vis dažniau svarbi ne skubota ekskursija, o laikas gamtoje, autentiškos patirtys ir kokybiškas poilsis. Tai reiškia didesnę vertę vietos verslui, nes ilgiau užsibūnantys svečiai dažniau renkasi nakvynę, maitinimą, edukacijas ir pramogas.

    Ryšiai su Lenkijos rinka

    Šį pavasarį Trakų rajonas pristatytas dviejuose reikšminguose renginiuose Lenkijoje. Balandžio mėnesį, bendradarbiaujant su „Go Vilnius“ ir „Keliauk Lietuvoje“, Gdanske vyko susitikimai su turizmo agentūromis ir Lietuvos ambasados Lenkijoje atstovais, aptartos partnerystės bei maršrutų kūrimo galimybės.

    Vienu iš papildomų impulsų įvardijamas tiesioginis skrydis Gdanskas–Vilnius, kuris atveria patogesnį susisiekimą Lenkijos šiaurės regionų gyventojams. Tokia jungtis gali paskatinti dažnesnes trumpas keliones, o Trakams suteikia progą tapti aiškiai atpažįstama savaitgalio kryptimi.

    Festivaliai ir vietos kūrėjų vaidmuo

    Gegužės mėnesį Trakai prisistatė ir Ščecine vykusiame turizmo renginyje „Piknik nad Odrą“, kur lankytojams pristatytos rajono lankytinos vietos bei patirtys. Dėmesys skirtas ir vietos kūrėjams, kurie kelionės įspūdį paverčia apčiuopiamu per gastronomiją, amatus ir edukacijas.

    Trakų turizmo ir verslo informacijos centras pabrėžia, kad būtent tokie elementai dažnai padeda miestui išsiskirti konkurencingoje regiono rinkoje. Keliautojai, planuodami trumpas išvykas, vis dažniau ieško iš anksto aiškiai suformuotų patirčių, kurias galima įsigyti arba susiplanuoti be sudėtingos logistikos.

    Ko tikisi keliautojai ir ko reikia Trakams?

    Pasak centro, šiandien populiarėja ramesnio poilsio formatas, kai svarbiausia tampa buvimas prie vandens, šeimai pritaikytos veiklos, vietinis maistas, jaukios nakvynės ir prasmingos edukacijos. Tokie pasirinkimai ypač aktualūs savaitgalio kelionėms, kai norisi greitai pasiekiamos, bet turiningos krypties.

    Trakų rajono verslo bendruomenė kviečiama įvertinti, ką dar galima pasiūlyti svečiams iš Lenkijos, kad viešnagė truktų ilgiau nei kelias valandas. Didesnį efektą gali duoti tarpusavyje suderinti paslaugų paketai, aiškūs maršrutai, sezoniškos patirtys ir bendras vietos identitetas, kurį lengva suprasti žmogui, atvykstančiam pirmą kartą.

    „Tikime, kad būtent bendradarbiavimas tarp turizmo, verslo ir vietos kūrėjų gali padėti Trakams tapti kryptimi, į kurią norisi sugrįžti ne kelioms valandoms, o ilgesniam poilsiui“, – sakė Trakų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Agata Beliak.

  • Klaipėdos rajono turizmo informacijos centrui 25: Gargžduose aptarė naujus maršrutus ir kryptis

    Klaipėdos rajono turizmo informacijos centrui 25: Gargžduose aptarė naujus maršrutus ir kryptis

    Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras mini 25 metų sukaktį. Jubiliejaus proga Gargžduose surengta konferencija Nuo vietos istorijų iki tarptautinių maršrutų – 25 turizmo metai, kurioje aptartos svarbiausios turizmo kryptys regione.

    Renginys subūrė turizmo, kultūros, savivaldos ir verslo atstovus. Per dieną vykusiose diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip vietos objektus ir paslaugas paversti aiškiais maršrutais, kurie būtų patrauklūs ne tik vietos keliautojams, bet ir atvykstantiems iš kitų šalių.

    Ko šiandien ieško keliautojai?

    Konferencijoje akcentuota, kad turizmo paklausa vis labiau krypsta į trumpas, gerai suplanuotas išvykas ir patirtis, kuriose svarbus autentiškumas. Todėl regionams aktualu aiškiai „supakuoti“ vietos istorijas, gastronomiją, gamtą ir renginius į lengvai suprantamus maršrutus.

    Taip pat pabrėžtas patogios infrastruktūros vaidmuo: privažiavimai, parkavimas, pėsčiųjų ir dviračių jungtys, informacinės nuorodos. Tokie sprendimai dažnai lemia, ar keliautojas pasirinks konkrečią vietą ir ar norės sugrįžti.

    Bendradarbiavimas ir klasteriai

    Renginyje aptartos regioninio bendradarbiavimo galimybės, kultūros kelių kūrimas ir turizmo klasterių vystymas. Tokie modeliai leidžia skirtingiems paslaugų teikėjams veikti kaip vienai ekosistemai, o lankytojui siūlyti nuoseklią patirtį nuo informacijos gavimo iki apgyvendinimo ar pramogų.

    Konferencijoje pranešimą apie savivaldybės vaidmenį turizme skaitė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Įžvalgomis taip pat dalijosi Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė ir kiti svečiai.

    Jubiliejus kaip atspirties taškas

    Organizatoriai pabrėžė, kad 25 metų sukaktis yra proga ne tik prisiminti nuveiktus darbus, bet ir peržiūrėti prioritetus. Turizmo informacijos centrams vis dažniau tenka derinti tradicinį informavimą su skaitmeniniais sprendimais, turinio kūrimu ir lankytojų srautų valdymu.

    Renginio dalyviai turėjo galimybę užmegzti naujus ryšius ir aptarti bendrus projektus. Tikimasi, kad tokios partnerystės padės Klaipėdos rajonui kryptingai stiprinti turistinį patrauklumą ir kurti konkurencingus maršrutus visiems sezonams.

  • Turizmo forumas Kretingoje: kaip regionai kurs patirtis, kurios pritraukia ir skatina sugrįžti

    Kretingoje gegužės 7 dieną vyks antrasis Klaipėdos regiono turizmo forumas Kur toliau?, subursiantis turizmo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovus. Renginys numatytas Kretingos muziejaus Žiemos sode, o pagrindinė tema – kaip kurti patirtis, kurios didina vietovių patrauklumą ir turistų lojalumą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šiandien turizmo konkurencija vis dažniau vyksta ne kainomis, o turinio kokybe: autentika, paslaugų patogumu, vietos identitetu ir aiškiai suformuluotu pažadu keliautojui. Forume bus aptariama, kaip regionai gali išnaudoti savo išskirtinumą ir tuo pačiu išlaikyti tvarų lankytojų srautą visus metus, o ne tik sezono piku.

    Ką akcentuos pranešėjai?

    Forume pranešimus skaitys ir svečiai iš užsienio, kurie dalinsis patirtimis, kaip skirtingose šalyse kuriamos įtraukiančios kelionių patirtys. Tarp jų – keliautoja Kate Engel, agroturizmo ir kaimo plėtros ekspertas Francesco Fratto bei tarptautinio tinklo „Culinary Heritage Network“ koordinatorius Niclas Fjellström.

    Lietuvos pavyzdžius pristatys turizmo objektų ir paslaugų kūrėjai, kalbėsiantys apie tai, kaip idėja virsta veikiančiu produktu ir kaip suderinti autentiką su ekonominiu gyvybingumu. Forume numatyta aptarti ir kultūros paveldo įveiklinimą, kai istorinis turinys tampa ne tik eksponatu, bet ir priežastimi keliautojui atvykti.

    Regionų turizmas neapibrėžtumo laikais

    Forume bus keliama ir regionų konkurencingumo tema: kaip pritraukti lankytojus, kai kelionių įpročius veikia ekonominis neapibrėžtumas, išaugę kaštai ir dažnėjantys paskutinės minutės sprendimai. Viena iš krypčių – aiškiau atpažinti auditorijas ir kurti joms pritaikytus pasiūlymus, kurie išsprendžia konkretų keliautojo poreikį.

    Numatyta, kad VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova pristatys įžvalgas apie Lietuvos regionų potencialą ir kryptis, kurios gali padėti išlaikyti augimą. Praktinės patirties pavyzdžiai padės įvertinti, kas iš tiesų veikia rinkodaroje, produkto kūrime ir partnerystėse, kai svarbu ne tik pritraukti, bet ir paskatinti sugrįžti.

    Diskusijos ir dirbtuvės dalyviams

    Renginio programoje numatyta atvira diskusija apie tai, kaip kurti nevienadienes vietas ir patirtis, kurios išlieka aktualios ilgiau nei vieną sezoną. Taip pat suplanuotos dvi kūrybinės dirbtuvės, skirtos praktiniams klausimams: kaip lankytojus paversti aktyviais dalyviais ir kaip geriau atpažinti savo auditoriją.

    Klaipėdos regiono turizmo forumą Kur toliau? organizuoja Kretingos rajono savivaldybė, Kretingos rajono turizmo informacijos centras ir asociacija „Klaipėdos regionas“, partneriai – Kretingos muziejus ir Kretingos rajono kultūros centras. Renginį bus galima stebėti tiesiogiai Kretingos rajono savivaldybės „Facebook“ paskyroje, transliacija prasidės 10.00 valandą.