Kas įvyko ir ką neigia Baltieji rūmai
JAV administracija atmeta žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad buvo blokuojamas Ebolos virusu užsikrėtusio amerikiečių gydytojo Petro Stafford grįžimas į Jungtines Valstijas. Teigiama, jog dėl sprendimų Vašingtone gydytojo evakuacija iš Afrikos buvo uždelsta, o galutiniu maršrutu pasirinkta Vokietija.
Baltųjų rūmų atstovas Kushas Desai tokius kaltinimus pavadino netiesa ir tikino, kad svarbiausias prioritetas yra visuomenės sveikata ir saugumas. Pasak jo, Berlyno klinika „Charité“ yra viena stipriausių vietų pasaulyje gydyti ir izoliuoti ypač pavojingas virusines infekcijas.
Kaip gydytojas užsikrėtė ir kokia jo būklė
Petras Stafford, misijų gydytojas, dirbo Bunjos mieste rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje. Pranešama, kad jis gydė pacientą, kuriam pasireiškė stiprūs pilvo skausmai, iš pradžių sieti su tulžies pūslės uždegimu, tačiau vėliau ši diagnozė buvo atmesta.
Pacientas mirė kitą dieną, o mirtis siejama su Ebola, nors dėl aplinkybių tyrimas, kaip skelbiama, nebuvo atliktas laiku. Po maždaug aštuonių dienų simptomai pasireiškė ir pačiam gydytojui: karščiavimas, skausmai, drebulys ir itin stiprus nuovargis.
Vokietijos institucijos patvirtino, kad į Berlyną perkelta ir gydytojo šeima, kuri paguldyta į specialią izoliacinę palatą „Charité“ ligoninėje. Tuo pat metu skelbiama, kad gydytojo būklė pradėjo gerėti ir jis jau gali valgyti.
Sprendimas gydyti Europoje ir platesnis kontekstas
Kalifornijos universiteto San Franciske mokslininkas Satishas Pillai pabrėžė, kad esminis veiksnys tokiais atvejais yra kuo greitesnis tinkamas gydymas ir griežta infekcijų kontrolė. Europa pasirinkta ir dėl geografinio artumo Afrikai, o tai gali sutrumpinti kritiškai svarbų laiką nuo diagnozės iki specializuotos pagalbos.
Šis atvejis vėl priminė 2014 metų Vakarų Afrikos Ebolos protrūkio laikotarpį, kai pirmieji JAV pacientai buvo skraidinti gydyti į Atlantą. Tuomet sprendimas sulaukė aštrių politinių reakcijų, o dabar viešojoje erdvėje vėl keliami klausimai, kaip valdžios institucijos balansuoja tarp visuomenės baimių ir medicininės būtinybės.
Kartu fiksuojamos ir griežtesnės kelionių bei sienų kontrolės priemonės: pranešta, kad „Air France“ skrydis iš Paryžiaus į Detroitą buvo nukreiptas į Kanadą, kai paaiškėjo, jog vienas keleivis anksčiau buvo Kongo Demokratinėje Respublikoje. JAV pasienio apsaugos tarnyba patvirtino, kad lėktuvui nebuvo leista įskristi į JAV oro erdvę.
Koks Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje
Pranešama, kad protrūkį sukėlė Bundibugyo atmaina, kurios mirtingumas dažnai nurodomas apie 25–50 proc., priklausomai nuo prieigos prie medicinos pagalbos ir konkrečių aplinkybių. Šiai atmainai, kaip skelbiama, nėra plačiai naudojamos vakcinos ar specifinio, tikslinio gydymo, todėl didžiausią reikšmę turi ankstyvas atpažinimas, palaikomasis gydymas ir griežta izoliacija.
Šalyje registruojama beveik 600 įtariamų atvejų ir 139 mirtys, o ekspertai neatmeta, kad realus skaičius gali būti didesnis dėl ribotos diagnostikos ir sudėtingų sąlygų kai kuriuose regionuose. Sveikatos specialistai perspėja, kad Ebola gali greitai sukelti šoką ir dauginį organų nepakankamumą, todėl laikas iki gydymo yra kritinis.