Devintojo dešimtmečio pabaigoje JAV buvo imtasi neįprasto eksperimento – senas automobilių padangas smulkinti ir maišyti su asfaltu, tikintis vienu metu spręsti atliekų ir kelių dangos problemas. Idėja atrodė perspektyvi, tačiau jau po kelerių metų projektas buvo pripažintas nesėkmingu ir sustabdytas.
Tuo metu šalyje kasmet išmesdavo daugiau nei 250 mln. padangų, o sąvartynuose jų buvo susikaupę apie 3 mlrd. Toks atliekų kiekis kėlė ir tiesioginį pavojų – padangų sankaupos dažnai užsidegdavo, į orą išmesdamos toksiškus dūmus, siejamus su apsinuodijimų ir onkologinių ligų rizika.
Kaip rašo portalas GRYOnline, 1987 metais Niujorke buvo priimtas įstatymas, leidęs išbandyti, ar padangas galima panaudoti taip, kad tai duotų apčiuopiamos naudos gyventojams. Praktiniai darbai prasidėjo 1989 metais.
Eksperimento metu smulkintos padangos buvo maišomos su asfaltu skirtingomis proporcijomis – 1, 2 ir 3 proc. Tokiu būdu dalinai mėginta pakeisti įprastą akmens skaldą, o senus kelių ruožus padengti maždaug 4 cm storio sluoksniu.
Kodėl eksperimentas žlugo
Iš viso tokiu mišiniu buvo padengta apie 6 km kelių dviejuose ruožuose. Vis dėlto 1992 metais projektas buvo nutrauktas – konstatuota, kad sprendimas nepasiteisino.
Pagrindinė problema buvo pati pasirinkta technologija: gumos gabalėliai veikė kaip užpildas, turėjęs pakeisti žvyrą. Paaiškėjo, kad maišymo metu medžiagos tinkamai nesusijungdavo, todėl danga dėvėdavosi gerokai greičiau ir kelias greitai prarasdavo kokybę.
Be to, gamybos procesas nesuteikė tikėtos ekonominės naudos – nei ilgaamžiškumas, nei kaštai nepagerėjo taip, kad būtų verta tęsti bandymą.
Tekste pabrėžiama, kad kitose valstijose buvo bandyta kita kryptis. Pavyzdžiui, Kalifornijoje ir Arizonoje guma buvo dedama į karštą skystą asfaltą – tokiomis sąlygomis ji suminkštėdavo ir geriau susimaišydavo, todėl galutinis rezultatas būdavo tvirtesnis.
Kas pasikeitė vėliau
1995 metais JAV Kongresas panaikino ankstesnes nuostatas, kurios įpareigodavo į federaliniu biudžetu finansuojamų kelių dangas įmaišyti perdirbtos gumos. Tai tapo ženklu, kad universalus, visur tinkantis sprendimas taip ir nebuvo rastas.
Panašią „padangų kapinyno“ problemą patyrė ir Kuveitas – ten senas padangas išmoko perdirbti į krosnių mazutą. Šis pavyzdys parodė, kad skirtingos šalys ieško skirtingų kelių, kaip sumažinti pavojingų atliekų kiekį, tačiau vieno greito recepto nėra.