Ilgas skrydis daugeliui baigiasi ne tik nuovargiu, bet ir nemaloniais pojūčiais: patinusiomis pėdomis, sunkumu kojose, galvos skausmu ar išsausėjusia oda. Specialistai pabrėžia, kad diskomfortą dažnai lemia ilgas sėdėjimas, sausas kabinos oras ir sutrikęs miego ritmas.
Renkantis vietą lėktuve verta galvoti ne vien apie patogumą. Jei neramina turbulencija, stabilesnė zona paprastai būna ties sparnais, o ieškantiems ramesnės aplinkos dažniau tinka priekinė salono dalis, kur mažiau variklių triukšmo.
Didelę reikšmę turi ir vieta kojoms, ypač skrydžiuose, trunkančiuose daug valandų. Didesnį atstumą tarp eilių suteikiančios vietos ar vietos prie avarinio išėjimo leidžia lengviau keisti padėtį, tačiau jas skirti gali ne visiems, o taisykles nustato konkreti oro linijų bendrovė.
Ilgai nejudant sulėtėja kraujotaka, todėl gali tinti kulkšnys, atsirasti tirpimas ar maudimas. Medikai primena, kad ilgi skrydžiai kai kuriais atvejais didina giliųjų venų trombozės riziką, todėl ypač svarbu nepamiršti judėjimo.
Jei leidžia sąlygos, pravartu reguliariai atsistoti ir trumpai praeiti koridoriumi. Sėdint galima atlikti paprastus pratimus: sukti čiurnas, kilnoti kulnus, įtempti ir atpalaiduoti blauzdas, kad suaktyvėtų kraujotaka.
Žmonėms, turintiems venų varikozę, dažnus tinimus ar anksčiau patirtų trombozės epizodų, prieš kelionę verta pasitarti su gydytoju dėl kompresinių kojinių. Atskirais atvejais papildomas planavimas svarbus ir po operacijų, sergant širdies ligomis ar vartojant tam tikrus vaistus.
Kita dažna problema yra dehidratacija, nes lėktuvo kabinos oras paprastai būna sausas. Troškulys ne visada išryškėja iš karto, todėl vandenį rekomenduojama gurkšnoti reguliariai viso skrydžio metu.
Dehidrataciją gali išduoti suskeldėjusios lūpos, perštinčios akys, išsausėjusi nosis ar tempimo jausmas odoje. Tokiais atvejais praverčia lūpų balzamas, drėkinamasis kremas, drėkinamieji akių lašai ar nosies purškalas su jūros vandeniu.
Alkoholis skrydžio metu gali trumpam atpalaiduoti, bet dažniausiai stiprina dehidrataciją ir blogina miego kokybę. Panašiai atsargiai verta vertinti ir didelius kofeino kiekius, nes jie gali apsunkinti poilsį ir prisitaikymą prie naujos laiko juostos.
Kelionės nuovargis neretai tęsiasi ir nusileidus, ypač peržengus kelias laiko juostas. Jet lag dažniausiai pasireiškia mieguistumu dieną, nemiga naktį, dirglumu, sunkesne koncentracija ir galvos skausmais.
Simptomai dažniau būna stipresni skrendant į rytus, nes organizmui sunkiau sutrumpinti parą nei ją pailginti. Specialistai pataria dar prieš kelionę pasirūpinti miegu, neskristi pervargus, o po atvykimo kuo greičiau pereiti prie vietinio režimo.
Jei atvykus yra diena, rekomenduojama kuo daugiau būti natūralioje šviesoje ir vengti ilgų pogulių. Pirmą dieną geriau neplanuoti intensyvaus grafiko, nes prisitaikymas prie naujo ritmo dažniausiai trunka kelias dienas.
