CP v2

Tag: Kelio skausmas

  • Po 40-ies keliai ima „lūžti“ greičiau: 5 klaidos, kurios sparčiausiai veda į artrozę

    Po 40 metų amžiaus kelio sąnariai dažnai tampa jautresni, o skausmai ar sustingimas ima kartotis vis dažniau. Gydytojai pabrėžia, kad dažniausiai problemą paspartina ne vien amžius, o kasdieniai įpročiai ir anksčiau patirtos traumos.

    Kelio sąnarys nuolat patiria dideles apkrovas vaikštant, lipant laiptais ar sportuojant, todėl net nedideli rizikos veiksniai ilgainiui susideda. Viena dažniausių kelio skausmo priežasčių šiame amžiuje yra osteoartritas, kai palaipsniui dėvisi sąnario kremzlė.

    Antsvoris didina apkrovą

    Antsvoris laikomas vienu svarbiausių veiksnių, dėl kurio keliai greičiau pradeda „dilti“. Kuo didesnė kūno masė, tuo didesnė mechaninė apkrova tenka kelio sąnariui, o tai ilgainiui spartina kremzlės nusidėvėjimą.

    Specialistai pabrėžia, kad net nedidelis svorio sumažinimas daugeliui žmonių sumažina skausmą ir pagerina judėjimą. Tai ypač aktualu, jei skausmas atsiranda vaikštant ar ilgiau pastovėjus.

    Silpni šlaunų raumenys

    Šlaunų raumenys, ypač keturgalvis šlaunies raumuo, padeda stabilizuoti kelį ir amortizuoti krūvį. Kai raumenys silpsta dėl sėdimo darbo ar judėjimo stokos, sąnariui tenka didesnė apkrova, o judesiai gali tapti mažiau stabilūs.

    Reguliarūs jėgos ir stabilumo pratimai dažnai įtraukiami į kelio skausmo valdymo programas, nes gerina sąnario kontrolę. Tai gali būti ypač svarbu žmonėms, kurie jaučia nestabilumą, „klibėjimą“ ar skausmą lipant laiptais.

    Judėjimo stoka ir senos traumos

    Ilgas sėdėjimas ir menkas fizinis aktyvumas dažnai lemia sąnarių sustingimą, sumažėjusį raumenų tonusą ir prastesnę judesių kontrolę. Dėl to kelio sąnarys gali tapti jautresnis, o sugrįžus prie aktyvumo skausmai kartais tik sustiprėja.

    Didelę reikšmę turi ir senos traumos, ypač menisko ar raiščių pažeidimai, kurie nebuvo tinkamai išgydyti ar reabilituoti. Tokie pakitimai gali keisti sąnario biomechaniką ir didinti osteoartrito riziką vėlesniame amžiuje.

    „Kelio skausmo nereikėtų nurašyti vien amžiui, nes dažnai jį lemia koreguojami veiksniai, tokie kaip svoris, raumenų jėga ir judėjimo įpročiai“, – sako kineziterapeutai, pabrėžiantys nuoseklios reabilitacijos svarbą po traumų.

    Jei skausmas tęsiasi, atsiranda patinimas, kelis „užsikerta“ ar jaučiamas ryškus nestabilumas, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, ortopedą traumatologą ar kineziterapeutą. Laiku parinktas gydymas ir pratimai gali padėti sulėtinti kremzlės dėvėjimąsi ir išlaikyti aktyvų gyvenimą.

  • Atsisakykite to nedelsiant: įpročiai ir klaidos, kurie greičiausiai naikina kelius

    Kelio sąnariai dažniausiai nukenčia ne nuo vienos priežasties, o nuo kelių kasdienių veiksnių derinio: per didelio krūvio, antsvorio ir netaisyklingų judėjimo įpročių. Ortopedai pabrėžia, kad kremzlė ir raiščiai dėvisi greičiau, kai kūnas nuolat gauna smūginę apkrovą arba kai sąnarys dirba netaisyklingoje padėtyje.

    Viena dažniausių problemų yra ilgas sėdėjimas be judesio. Kai silpnėja šlaunų ir sėdmenų raumenys, keliai perima didesnę apkrovos dalį, todėl atsiranda sustingimas, maudimas ir didesnė traumų rizika net atliekant paprastus judesius.

    Kita žalinga kryptis yra didelio smūgio treniruotės, ypač bėgimas kieta danga, šuoliai ir staigūs krypties keitimai žaidžiant krepšinį ar tenisą. Tokie judesiai didina meniskų ir raiščių pažeidimų tikimybę, o dažnai kartojami gali paspartinti kremzlės dėvėjimąsi.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra antsvoris: didėjant kūno masei, kelio sąnariui tenka vis didesnė mechaninė apkrova. Tai siejama su spartesne osteoartrito raida, ypač jei žmogus mažai juda, turi silpną raumenyną arba patiria pasikartojančius uždegiminius epizodus.

    Žalą gali daryti ir netinkama avalynė, ypač nusidėvėję sportiniai batai ar batai be pėdos skliauto atramos. Kai pėda prastai stabilizuojama, keičiasi kojos ašis, o kelio sąnarys gauna papildomą šoninę apkrovą, kuri ilgainiui didina skausmo ir uždegimo riziką.

    Specialistai taip pat ragina neignoruoti skausmo. Tęsiant krūvį per skausmą, lengvas dirginimas gali virsti rimtesne trauma, pavyzdžiui, menisko įplyšimu ar raiščių patempimu, todėl atsistatymas užtrunka gerokai ilgiau.

    Prie rizikos prisideda ir treniruotės pradžia be apšilimo bei pabaiga be atvėsimo ir tempimo. Net kelių minučių lengvas apšilimas gerina kraujotaką, paruošia raumenis darbui ir sumažina staigių judesių žalą, o po krūvio padeda mažinti įtampą aplink kelį.

    Kasdienybėje pavojingi ir staigūs liemens pasisukimai, kai pėdos lieka įremtos į žemę, nes tuomet kelis patiria sukimo jėgą. Keliams kenkia ir netaisyklingas sunkių daiktų kėlimas, kai krūvis perkeliamas į sąnarius, o ne paskirstomas per klubus ir raumenis.

    Jei kelio skausmas kartojasi, atsiranda tinimas, traškėjimas su skausmu, sąnarys „stringa“ ar darosi nestabilus, verta kreiptis į gydytoją. Laiku įvertinus būklę dažnai galima išvengti užsitęsusio gydymo ir grįžti prie saugaus judėjimo, pritaikius tinkamą krūvį bei stiprinimo planą.