Tag: Kelionių medicina

  • Ilgas skrydis gali baigtis tinimu ir jet lagu: gydytojai pataria, ką daryti jau lėktuve

    Ilgas skrydis gali baigtis tinimu ir jet lagu: gydytojai pataria, ką daryti jau lėktuve

    Ilgas skrydis daugeliui baigiasi ne tik nuovargiu, bet ir nemaloniais pojūčiais: patinusiomis pėdomis, sunkumu kojose, galvos skausmu ar išsausėjusia oda. Specialistai pabrėžia, kad diskomfortą dažnai lemia ilgas sėdėjimas, sausas kabinos oras ir sutrikęs miego ritmas.

    Renkantis vietą lėktuve verta galvoti ne vien apie patogumą. Jei neramina turbulencija, stabilesnė zona paprastai būna ties sparnais, o ieškantiems ramesnės aplinkos dažniau tinka priekinė salono dalis, kur mažiau variklių triukšmo.

    Didelę reikšmę turi ir vieta kojoms, ypač skrydžiuose, trunkančiuose daug valandų. Didesnį atstumą tarp eilių suteikiančios vietos ar vietos prie avarinio išėjimo leidžia lengviau keisti padėtį, tačiau jas skirti gali ne visiems, o taisykles nustato konkreti oro linijų bendrovė.

    Ilgai nejudant sulėtėja kraujotaka, todėl gali tinti kulkšnys, atsirasti tirpimas ar maudimas. Medikai primena, kad ilgi skrydžiai kai kuriais atvejais didina giliųjų venų trombozės riziką, todėl ypač svarbu nepamiršti judėjimo.

    Jei leidžia sąlygos, pravartu reguliariai atsistoti ir trumpai praeiti koridoriumi. Sėdint galima atlikti paprastus pratimus: sukti čiurnas, kilnoti kulnus, įtempti ir atpalaiduoti blauzdas, kad suaktyvėtų kraujotaka.

    Žmonėms, turintiems venų varikozę, dažnus tinimus ar anksčiau patirtų trombozės epizodų, prieš kelionę verta pasitarti su gydytoju dėl kompresinių kojinių. Atskirais atvejais papildomas planavimas svarbus ir po operacijų, sergant širdies ligomis ar vartojant tam tikrus vaistus.

    Kita dažna problema yra dehidratacija, nes lėktuvo kabinos oras paprastai būna sausas. Troškulys ne visada išryškėja iš karto, todėl vandenį rekomenduojama gurkšnoti reguliariai viso skrydžio metu.

    Dehidrataciją gali išduoti suskeldėjusios lūpos, perštinčios akys, išsausėjusi nosis ar tempimo jausmas odoje. Tokiais atvejais praverčia lūpų balzamas, drėkinamasis kremas, drėkinamieji akių lašai ar nosies purškalas su jūros vandeniu.

    Alkoholis skrydžio metu gali trumpam atpalaiduoti, bet dažniausiai stiprina dehidrataciją ir blogina miego kokybę. Panašiai atsargiai verta vertinti ir didelius kofeino kiekius, nes jie gali apsunkinti poilsį ir prisitaikymą prie naujos laiko juostos.

    Kelionės nuovargis neretai tęsiasi ir nusileidus, ypač peržengus kelias laiko juostas. Jet lag dažniausiai pasireiškia mieguistumu dieną, nemiga naktį, dirglumu, sunkesne koncentracija ir galvos skausmais.

    Simptomai dažniau būna stipresni skrendant į rytus, nes organizmui sunkiau sutrumpinti parą nei ją pailginti. Specialistai pataria dar prieš kelionę pasirūpinti miegu, neskristi pervargus, o po atvykimo kuo greičiau pereiti prie vietinio režimo.

    Jei atvykus yra diena, rekomenduojama kuo daugiau būti natūralioje šviesoje ir vengti ilgų pogulių. Pirmą dieną geriau neplanuoti intensyvaus grafiko, nes prisitaikymas prie naujo ritmo dažniausiai trunka kelias dienas.

  • Mįslingai skamba, bet gali baigtis koma: kas yra japoniškas encefalitas ir kam gresia labiausiai

    Mįslingai skamba, bet gali baigtis koma: kas yra japoniškas encefalitas ir kam gresia labiausiai

    Japoniškas encefalitas yra virusinė infekcija, pažeidžianti centrinę nervų sistemą ir galinti sukelti smegenų uždegimą. Nors dauguma užsikrėtusiųjų simptomų visai nejaučia, nedidelei daliai liga progresuoja iki sunkių neurologinių komplikacijų.

    Šią ligą sukelia japoniško encefalito virusas, priklausantis flavivirusams, tai pačiai grupei kaip dengės ar Zikos virusai. Daugiausia atvejų registruojama tropinėje ir subtropinėje Azijoje bei vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

    Kaip plinta ir kodėl svarbūs uodai

    Infekcija neplinta tiesiogiai nuo žmogaus žmogui. Dažniausias kelias yra uodo įkandimas, kai uodas prieš tai maitinosi užsikrėtusiais gyvūnais, ypač vandens paukščiais arba kiaulėmis.

    Didesnė rizika siejama su kaimo vietovėmis, ryžių laukais, užliejamomis teritorijomis ir vandens telkiniais, kur uodams palankios veisimosi sąlygos. Uodai aktyviausi sutemus ir naktį, o rizika paprastai išauga lietinguoju sezonu.

    Simptomai gali klaidinti

    Jei simptomai pasireiškia, ankstyvoje stadijoje jie dažnai primena įprastą virusinę infekciją: karščiavimą, galvos skausmą, silpnumą, kartais pykinimą ar kitus virškinamojo trakto nusiskundimus. Dėl to liga šiame etape gali būti nuvertinta.

    Sunkesnė forma vystosi tada, kai pažeidžiama nervų sistema. Tuomet gali atsirasti sprando rigidiškumas, sąmonės sutrikimai, kalbos problemos, traukuliai, galūnių silpnumas, o sunkiausiais atvejais ištinka koma ir kyla reali grėsmė gyvybei.

    Net ir pasveikus daliai pacientų išlieka ilgalaikės pasekmės, pavyzdžiui, judėjimo sutrikimai ar pažintinių funkcijų pablogėjimas. Dėl to svarbus ne tik gydymas, bet ir savalaikė rizikos įvertinimo bei profilaktikos strategija.

    Diagnozė, gydymas ir profilaktika

    Diagnozė remiasi klinikiniais požymiais ir epidemiologine informacija apie buvimą endeminėse teritorijose. Patvirtinimui taikomi laboratoriniai tyrimai, dažniausiai antikūnų nustatymas serologiniais metodais, taip pat gali būti naudojami molekuliniai tyrimai ir smegenų skysčio analizė.

    Specifinio antivirusinio gydymo, kuris eliminuotų virusą, paprastai nėra, todėl taikomas simptominis gydymas: traukulių kontrolė, smegenų edemos mažinimas, kvėpavimo ir kitų gyvybinių funkcijų palaikymas. Sunkiais atvejais būtina hospitalizacija, neretai intensyviosios terapijos skyriuje.

    Didžiausia apsauga yra profilaktika: uodų įkandimų vengimas ir skiepai. Skiepijimas dažniausiai rekomenduojamas keliautojams, vykstantiems ilgesniam laikui į endemines teritorijas, planuojantiems būti kaimo vietovėse ar daug laiko leisti lauke vakarais ir naktimis.