Skaudant ir stingstant sąnariams daugeliui norisi mažiau judėti, tačiau gydytojai ir kineziterapeutai vis dažniau pabrėžia priešingą kryptį: dozuotas fizinis aktyvumas neretai yra vienas veiksmingiausių būdų mažinti osteoartrito simptomus ir gerinti judėjimą.
Tarptautinėse klinikinėse rekomendacijose mankšta įvardijama kaip pirmo pasirinkimo priemonė, o vaistai ar injekcijos dažniau laikomi papildoma, trumpalaike pagalba, kai reikia greičiau suvaldyti paūmėjimą.
Kodėl judėjimas veikia?
Ilgą laiką osteoartritas buvo aiškinamas vien kaip sąnarių nusidėvėjimas, tačiau šiandien akcentuojama, kad procesas apima visą sąnarį: kremzlę, kaulą, raiščius, raumenis ir nervų sistemą. Prie simptomų prisideda ir uždegiminiai, metaboliniai veiksniai.
Tinkamai parinktas judėjimas padeda stiprinti raumenis, gerina sąnario stabilumą, gali mažinti skausmo jautrumą ir gerinti funkciją kasdienėse veiklose. Skirtingai nei kai kurie vaistai, ilgalaikis judėjimo planas paprastai neturi sisteminių šalutinių poveikių, jei krūvis parenkamas saugiai.
Kodėl pacientai vis dar negauna kineziterapijos?
Ekspertai pastebi, kad dalis pacientų vis dar per retai nukreipiami kineziterapeuto konsultacijai, o kartais greičiau svarstomos invazyvesnės priemonės. Viena dažniausių priežasčių yra baimė, kad judesys dar labiau pakenks jau „pažeistam“ sąnariui.
„Geriausias vaistas dažnai nėra tabletėje ar operacinėje, o nuosekliame judėjime“, – pabrėžia kineziterapeutai, primindami, kad krūvis turi būti dozuotas, o skausmas neturi smarkiai didėti ar užsitęsti po treniruotės.
Kokia mankšta naudingiausia?
Tyrimų apžvalgos rodo, kad osteoartrito atveju gali padėti įvairūs fizinio aktyvumo tipai, o keliuose tyrimuose ryškesnė nauda skausmui fiksuota po maždaug 12 savaičių aerobinio krūvio. Aerobinei veiklai dažniausiai priskiriamas spartesnis ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas.
Kita vertus, mokslininkai pabrėžia, kad nėra vienos stebuklingos programos visiems: tinka ir jėgos pratimai, ir pusiausvyros lavinimas, ir švelnesnės veiklos, tokios kaip joga ar tai či, jei jos pritaikomos žmogaus būklei. Praktinis principas paprastas: geriausia yra ta mankšta, kurią žmogus realiai daro reguliariai.
Jei skausmas stiprus, sąnarys tinsta, atsiranda naujas šlubavimas ar skausmas plinta į ramybę ir naktį, specialistai pataria neatidėlioti gydytojo konsultacijos. Kai kuriais atvejais, ypač pažengus ligai, gali būti svarstomos ir chirurginės priemonės, tačiau didelė dalis žmonių pirmiausia laimi nuo saugaus, prižiūrimo judėjimo plano.
