Tag: Kelionės

  • „Focus.pl“ skelbia pokyčius: kas naujo jų „Nauka“ skiltyje

    „Focus.pl“ skelbia pokyčius: kas naujo jų „Nauka“ skiltyje

    „Focus.pl“ svetainėje pateikiamas trumpas pranešimas apie jų turinį „Nauka“ kategorijoje.

    Tekste nurodoma, kad šioje skiltyje publikuojama viskas, kas parašyta mokslo temomis, tačiau papildomų detalių apie konkrečias publikacijas ar temas nepateikiama.

    Taip pat akcentuojamas portalo dėmesys gyvenimui geru stiliumi – apibūdinamas jo kaip „lifestyle“ žurnalo profilis.

    Pristatoma, kad „Focus.pl“ kasdien rašo apie sveikatą, namus, keliones, kultūrą ir santykius, išskiriant temas, kurios esą realiai veikia gyvenimo kokybę.

    Galiausiai puslapio apačioje pateikiama autorių teisių informacija: nurodoma, kad 2026 metais visos teisės saugomos.

  • Internautai išrinko gražiausius Lenkijos rūmus: įvardijo pasaką primenančius objektus

    Lenkijos rūmai jau seniai vilioja keliautojus – kai kurios rezidencijos atrodo lyg iš pasakos ir iki šiol žadina vaizduotę. Dabar internete pasirodė pirmieji rezultatai, kuriuose išrinkti gražiausi šalies rūmai.

    Kaip skelbiama, tai pirmoji Lenkijos pilių ir rūmų reitingo dalis, parengta „Magazyn Travelist“ kartu su Lenkijos turizmo organizacija. Atrankoje savo balsus atidavė internautai.

    Istorinės rezidencijos Lenkijoje traukia ne tik dėl architektūros – daugelis jų siejamos su ryškiomis asmenybėmis, skirtingais istoriniais laikotarpiais ir turtingu kultūriniu paveldu. Dėl to jos dažnai tampa ir menininkų įkvėpimo šaltiniu.

    Reitingas gali būti naudingas planuojantiems kelionę po Lenkiją: jis padeda atsirinkti kryptis, kuriose verta skirti daugiau laiko, jei domina rūmai, jų aplinka ir istorija.

    Pirmoji reitingo dalis

    Publikacijoje pristatoma pirmoji reitingo dalis, kurioje internautai įvardijo jų akimis įspūdingiausius, pasakiškus rūmų objektus Lenkijoje. Tai – tik pradžia platesnio reitingo, skirto pilims ir rūmams.

    Nors kiekviena rezidencija turi savitą žavesį, tokie balsavimai dažnai išryškina vietas, kurios lankytojams įsimena labiausiai – dėl išvaizdos, istorijos, ar bendros patirties jas aplankius.

  • „Focus.pl“ skelbia: mokslui skirta rubrika „Nauka“ – apie gyvenimą geru stiliumi

    „Focus.pl“ skelbia: mokslui skirta rubrika „Nauka“ – apie gyvenimą geru stiliumi

    Lenkijos portalas „Focus.pl“ pristato mokslui skirtą rubriką „Nauka“, kurioje pateikiami šios kategorijos tekstai.

    Puslapyje nurodoma, kad čia publikuojama viskas, kas buvo parašyta „Nauka“ kategorijoje.

    Taip pat akcentuojama platesnė portalo kryptis – dėmesys gyvenimui geru stiliumi ir temoms, kurios, anot aprašymo, realiai veikia gyvenimo kokybę.

    Portalas save apibūdina kaip gyvenimo būdo žurnalą apie sveikatą, namus, keliones, kultūrą ir santykius.

  • Vos viena laisvadienio diena – ir kelionė paruošta: populiarėja Japonija, Filipinai, Vietnamas

    Vienas laisvadienis savaitės viduryje vis dažniau tampa pretekstu trumpoms atostogoms ar net ilgesnei kelionei į tolimus kraštus. Kelionių paieškos ir užsakymų duomenys rodo, kad lapkritį keliautojai drąsiau planuoja išvykas ir vis dažniau renkasi saulę bei šilumą vietoje europietiškų savaitgalio išvykų.

    Kelionių technologijų bendrovės „Kiwi.com“ skaičiavimais, kelionių užsakymų laikotarpiu aplink lapkričio 11 dieną padaugėjo 12 proc., o keliaujančiųjų skaičius augo 6 proc. Ryškėja ir kita tendencija: dažniau skrendama ne prieš pat savaitgalį, o pačią savaitės vidurio šventę arba iškart po jos.

    Šiemet ypač išaugo išvykimų skaičius trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, todėl kelionę lengviau paversti ilguoju savaitgaliu. Kartu mažėja tų, kurie išskrenda ankstesnį savaitgalį, nes keliautojai prisitaiko prie patogesnių skrydžių laikų ir darbo grafiko.

    Trumpas poilsis tampa ilgesniu

    Populiariausias pasirinkimas išlieka 3–5 dienų kelionės: jos sudaro apie 55 proc. visų kelionių į abi puses aplink lapkričio vidurio laikotarpį. Tokia trukmė patogi norint pailsėti neišnaudojant daug atostogų dienų.

    Vis dėlto auga ir ilgesnių išvykų segmentas. Mažiausiai 11 dienų trunkančių kelionių keleivių skaičius per metus šoktelėjo 54 proc., o tokios kelionės jau sudaro 7 proc. visų reisų į abi puses, kai metais anksčiau buvo 4 proc.

    „Matome, kad žmonės lapkritį vis dažniau planuoja ne tik greitą pabėgimą, bet ir rimtesnes atostogas, kurioms prireikia kelių papildomų atostogų dienų“, – sakė „Kiwi.com“ atstovė Daniela Chovancova.

    Azija lenkia Europos miestus

    Dar vienas ryškus pokytis – kryptys. Šiltesnių regionų populiarumas, remiantis „Kiwi.com“ duomenimis, padidėjo 13 proc., o tokios kelionės sudaro apie ketvirtadalį visų išvykų šiuo laikotarpiu.

    Tuo pat metu silpsta europietiškų city break kelionių paklausa: keliautojų, pasirinkusių trumpas išvykas į Europos miestus, sumažėjo 14 proc., o iki keturių dienų trukmės kelionių segmente fiksuojamas apie 20 proc. kritimas. Tarp sparčiausiai augančių krypčių išsiskiria Japonija, Filipinai ir Vietnamas, o iš miestų – Tokijas ir Hanojus.

    Kainos beveik nekinta

    Nors susidomėjimas lapkričio kelionėmis auga, vidutinės skrydžių kainos išlieka stabilios. Vidutinė bilieto kaina vienam keleiviui siekia 145,60 euro ir yra vos 0,3 proc. mažesnė nei prieš metus.

    Skirtumai matomi pagal bilieto tipą: vidutinė vienos krypties bilieto kaina paaugo iki 114 eurų, o kelionių pirmyn ir atgal bilietai nežymiai atpigo iki 162 eurų. Praktika rodo, kad didžiausią įtaką kainai daro pirkimo laikas, kelionės trukmė ir lankstumas renkantis išvykimo dienas.

  • „Airbnb“ uždraudė išsiregistravimo darbus: šeimininkai įsiutę, o svečiai ploja

    „Airbnb“ uždraudė išsiregistravimo darbus: šeimininkai įsiutę, o svečiai ploja

    Trumpalaikės nuomos platforma „Airbnb“ atnaujino taisykles ir uždraudė šeimininkams reikalauti, kad svečiai prieš išvykdami atliktų reikšmingus namų ruošos darbus. Pokytis sukėlė audringą reakciją: keliautojai sprendimą vadina seniai lauktu, o dalis šeimininkų viešai piktinasi ir net ragina boikotuoti platformą.

    Naujos nuostatos siejamos su pastaraisiais metais išplitusia praktika, kai nuomojamuose būstuose svečiams paliekami ilgi užduočių sąrašai. Socialiniuose tinkluose tokie reikalavimai dažnai kritikuojami, ypač kai kartu imamas papildomas valymo mokestis, o išvykimo taisyklės primena viešbučio paslaugas be viešbučio standarto.

    Pagal „Airbnb“ paaiškinimą, nuo lapkričio 20 dienos svečiai nebegalės būti prašomi atlikti užduočių, kurios reikalauja daug laiko ar pastangų, arba kurias įprastai atliktų valytojas. Praktinis pavyzdys paprastas: indų plauti nebus galima prašyti, tačiau palikti juos kriauklėje ar tvarkingai vienoje vietoje gali būti laikoma protingu prašymu.

    „Namų taisyklės padeda svečiams suprasti šeimininkų lūkesčius, tačiau girdėjome, kad jos gali būti painios, varginančios ir sunkiai valdomos“, – teigė „Airbnb“ atstovai, pristatydami atnaujintą taisyklių logiką.

    Platforma taip pat akcentuoja, kad tikslas yra mažiau netikėtumų atvykus ir aiškesnis ribų apibrėžimas, kas laikytina normalia tvarka, o kas jau prilygsta nemokamam valymui. Tai atitinka platesnę tendenciją kelionių rinkoje, kur vartotojai vis dažniau reikalauja kainų skaidrumo ir aiškių paslaugos sąlygų.

    Tuo metu dalis šeimininkų tikina, kad be aiškiai apibrėžtų pareigų sunkiau užtikrinti būsto būklę, ypač ilgesnių viešnagių metu. Kritikai tvirtina, kad kai kurie svečiai palieka būstus netvarkingus, o valymo kaštai gali augti, todėl dalis nuomotojų svarsto griežtinti kainodarą ar didinti valymo mokesčius.

    Kita šeimininkų dalis pokyčius vertina palankiai ir teigia, kad taisyklės pirmiausia smogs vadinamiesiems blogiesiems šeimininkams, kurie kelia nepasitenkinimą visa platforma. Jų argumentas paprastas: dauguma nuomotojų ir taip neprašo nieko daugiau nei elementaraus tvarkingumo, todėl nauja tvarka esą tik suvienodins standartus.

    Ekspertų vertinimu, „Airbnb“ sprendimas yra bandymas mažinti įtampą tarp vartotojų lūkesčių ir trumpalaikės nuomos realybės, kai dalį išlaidų sudaro būsto paruošimas kitam svečiui. Kartu tai gali tapti konkurenciniu pranašumu prieš kitas platformas, nes keliautojams vis svarbesnė tampa ne tik kaina, bet ir patirties aiškumas nuo užsakymo iki išvykimo.

    Kelionėms planuojantiems gyventojams patariama prieš rezervuojant atidžiai peržiūrėti būsto aprašymą, valymo mokesčius ir namų taisykles, o kilus neaiškumams susirašyti su šeimininku platformos žinutėmis. Taip lengviau išvengti ginčų ir turėti aiškų susitarimo pėdsaką, jei vėliau tektų kreiptis į „Airbnb“ klientų aptarnavimą.

  • „Airbnb“ keičia taisykles: nuo 2026 metų šeimininkai nebegalės versti svečių tvarkytis

    Trumpalaikės nuomos rinkoje ne vieną keliautoją stebindavo ilgi reikalavimų sąrašai prieš išvykstant: nuo indų plovimo iki patalynės nuėmimo. „Airbnb“ pranešė apie naujas pasaulines gaires, kurios turėtų užkirsti kelią tokioms praktikoms.

    Nuo 2026 metų lapkričio 20 dienos visoms naujai atliekamoms rezervacijoms „Airbnb“ platformoje įsigalios griežtesnės taisyklės, ribojančios, kokias užduotis šeimininkai gali nustatyti svečiams. Pokyčių tikslas – suvienodinti lūkesčius ir sumažinti konfliktus, kai už valymą imamas mokestis, bet dalis darbų perkeliama atvykusiems.

    Kokie reikalavimai bus draudžiami?

    Pagal atnaujintas gaires šeimininkai nebegalės reikalauti veiksmų, kurie pareikalauja daugiau laiko ar fizinių pastangų ir iš esmės prilygsta profesionalaus valymo paslaugai. Tai reiškia, kad dalis iki šiol kai kuriose apgyvendinimo vietose taikytų pareigų taps neleistinos.

    Tarp pavyzdžių, kurie įvardijami kaip nepriimtini, minimi prašymai prieš išvykstant nuimti patalynę ir užvalkalus, išplauti, nusausinti ir sudėti indus į spinteles, taip pat išnešti šiukšles į nutolusius konteinerius už teritorijos ribų. Platforma siekia, kad tokie darbai būtų sprendžiami šeimininko ar jo samdomo aptarnavimo personalo.

    Kodėl „Airbnb“ ėmėsi pokyčių?

    Pastaraisiais metais daugėjo keliautojų nusiskundimų dėl vadinamųjų namų ruošos sąrašų, kurie, jų teigimu, prasilenkia su apgyvendinimo paslaugos logika. Kritikos sulaukdavo ir situacijos, kai prie rezervacijos pridedamas papildomas valymo mokestis, tačiau svečiams vis tiek paliekamos užduotys, būdingos tvarkymui po išvykimo.

    „Airbnb“ taip pat akcentuoja skaidrumą: taisyklės turi būti aiškios dar prieš apmokant rezervaciją, o reikalavimai negali būti pateikiami taip, kad keliautojas apie juos sužinotų tik atvykęs. Tokios priemonės atitinka platesnę sektoriaus kryptį, kai trumpalaikė nuoma vis labiau artėja prie viešbučių standartų ir vartotojų apsaugos lūkesčių.

    Ką šeimininkai vis dar galės nustatyti?

    Naujos nuostatos nereiškia, kad apgyvendinimo vietos savininkai neteks teisės turėti taisyklių. „Airbnb“ numato, kad šeimininkai galės aiškiai pateikti iki septynių standartinių namų taisyklių, kurios turi būti matomos klientui dar rezervacijos metu.

    Tarp leidžiamų nuostatų išlieka įprasti punktai: atvykimo ir išvykimo laikas, maksimalus svečių skaičius, rūkymo ir vakarėlių politika, tylos valandos bei sąlygos dėl augintinių. Platforma taip pat palieka galimybę pagrįstiems prašymams, susijusiems su vietos specifika, pavyzdžiui, vandens taupymu sausrų paveiktuose regionuose.

    „Airbnb“ nurodo, kad taisyklių sugriežtinimas turėtų sumažinti ginčus, pagerinti vartotojų patirtį ir paskatinti nuomos paslaugų profesionalizaciją. Kartu tai signalas šeimininkams, kad kainodara ir paslaugos turinys turi atitikti svečių lūkesčius, ypač kai trumpalaikė nuoma konkuruoja su viešbučiais.

  • Atostogose daugelis daro šią Wi‑Fi klaidą: ekspertai perspėja dėl banko ir slaptažodžių

    Nemokamas viešasis belaidis internetas viešbučiuose, oro uostuose ar kavinėse atrodo patogus būdas sutaupyti mobiliojo ryšio duomenų. Tačiau prisijungimas prie banko, el. pašto ar kitų paskyrų tokiose vietose gali baigtis duomenų vagyste. Kibernetinio saugumo ekspertai primena, kad viešieji „hotspotai“ neretai tampa sukčių spąstais.

    Viena dažniausių keliautojų klaidų yra jungtis prie pirmo matomo tinklo sąraše, nepatikrinus, ar jis tikrai priklauso konkrečiai vietai. Sukčiai dažnai sukuria labai panašiai pavadintus tinklus, kad žmogus suklystų ir prisijungtų prie netikro prieigos taško.

    „Vien pavadinimas, kuriame minimas viešbutis ar kavinė, dar nereiškia, kad tinklas saugus“, – pabrėžia kibernetinio saugumo specialistai.

    Saugiausia prieš jungiantis visada pasiteirauti darbuotojų tikslaus oficialaus tinklo pavadinimo ir prisijungimo tvarkos. Tai ypač svarbu oro uostuose, dideliuose viešbučiuose ar konferencijose, kur vienu metu veikia keli panašiai pavadinti tinklai.

    Prisijungus prie viešo „Wi‑Fi“, patariama vengti bet kokių finansinių operacijų ir jautrių veiksmų, tokių kaip prisijungimas prie banko, mokėjimų patvirtinimai ar slaptažodžių keitimas. Jei būtina tvarkyti svarbius reikalus, patikimiau naudoti mobilųjį internetą arba asmeninį ryšio dalijimąsi iš telefono.

    Ekspertai taip pat primena atkreipti dėmesį, ar svetainė naudoja šifruotą ryšį. Nors dauguma šiuolaikinių puslapių veikia per HTTPS, tai savaime neapsaugo nuo visų grėsmių, jei prisijungta prie kenkėjiško tinklo ir vartotojas apgaule nukreipiamas į netikrą puslapį.

    Dar viena rizika, apie kurią žmonės dažnai pamiršta, yra automatinis prisijungimas prie tinklų. Jei telefone palikta įjungta funkcija, leidžianti įrenginiui jungtis automatiškai, jis gali prisikabinti prie panašiai pavadinto „Wi‑Fi“ net neįtariant, kad tai spąstai.

    Prieš kelionę verta atnaujinti telefono operacinę sistemą ir programėles, įjungti ekrano užraktą bei dviejų žingsnių tapatybės patvirtinimą svarbiausiose paskyrose. Dirbantiems nuotoliu per viešą internetą rekomenduojama naudoti VPN sprendimus, ypač jei prisijungiama prie darbinių sistemų ar perduodami jautrūs dokumentai.

    Galiausiai, pasinaudojus viešu „Wi‑Fi“, pravartu tinklą pamiršti įrenginio nustatymuose, kad vėliau telefonas neprisijungtų automatiškai. Nemokamas internetas gali būti naudingas kasdienėms užduotims, tačiau prieš įvedant slaptažodį ar mokėjimo duomenis verta sustoti ir įvertinti riziką.

  • 10 šiurpiausių vietų Helovinui: nuo Paryžiaus katakombų iki Drakulos pilies Transilvanijoje

    Helovinas daugeliui reiškia moliūgus ir persirengėlius, tačiau vis dažniau tampa ir proga suplanuoti kelionę su šiurpuliukais. Internetinė kelionių agentūra „eSky.pl“ sudarė 10 krypčių sąrašą, kur reali istorija persipina su legendomis apie dvasias, vampyrus, raganas ir nepaaiškinamus reiškinius.

    Kelionių organizatoriai pastebi, kad rudenį auga susidomėjimas teminiais savaitgalio išvykų maršrutais, ypač senamiesčiais, pilimis ir požemiais. Trumpesnės dienos, migla ir mažesni turistų srautai suteikia miestams visai kitą nuotaiką, todėl net gerai žinomos vietos atsiskleidžia naujai.

    „Kelionė ne visada prasideda nuo konkrečios krypties. Kartais impulsu tampa patirtis, kurios ieškome: atmosfera, istorija ar noras patirti tai, ko nerandame per įprastas atostogas“, – sakė „eSky.pl“ prekės ženklo vadovė Katarzyna Hauton.

    Europos miestai su paslaptimis

    Edinburgas Škotijoje dažnai vadinamas vienu paslaptingiausių Europos miestų, o rudens sezonas tam ypač palankus. Po Royal Mile gatve slypi Mary King’s Close – XVII amžiaus skersgatvių tinklas, išlikęs po vėlesniais pastatais, kuriame rengiamos ekskursijos.

    Miesto legendas papildo ir 1836 metais Arthur’s Seat šlaite rasti 17 miniatiūrinių karstų, kurių kilmė iki šiol kelia klausimų. Tokios istorijos kuria reputaciją, dėl kurios Edinburgas tampa populiariu pasirinkimu trumpai kelionei su tamsesne nuotaika.

    Paryžius, įprastai siejamas su romantika ir menu, turi ir kitą, gerokai niūresnį sluoksnį. Po miestu driekiasi Paryžiaus katakombos, kurios XVIII amžiaus pabaigoje pradėtos formuoti dėl sanitarinių problemų, perkeliant palaikus iš perpildytų kapinių į buvusias kasyklas.

    Šiandien dalis požeminio maršruto atvira lankytojams, tačiau vietų skaičius ribojamas, todėl kelionę verta planuoti iš anksto. Katakombos primena, kad didžiųjų miestų istorija dažnai turi ne tik blizgančią, bet ir labai žemišką pusę.

    Pilys, kaulai ir legendos

    Venecija per Heloviną vilioja vakariniais pasivaikščiojimais su gidais, kai siauri skersgatviai ir tylūs kiemai sukuria teatrališką foną miestui, apie kurį prikurta gausybė istorijų. Maršrutai dažnai veda pro Rialto apylinkes, Cannaregio rajoną ir krantines, iš kurių matyti kapinių sala San Michele.

    Transilvanijoje Rumunijoje Helovino laikotarpiu ryškiausiu traukos tašku išlieka Brano pilis, pasaulyje dažnai pristatoma kaip Drakulos pilis. Čia rengiami naktiniai apsilankymai ir teminiai renginiai, o gotikinė atmosfera tampa pagrindiniu kelionės akcentu.

    Čekijoje, Kutna Horos mieste, lankytojus stebina Sedleco ossuarijus, kurio interjere panaudoti maždaug 40 000 žmonių palaikai. XIX amžiuje kaulai buvo sukomponuoti į dekoratyvinius elementus, įskaitant įspūdingą sietyną, todėl vieta tampa ir istorine, ir labai stipria refleksija apie laikinumą.

    Už Europos ribų: nuo raganų teismų iki salų vaiduoklių

    Meksike, Xochimilco kanalų teritorijoje, išskirtine reputacija garsėja Isla de las Muñecas, vadinama Lėlių sala. Čia medžiai ir statiniai apkabinti šimtais senų, apgadintų lėlių, o vietos legenda pasakoja apie salos prižiūrėtoją, kuris jas kabino siekdamas nuraminti neramias dvasias.

    Salemas Masačusetse Jungtinėse Amerikos Valstijose vadinamas Helovino sostine, tačiau jo populiarumo šaknys siejasi su realia tragedija. 1692 metais čia vyko raganavimo kaltinimų banga ir teismai, o šiandien miestas istoriją pristato per muziejus, edukacijas ir sezono renginius.

    Jungtinėse Amerikos Valstijose esantis Stanley Hotel Kolorade traukia siaubo literatūros gerbėjus, nes siejamas su Stepheno Kingo įkvėpimu romanui „Švytėjimas“. Pats viešbutis aktyviai puoselėja šią tapatybę, siūlo temines ekskursijas ir pasakojimus apie nepaaiškinamus reiškinius.

    Japonijoje netoli Nagasaki esanti Hashima, dar vadinama Gunkanjima, primena apleistą betoninį laivą. Anglies kasybos sala buvo viena tankiausiai apgyvendintų pasaulyje, tačiau po kasyklos uždarymo 1974 metų sausį gyventojai ją paliko, o pastatai pamažu nyksta.

    Nuo 2015 metų Hashima įtraukta į UNESCO sąrašą, tačiau lankymas priklauso nuo oro sąlygų ir galimas tik su autorizuotais turais. Tokios vietos tampa populiarios ne dėl išgalvotų istorijų, o dėl apleistumo estetikos ir pramoninės praeities, kuri pastaraisiais metais vis labiau domina keliautojus.

    Tasmanijoje Australijoje esantis Port Arthur primena tamsią XIX amžiaus bausmių sistemos istoriją. Buvusi kolonija yra UNESCO saugomų Australian Convict Sites dalis, o vakare čia rengiami žibintų turai, kuriuose faktai derinami su vietos pasakojimais apie dvasias.

    Helovino kelionės vis dažniau tampa ne vien pramoga, bet ir būdu kitaip pažvelgti į istoriją, miestų sluoksnius ir kolektyvinę atmintį. Kartais būtent tikri įvykiai, o ne legendos, sukuria stipriausią įspūdį.

  • Saldus suvenyras oro uoste stebina kainomis: patikrinome, kiek kainuoja lenkiškas medus

    Gdansko Lecho Wałęsos oro uosto išvykimo zonoje keliautojų akį traukia lentynos, nukrautos lenkišku medumi. Čia siūlomi įvairių rūšių produktai iš vietos gamintojų, tarp jų „Pasieka Łysoń“ ir Liublino bitininkų kooperatyvas „Apis“.

    Pakuotės aiškiai pritaikytos skubiam pirkiniui prieš skrydį: daug mažų stiklainių, dekoratyvių keramikinių indelių ir dailių etikečių. Tokia forma patogi ir kaip dovana, ir kaip suvenyras, ypač užsienio turistams, ieškantiems vietinių skonių.

    Vis dėlto patogumas kainuoja. Mažas liepų arba rapsų medaus indelis oro uoste kainuoja apie 7 eurus, o retesnis lipčius brangesnis, maždaug 8–9 eurai už panašią pakuotę.

    Didesni kainų šuoliai matyti kitose pozicijose: už dalį kelių žiedų medaus variantų prašoma maždaug 7–9 eurų. Brangiausias lentynoje buvo lipčiaus medus, už 270 gramų pakuotę prašoma apie 15–16 eurų.

    Šalia siūlomi ir didesni stiklainiai su metaliniu užspaudžiamu dangteliu. Pavyzdžiui, 550 gramų kelių žiedų medaus stiklainis kainuoja apie 7 eurus, o kaimiško stiliaus keramikiniai indeliai, priklausomai nuo rūšies, atsieina maždaug 7–8 eurus.

    Keliautojams, įpratusiems medų pirkti turguje ar tiesiai iš bityno, tokios kainos gali pasirodyti sunkiai pagrindžiamos. Tačiau oro uostuose panašus kainodaros modelis įprastas: nuomos, logistikos ir aptarnavimo kaštai išvykimo zonoje paprastai didesni, o pirkėjai dažnai renkasi patogumą.

    Praktinis argumentas taip pat svarbus: po saugumo patikros įsigytus skysčius ar skystus maisto produktus paprastai galima įsinešti į lėktuvo saloną, todėl tai tampa vienu paprasčiausių būdų medų parsivežti rankiniame bagaže. Vis dėlto verta įsivertinti svorį, nes stiklainis ar keramika gali pridėti apie pusę kilogramo ir priartinti prie rankinio bagažo ribų.

    Toks pirkinys dažnai tampa dovana grįžtant iš kelionės arba pasirinkimu emigracijoje gyvenantiems lenkams, skrendantiems į Jungtinę Karalystę ar Skandinaviją. Patraukli pakuotė ir aiški kilmė tokiu atveju veikia kaip saugus, reprezentatyvus suvenyras, nors už jį tenka mokėti daugiau.

  • Mauricijuje daržovės už centus ir kultinis gėrimas: keliautoja parodė, kiek kainuoja turguje

    Mauricijaus turgūs daugeliui keliautojų tampa vieta, kur egzotiška sala atsiskleidžia ne per viešbučių prabangą, o per kasdienį vietinių gyvenimą. Ankštose alėjose susimaišo afrikietiškos, indiškos, kiniškos ir prancūziškos tradicijos, o ore tvyro vaisių, prieskonių ir šviežių daržovių aromatai.

    Ant prekystalių greta mums įprastų pomidorų, morkų ar salotų dažnai rikiuojasi pak čoi, saldžiosios bulvės, maniokų šaknys ir vietinės smulkesnės daržovių atmainos. Tokiose vietose aiškiai matyti, kad daug produktų į turgaus stalus atkeliauja tiesiai iš vietinių ūkių, todėl pasirinkimas stipriai priklauso nuo sezono.

    Keliautojai pasakoja, kad kainos turguje dažnai maloniai nustebina, net jei pati kryptis laikoma prabangesne. Pavyzdžiui, nedidelė porcija žaliųjų aitriųjų paprikų gali kainuoti apie 0,45 euro, pusė kilogramo morkų – apie 0,27 euro, salotos gūžė – maždaug 0,62 euro, o pomidorų porcija – apie 0,36 euro.

    Vaisiai ir prieskoniai – kasdienybė

    Mauricijuje tropiniai vaisiai yra kasdienis pirkinys, o turistams – vienas ryškiausių kulinarinių įspūdžių. Turguje vaisiai dažnai sukrauti į didelius krepšius, o kvapas jaučiamas dar prieš prieinant prie prekystalių.

    Kainos už vienetą neretai išlieka žemos: kriaušė gali kainuoti apie 0,18 euro, kivis – apie 0,62 euro. Tarp populiariausių pirkinių išsiskiria mažieji „Victoria“ ananasai, kurių trijų vienetų rinkinys gali atsieiti apie 0,89 euro.

    Dėl stiprios indiškos įtakos turguose daug vietos skiriama prieskoniams: nuo kumino ir kalendros iki ciberžolės ar cinamono. Juos dažnai sveria vietoje, o pirkėjai gali įsigyti tiek mažus kiekius, tiek ir mišinius, kuriuos pardavėjai ruošia patys; nedidelė malto prieskonio porcija gali kainuoti apie 0,36 euro.

    Gėrimai, be kurių neišeisi

    Karštą dieną turgaus lankytojai dažnai renkasi šviežiai spaustas sultis iš cukranendrių, kurias paruošia čia pat. Keliautojų teigimu, turistinėse vietose didelis puodelis gali kainuoti apie 2,68 euro, o turgaus stenduose tas pats gėrimas neretai parduodamas už maždaug 0,62 euro.

    Kitas salos hitas – alouda, tradicinis šaltas gėrimas su pienu, sirupu ir brinkstančiomis baziliko sėklomis, dažnai papildomas želė gabalėliais ir ledais. Porcija turguje gali kainuoti apie 0,71 euro, todėl daugelis jį įvardija kaip vieną geriausių ir pigiausių kelionės atradimų.

    „Būnant vietoje sunku nepastebėti, kad dalis bazinių kasdienybės kainų gali būti panašios į tas, prie kurių įpratę Europoje, tačiau turguje maistas dažnai atsieina gerokai pigiau“, – sakė keliautoja.

    Kelionių ekspertai primena, kad norint realiai sutaupyti, verta rinktis vietinius turgus, atkreipti dėmesį į sezoną ir kainas lyginti skirtinguose rajonuose. Tokiose vietose geriausiai atsiskleidžia ir vietos virtuvės pagrindas: švieži produktai, prieskoniai bei greitai paruošiami gėrimai.