Tag: Kelių eismas

  • Suomija leido „Tesla“ diegti pagalbinio vairavimo sistemą, bet dar laukia ES sprendimo

    Suomija leido „Tesla“ diegti pagalbinio vairavimo sistemą, bet dar laukia ES sprendimo

    Suomija suteikė „Tesla“ laikiną leidimą keliuose naudoti pagalbinio vairavimo sistemą „Tesla Assisted Driving“ (TAD) po to, kai bendrovė pakoregavo technologiją.

    Apie sprendimą trečiadienį pranešė Suomijos transporto ir ryšių agentūra „Traficom“, nurodžiusi, kad „Tesla“ gali nedelsdama pradėti siūlyti sistemą klientams Suomijoje.

    TAD leidžia automobiliui automatiškai vairuoti, greitėti ir stabdyti, tačiau vairuotojas privalo išlikti atsakingas už transporto priemonę ir nuolat prižiūrėti sistemos darbą.

    Kartu pabrėžiama, kad norint šią technologiją plačiai diegti visoje Europos Sąjungoje, dar reikalingas bendras ES masto pritarimas.

    Perkeltas akcentas nuo „pilno autonomiškumo“

    Sistema anksčiau buvo vadinama „Full Self-Driving (FSD) Supervised“, tačiau pervadinta į „Tesla Assisted Driving“, kad pavadinimas tiksliau atspindėtų jos paskirtį.

    „Traficom“ vyresnysis specialistas Jukka Juhola aiškino, kad naujas pavadinimas geriau parodo „tikrąją sistemos prigimtį“ ir aiškiau atskiria vairuotojo pagalbos technologiją nuo visiškai autonominių automobilių.

    ES – ginčai dėl taisyklių, šalys juda atskirai

    Leidimas Suomijoje suteiktas tuo metu, kai Europoje vis dar sprendžiama, kaip reguliuoti automatizuotą vairavimą ir kokiomis sąlygomis leisti be vairuotojo veikiančias transporto priemones.

    Tekste nurodoma, kad dėl bendrų taisyklių ES lygmeniu įstrigę, todėl dalis įmonių ir institucijų sprendimų ieško nacionaliniu ar regioniniu mastu.

    Skirtingi valstybių reikalavimai taip pat apsunkina visiškai autonominių transporto priemonių diegimą, nes įmonėms tenka gauti leidimus ne tik nacionaliniu, bet ir vietos ar regioniniu lygmeniu.

    Leidimai jau suteikti ir kitose šalyse, tarp jų – Lietuvoje

    Europoje šios „Tesla“ sistemos naudojimui balandį pritarė Nyderlandai, o vėliau – Estija, Belgija, Lietuva ir Danija.

    „Tesla“ šią technologiją taip pat siūlo Jungtinėse Valstijose, Australijoje, Kanadoje ir Pietų Korėjoje.

  • Lenkijoje šeši automobiliai rėžėsi į 14 šernų bandą – kelias užblokuotas beveik trims valandoms

    Lenkijos Stalovo Volios apylinkėse vėlų šeštadienio vakarą į kelią netikėtai išbėgusi maždaug 14 šernų banda sukėlė didelę avariją – su gyvūnais susidūrė net šeši lengvieji automobiliai.

    Nelaimė įvyko spalio 31 dieną apie 21 valandą valstybinėje magistralėje Nr. 77. Dėl smarkiai apgadintų automobilių ir būtinybės pašalinti gyvūnus eismas abiem kryptimis buvo visiškai sustabdytas.

    Kaip skelbia vietos portalas „Rzeszów News“, šernai į važiuojamąją dalį išbėgo staiga, todėl vairuotojai nebespėjo išvengti susidūrimų. Į įvykio vietą buvo iškviestos tarnybos, taip pat veterinaras.

    Pranešama, kad, nepaisant didelio susidūrime dalyvavusių automobilių skaičiaus, vairuotojai ir keleiviai nenukentėjo – medicininės pagalbos niekam neprireikė, įvykis įvardytas kaip eismo įvykis be sužeistųjų.

    Kelio blokada truko beveik tris valandas

    Incidentas užfiksuotas Sandomiežo–Nisko ruože, maždaug ketvirtame kilometre. Tarnyboms teko ne tik organizuoti eismą, bet ir pasirūpinti, kad nuo kelio būtų pašalinti žuvę gyvūnai.

    Iš pradžių buvo prognozuota, kad trikdžiai truks apie dvi valandas, tačiau realybėje kelias buvo uždarytas beveik trims valandoms.

    Lenkijos žiniasklaida sekmadienio rytą pranešė, kad eismas šiuo keliu jau atnaujintas abiem kryptimis.

    Kodėl susidūrimai su šernais tokie pavojingi

    Specialistai primena, kad sutemus laukiniai gyvūnai į kelią gali išbėgti staiga, o vairuotojo reakcijos laikas būna itin trumpas. Papildomą riziką didina tai, kad šernai dažnai juda bandomis.

    Dėl to važiuojant per miškingas vietoves verta rinktis saugų greitį ir išlikti itin budriems, ypač naktį ar prastesnio matomumo sąlygomis.

  • Prieš užvesdami automobilį būtinai stuktelėkite per variklio dangtį: taip išvengsite nelaimės

    Prieš užvesdami automobilį būtinai stuktelėkite per variklio dangtį: taip išvengsite nelaimės

    Veterinarai ir gyvūnų gerovės specialistai įspėja vairuotojus prieš pradedant važiuoti skirti kelias sekundes paprastam veiksmui: kelis kartus delnu stuktelėti per variklio dangtį. Po automobiliu ar variklio skyriuje, ypač šaltuoju metu, neretai slepiasi katės, ieškančios šilumos ir užuovėjos.

    Vidaus degimo variklis dar kurį laiką po kelionės išlieka šiltas, o variklio skyrius dažnai būna sausas ir apsaugotas nuo vėjo. Katės į vidų patenka iš apačios tarp mazgų, o maži kačiukai gali įlįsti į siaurus tarpus, kurių iš išorės nesimato.

    Gyvūnų apsaugos organizacijų ir veterinarų teigimu, užvedus variklį diržai, ventiliatoriai ir kitos judančios dalys gali sužaloti gyvūną dar jam nespėjus iššokti. Dėl to trumpos prevencijos priemonės gali padėti išvengti skaudžių traumų ir vairuotojui, ir gyvūnui.

    Ką daryti prieš užvedant?

    Keli nestiprūs smūgtelėjimai atvira delno dalimi per variklio dangtį dažnai pažadina miegantį gyvūną ir paskatina jį pasišalinti. Po to verta palaukti akimirką, kad jis turėtų laiko išlipti, nes vien triukšmas ne visada reiškia, kad gyvūnas iškart pasitrauks.

    Vis dėlto tyla negarantuoja, kad variklio skyriuje nieko nėra. Jei automobilis stovi vietose, kur dažnai lankosi katės, patariama papildomai apsižvalgyti po automobiliu ir prie ratų arkų, kur gyvūnai taip pat gali slėptis.

    Jei gyvūną matote ar girdite, variklio užvesti negalima. Geriausia sudaryti sąlygas jam išeiti pačiam, nes staigūs judesiai ir triukšmas gali priversti slėptis dar giliau, o bandant ištraukti per jėgą kyla rizika sužaloti ir gyvūną, ir save.

    Rizika kyla ne tik dėl kačių

    Variklio skyrių kaip slėptuvę gali pasirinkti ir kiaunės, o tai aktualu tiek vidaus degimo, tiek elektriniams automobiliams. Šie gyvūnai linkę pažymėti teritoriją kvapu, o tai gali sukelti agresyvią kitų kiaunių reakciją.

    Specialistai aiškina, kad automobilis, statomas skirtingose vietose, perneša kvapo žymes, todėl kitas gyvūnas gali pradėti graužti laidus ir žarnas. Rizika gali padidėti kelionių metu, kai automobilis dažnai keičia stovėjimo vietą, o šiuolaikiniuose modeliuose net ir nedidelio pažeidimo remontas gali brangti dėl sudėtingo priėjimo.

    Elektriniams automobiliams žala gali būti brangesnė

    Nors elektriniai automobiliai nebūtinai labiau vilioja kiaunes, jų konstrukcija ne visada apsaugo taip, kaip tikimasi. Gyvūnai į vidų gali patekti, pavyzdžiui, per ratų arkas, todėl uždengtas dugnas nėra absoliuti kliūtis.

    Pažeidus aukštos įtampos laidus saugumo sumetimais jų dažnai negalima taisyti, tenka keisti, todėl sąskaita gali siekti apie 1 200 eurų ar daugiau. Dėl to prevencija ir profesionalūs sprendimai gali kainuoti mažiau nei pasekmės.

    Gyvūnų ir automobilių priežiūros specialistai skeptiškai vertina naminius metodus, kurie neva turėtų atbaidyti kvapu, nes jų poveikis dažniausiai trumpalaikis. Patikimesniu sprendimu laikomi specialūs atbaidymo įrenginiai, tačiau prieš montuojant svarbu pašalinti paliktas kvapo žymes ir darbus patikėti servisui.

  • Virš kelio šviečia ne patarimas: šie ženklai privalomi, paaiškinta, už ką gresia baudos

    Virš kelio šviečia ne patarimas: šie ženklai privalomi, paaiškinta, už ką gresia baudos

    Virš važiuojamosios dalies vis dažniau matomos kintamos informacijos švieslentės daugeliui vairuotojų vis dar kelia klausimų: ar tai tik rekomendacijos, ar tokie ženklai privalomi. Kelių specialistai pabrėžia, kad dalis jose rodomų pranešimų yra informaciniai, tačiau elektroniniu būdu parodyti kelio ženklai gali turėti tokią pačią teisinę galią kaip ir įprasti.

    Kintamos informacijos švieslentės Lenkijos valstybinės reikšmės keliuose pradėtos diegti 2015 metais, o dabar jų veikia apie 1 400. Generalinė kelių ir greitkelių direkcija skelbia planus per artimiausią dešimtmetį šį skaičių maždaug padvigubinti, todėl su jomis susidurs vis daugiau vairuotojų ir ne vien magistralėse.

    Pagrindinis šių sistemų tikslas yra realiu laiku perduoti informaciją apie eismo sąlygas: avarijas, spūstis, kelio darbus, apylankas, matomumo pablogėjimą ar pavojingus orus. Tokie pranešimai leidžia iš anksto pasirinkti saugesnį greitį, didesnį atstumą ar alternatyvų maršrutą.

    Kas privaloma, o kas tik įspėjimas?

    Esminis skirtumas yra tarp informacinio teksto ir kelio ženklo, rodomo elektroninėje švieslentėje. Įspėjimai apie slidžią dangą, spūstį už kelių kilometrų ar pailgėjusį kelionės laiką padeda pasiruošti situacijai, tačiau savaime nenustato naujų taisyklių.

    Visai kas kita, kai švieslentėje pateikiamas kelio ženklas, pavyzdžiui, greičio ribojimas B-33. Tokiu atveju, jei ženklas įjungtas laikantis ženklinimo reikalavimų, jis laikomas galiojančiu, o vairuotojas privalo jo laikytis taip pat, kaip ir matydamas stacionarų ženklą pakelėje.

    Praktikoje tai reiškia, kad elektroniniu būdu nustatytas greitis gali būti pritaikytas konkrečiai situacijai: avarijai, intensyviam srautui, rūko zonai ar staigiems kelio darbams. Tokie sprendimai naudojami siekiant sumažinti staigių stabdymų, susidūrimų ir grandininių avarijų riziką.

    Baudos priklauso nuo viršijimo

    Jei vairuotojas viršija švieslentėje rodomą privalomą greičio ribojimą, taikomos tos pačios atsakomybės taisyklės kaip ir pažeidus įprastą ženklinimą. Nuobaudos dydis paprastai priklauso nuo to, kiek kilometrų per valandą viršytas nustatytas greitis, taip pat gali būti skiriami baudos taškai.

    Lenkijos praktikoje už greičio viršijimą 21–25 kilometrais per valandą numatoma apie 70 eurų bauda ir 5 baudos taškai. Viršijus 31–40 kilometrais per valandą, bauda siekia apie 190 eurų ir 9 baudos taškus, o už didesnius viršijimus sankcijos dar griežtėja.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vairuotojams svarbu ne tik stebėti švieslentėse pateikiamą tekstą, bet ir atpažinti, kada rodomas oficialus kelio ženklas. Tokiais atvejais tai nėra prašymas ar patarimas, o teisėtai galiojantis nurodymas, už kurio nepaisymą gali tekti atsakyti.

  • Privalomas vairuotojo pažymėjimo keitimas: kas privalo šiemet, o kas tik 2028–2033 metais?

    Privalomas vairuotojo pažymėjimo keitimas: kas privalo šiemet, o kas tik 2028–2033 metais?

    Dalis vairuotojų savo vairuotojo pažymėjimą prisimena tik tada, kai tenka tvarkyti dokumentus. Tai ypač išryškėjo po to, kai daugelyje Europos šalių, įskaitant Lenkiją, vairuojant nebereikia su savimi turėti fizinio pažymėjimo, nes duomenys tikrinami elektroniniu būdu.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad dokumento galiojimas nebesvarbus. Pasibaigus galiojimo terminui, vairuotojas laikomas neturinčiu galiojančių teisių, o tai gali baigtis didelėmis baudomis ir papildomomis sankcijomis.

    Kas ir kada privalo keisti?

    Lenkijoje nuo 2013 metų nebeišduodami neterminuoti vairuotojo pažymėjimai. Šiuo metu ilgiausias naujai išduodamo dokumento galiojimas paprastai siekia 15 metų, o kai kurioms kategorijoms ar dėl sveikatos būklės jis gali būti trumpesnis.

    Vairuotojai, kurių pažymėjimai išduoti ribotam laikui, pavyzdžiui, 3, 5 ar 10 metų, privalo dokumentą pasikeisti tada, kai sueina jame nurodytas galiojimo terminas. Tai reiškia, kad prievolė atsiranda ne visiems iš karto, o individualiai pagal pažymėjimo datą.

    Tuo metu senesni dokumentai, išduoti iki 2013 metų ir neturintys aiškiai įrašyto galiojimo termino, taip pat bus keičiami. Pagal galiojančią tvarką jų masinis keitimo laikotarpis numatytas nuo 2028 metų sausio 19 dienos iki 2033 metų sausio 18 dienos, o tikslesnį grafiką turi nustatyti už transportą atsakinga institucija.

    Kaip vyksta keitimas?

    Procedūra įprastai nėra sudėtinga: pateikiamas prašymas, asmens dokumentas, grąžinamas senas vairuotojo pažymėjimas ir pridedama nuotrauka. Jei keitimas susijęs su sveikatos reikalavimais ar apribojimais, gali reikėti ir medicininės pažymos.

    Dokumentus galima pateikti tiek atvykus į įstaigą, tiek nuotoliu per elektroninių paslaugų sistemas, jei tokia galimybė numatyta. Prieš teikiant prašymą verta pasitikrinti, ar nereikės papildomų dokumentų, nes reikalavimai gali skirtis pagal situaciją ir pažymėjimo kategoriją.

    Kokios išlaidos ir rizikos?

    Lenkijoje už keitimą taikomas nustatytas mokestis, o papildomai gali tekti mokėti už gydytojo patikrą, pavyzdžiui, dėl regėjimo ar kitų sveikatos rodiklių. Praktikoje bendra suma priklauso nuo to, ar medicininė pažyma reikalinga, ir nuo konkrečios paslaugos įkainių.

    Galiojimo datą galima rasti vairuotojo pažymėjime, tam skirtoje grafoje. Patikrinimas užtrunka kelias sekundes, tačiau gali padėti išvengti situacijos, kai sustabdžius pareigūnams paaiškėja, kad dokumentas nebegalioja.

    Už vairavimą su nebegaliojančiu pažymėjimu sankcijos gali būti griežtos: gresia didelė piniginė bauda, o ginčo atveju byla gali keliauti į teismą. Be to, teismas tam tikrais atvejais gali skirti ir teisės vairuoti atėmimą nustatytam laikotarpiui.

  • Prasidėjo rudens spąstai keliuose: pavojingiausios valandos, kai saulė apakina labiausiai

    Prasidėjo rudens spąstai keliuose: pavojingiausios valandos, kai saulė apakina labiausiai

    Saulė žemai, rizika kyla

    Rudenį, artėjant rudens lygiadieniui, saulė teka ir leidžiasi taip, kad daugelyje kelių ji atsiduria tiesiai vairuotojo akių lygyje. Tai ypač jaučiama važiuojant ryte ir vakare, kai natūralių užuovėjų danguje nėra, o regėjimas trumpam tampa gerokai prastesnis.

    Tyrimai rodo, kad su saulės akinančiu švytėjimu susiję eismo įvykiai dažniau fiksuojami piko metu. Didžiausia rizika paprastai būna pirmosiomis 10–15 minučių po saulėtekio, kai šviesos intensyvumas greitai didėja, o akys nespėja prisitaikyti.

    Prieš saulę pralaimi ir švariausia akis

    Situaciją smarkiai pablogina priekinis stiklas, ypač jei ant jo yra valytuvų paliktų ruožų, vasaros vabzdžių dėmių ar dulkių. Dieną tai gali beveik nesimatyti, tačiau saulei šviečiant tiesiai į stiklą nešvarumai ima sklaidyti šviesą ir „užbaltina“ vaizdą prieš automobilį.

    Dėl to rudenį svarbu valyti stiklą ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, nes salono pusėje susikaupusios apnašos ir riebios plėvelės taip pat sukelia atspindžius. Pravartu patikrinti valytuvų būklę ir langų apiplovimo skystį, kad netikėtai prastomis sąlygomis nereikėtų improvizuoti.

    Ką daryti, kad kelionė būtų saugesnė?

    Jei įmanoma, verta kelionę atidėti keliolikai minučių, kad saulė pakiltų aukščiau ir akinančio spindulio poveikis sumažėtų. Kai to padaryti nepavyksta, naudingi poliarizuoti akiniai, nes jie slopina atspindžius ir padeda aiškiau matyti kitų automobilių kontūrus bei kelio ženklus.

    Jei saulė trukdo matyti kelią, saugiausia didinti atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir iš anksto sumažinti greitį, kad reakcijai liktų daugiau laiko. Taip pat verta įjungti artimąsias šviesas, kad jūsų automobilį aiškiau matytų kiti eismo dalyviai, ypač vietose, kur šešėliai greitai keičiasi.

    Ne tik saulė: rudeniniai kelio pavojai

    Rudenį vairuotojus dažnai užklumpa ir pirmieji šaltesni rytai, kai ant tiltų, viadukų bei atviresnių ruožų danga greičiau atvėsta. Net ir nedidelė drėgmė gali virsti slidžiu sluoksniu, o tai ypač pavojinga posūkiuose ir stabdant.

    Dar viena problema yra lietus po sausesnio laikotarpio: ant asfalto susidaro plona vandens ir nešvarumų plėvelė, kuri mažina sukibimą. Be to, šlapia danga gali atspindėti saulę tarsi veidrodis, todėl akinančio švytėjimo efektas sustiprėja net tada, kai saulė nėra visiškai priešais.

  • Fotoradaras fotografuoja ir iš nugaros? Patikrinome mitus ir ką iš tikro mato sistema

    Fotoradaras fotografuoja ir iš nugaros? Patikrinome mitus ir ką iš tikro mato sistema

    Ar fotoradaras gali fotografuoti iš nugaros?

    Stacionarių fotoradarų paskirtis paprasta: užfiksuoti greičio viršijimą ir surinkti pakankamai duomenų pažeidimui identifikuoti. Vis dėlto tarp vairuotojų iki šiol gyvi mitai, kad kamera esą visada fotografuoja tik iš priekio, o nuotrauka iš galo neva negalioja.

    Iš tiesų daugelyje vietų fotoradarai dažniau nukreipti į artėjantį automobilį, nes taip lengviau užfiksuoti ne tik valstybinį numerį, bet ir vairuotojo veidą. Tai svarbu tais atvejais, kai kyla klausimų, kas vairavo transporto priemonę.

    Tačiau dalis naujesnių sistemų gali fiksuoti ir automobilio galą, ypač greitkeliuose ar avaringuose ruožuose, kur svarbiausia patikimai perskaityti galinę numerio lentelę. Tokiose vietose pasitelkiami sprendimai su dvigubomis galvutėmis arba keliomis kameromis, leidžiančiomis registruoti pažeidimus abiem kryptimis.

    Ką mato nuotrauka ir kaip matuojamas greitis?

    Greičio kontrolės įranga greitį paprastai matuoja radaro arba lazerio principu, o viršijus ribą automatiškai suveikia fotografavimas. Priklausomai nuo konfigūracijos, tai gali būti vienas kadras arba kelių kadrų serija, skirta tiksliau patvirtinti pažeidimą ir transporto priemonės padėtį.

    Nuotraukoje įprastai būna matomas automobilis, valstybinis numeris, užfiksuotas greitis, leistinas greitis tame ruože, taip pat data, laikas ir konkreti vieta. Praktikoje būtent numerio atpažinimas yra kritinis, todėl prastos oro sąlygos, purvas ant lentelės ar suliejimas gali lemti, kad kadras bus atmestas.

    Važiavimo kryptis lemia ir tai, kiek informacijos pavyksta surinkti: fotografuojant iš priekio dažniau matomas ir vairuotojas, o fotografuojant iš galo dažniausiai lieka tik galinė numerio lentelė. Visgi identifikavimui dažniausiai pakanka numerio, nes pagal jį nustatomas transporto priemonės savininkas ir pradedama administracinė procedūra.

    Ar blykstė reiškia baudą ir kada ji ateina?

    Vairuotojai dažnai įsitikinę, kad blykstė automatiškai reiškia baudą, tačiau taip būna ne visada. Blykstė gali suveikti ir testavimo, kalibravimo ar kitų techninių patikrų metu, o kartais užfiksuotas vaizdas vėliau atmetamas dėl per prastos kokybės.

    Dar viena priežastis, kodėl ne kiekvienas blyksnis baigiasi bauda, yra techninė ir teisinė vertinimo dalis, kai tikrinama, ar pažeidimas aiškiai patvirtintas ir ar duomenys pakankami procesui. Todėl vien blyksnio pamatymas nėra galutinis atsakymas, nors riziką jis akivaizdžiai didina.

    Pranešimai dėl automatinės kontrolės pažeidimų dažniausiai pasiekia per kelias savaites, tačiau terminas gali pailgėti, jei pažeidimų srautas didelis arba užtrunka nuotraukų peržiūra. Laiške įprastai prašoma patvirtinti, kas vairavo, arba pateikiamos kitos procesinės pasirinkimo galimybės.

    Reziumuojant, daug fotoradarų vis dar dažniau fiksuoja automobilius iš priekio, bet technologijos ir infrastruktūra leidžia vis dažniau fotografuoti ir iš galo. Svarbiausia detalė yra ne kryptis, o tai, ar aiškiai matomas numeris ir ar sistema užfiksavo pakankamai duomenų pažeidimui pagrįsti.

  • Grybų šventė Varėnoje pakeis planus: rugsėjo 12 dieną mieste – laikini eismo ribojimai

    Grybų šventė Varėnoje pakeis planus: rugsėjo 12 dieną mieste – laikini eismo ribojimai

    Varėnos rajono savivaldybė praneša, kad dėl Grybų šventės dalyvių saugumo rugsėjo 12 dieną Varėnos mieste bus laikinai ribojamas eismas. Sprendimas priimtas mero potvarkiu, o vairuotojai raginami iš anksto įsivertinti galimus maršrutų pokyčius.

    Eismo ribojimai numatomi nuo 6.00 iki 24.00 valandos. Šiuo laikotarpiu dalyje miesto gatvių gali būti taikomi apvažiavimai, o piko metu tikėtini didesni transporto srautai aplinkinėse gatvėse.

    Laikinai bus ribojamas eismas Vytauto gatvės ruože nuo J. Basanavičiaus gatvės iki Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios. Taip pat ribojimai palies J. Basanavičiaus gatvės ruožą nuo Vytauto gatvės iki M. K. Čiurlionio gatvės.

    Ribojimai bus taikomi ir M. K. Čiurlionio gatvės ruože nuo J. Basanavičiaus gatvės iki Mechanizatorių gatvės, taip pat Parko gatvėje. Dalis atkarpų šventės metu gali būti skirta pėstiesiems, renginio aptarnavimui ir saugiam lankytojų judėjimui.

    Vairuotojai prašomi atkreipti dėmesį į laikinus kelio ženklus ir eismo reguliuotojų nurodymus. Jei planuojate kelionę per Varėną, verta numatyti papildomą laiką, o vykstantiems į renginį patariama rinktis ankstesnį atvykimą arba statyti automobilį toliau nuo šventės zonos.

  • Paramos koncertas Rotušės aikštėje: svarbūs eismo ribojimai – ką privalo žinoti vairuotojai

    Paramos koncertas Rotušės aikštėje: svarbūs eismo ribojimai – ką privalo žinoti vairuotojai

    Rugsėjo 4 dieną Rotušės aikštėje vyks paramos koncertas „Už vaikus“. Renginys planuojamas nuo 19.30 iki 22 valandos, todėl sostinės centre vakare laukiama didesnių žmonių srautų ir intensyvesnio judėjimo.

    Savivaldybė informuoja, kad renginio dieną nuo 18 iki 23.30 valandos bus draudžiamas transporto priemonių eismas Didžiojoje gatvėje ir dalyje gretimų senamiesčio gatvių. Eismas bus nukreipiamas apylankomis, o kai kuriose atkarpose gali keistis įprastos važiavimo kryptys.

    Vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti keliones, ypač vykstant per senamiestį ar į jį. Praktikoje tokiais vakarais dažniausiai ilgėja kelionės laikas, o vietomis gali formuotis spūstys, todėl patogiau rinktis alternatyvius maršrutus.

    Organizatoriai ir miesto tarnybos prašo atkreipti dėmesį į laikinus kelio ženklus bei policijos ar viešosios tvarkos pareigūnų nurodymus. Taip pat verta įvertinti, kad dalis parkavimo vietų ar privažiavimų prie pastatų renginio metu gali būti laikinai ribojami.

    Gyventojams ir miesto svečiams, planuojantiems kelionę viešuoju transportu, patariama pasitikrinti, ar vakare nebus koreguojami maršrutai ir tvarkaraščiai. Tokiais atvejais pokyčiai paprastai skelbiami iš anksto, o informacija atnaujinama artėjant renginio pradžiai.

  • Sunaikino padangas per 15 000 km: štai klaida, kurią daro daugelis vairuotojų

    Sunaikino padangas per 15 000 km: štai klaida, kurią daro daugelis vairuotojų

    Netolygus padangų protektoriaus dėvėjimasis dažnai yra vienas greičiausių signalų, kad automobilyje kažkas negerai. Pakanka atidžiau apžiūrėti padangą, kad būtų galima įtarti per didelį ar per mažą slėgį, ratų geometrijos problemą arba pakabos detalių nusidėvėjimą. Anksti pastebėtas požymis gali padėti išvengti brangios, per ankstyvos padangų keitimo procedūros.

    Vienas „BMW“ 128ti savininkas pastebėjo, kad priekinės padangos protektorius viduryje visiškai nusidėvėjo maždaug per 15 000 kilometrų. Jį nustebino tai, kad ankstesni padangų komplektai tame pačiame modelyje atlaikydavo apie 36 000 kilometrų. Ieškodamas priežasties jis pirmiausia įtarė netinkamą slėgį.

    Anksčiau jis įprastai važinėdavo palaikydamas maždaug 2,3–2,4 baro slėgį, tačiau per aptarnavimą servisas, remdamasis gamintojo duomenimis, šaltas padangas pripūtė iki 2,8 baro. Pats automobilis čia irgi svarbus: 195 kilovatų galios ir priekiniais ratais varomas hečbekas labiau apkrauna priekines padangas, ypač greitėjant, stabdant ir posūkiuose. Vis dėlto vien galia nepaaiškina, kodėl šį kartą jos susidėvėjo taip greitai.

    Protektoriaus vidurio nusidėvėjimas yra tipiškas per daug pripūstų padangų požymis. Kai slėgis per didelis, padanga tampa labiau išgaubta, o didesnė apkrovos dalis tenka protektoriaus viduriui. Dėl to centrinė dalis dyla sparčiau nei kraštai, o vizualiai padanga gali atrodyti tarsi nušlifuota per vidurį.

    Priešingas atvejis, kai slėgis per mažas, dažniau „suvalgo“ protektoriaus pečius, nes apkrova persikelia į kraštus. Be to, nepakankamai pripūsta padanga labiau deformuojasi, kaista, didina riedėjimo pasipriešinimą ir gali padidinti degalų sąnaudas. Šis scenarijus ypač pavojingas ilgesnėse kelionėse, kai automobilis pakrautas, o padangos ir taip dirba didesne apkrova.

    Vis dėlto ne kiekvienas netolygus dėvėjimasis reiškia vien slėgio problemą. Jei protektorius aiškiai labiau dyla vienoje pusėje arba atsiranda laiptuotas, „dantytas“ raštas, dažna priežastis yra ratų suvedimas, netinkami camber kampai arba pakabos gedimai. Tokius pėdsakus gali palikti išdilusios įvorės, amortizatoriai, šarnyrai ar nusilpusios spyruoklės, dėl kurių keičiasi ratų padėtis kelyje.

    Vairuotojai kartais sąmoningai didina slėgį tikėdamiesi sumažinti riedėjimo pasipriešinimą ir sutaupyti degalų. Nedidelis, saikingas padidinimas kartais gali būti toleruojamas, tačiau persistengus mažėja kontakto plotas su danga, prastėja sukibimas ir gali pailgėti stabdymo kelias, ypač ant šlapios dangos. Praktikoje skirtumas sąnaudose ne visada pastebimas, o padangų dėvėjimosi ir saugumo kaina gali būti didesnė už menką naudą.

    Tinkamas slėgis priklauso nuo konkretaus automobilio, ratų dydžio, apkrovos ir važiavimo sąlygų, todėl universalių skaičių ieškoti neverta. Skirtumas tarp kasdienio važiavimo ir pilnai pakrauto automobilio rekomendacijų gali siekti iki 1 baro. Patikimiausia orientuotis į gamintojo lentelę, kuri dažniausiai pateikiama ant lipduko vairuotojo durų angoje, B statramstyje arba prie degalų įpylimo angos, taip pat automobilio instrukcijoje.

    Slėgį reikėtų tikrinti šaltose padangose, naudojant tvarkingą manometrą, geriausia bent kartą per mėnesį ir prieš ilgesnę kelionę. Tai, kad po važiavimo slėgis pakyla, yra normalu, todėl iš karto nuleidinėti oro vien dėl didesnio rodmens nereikėtų. Nuosekli priežiūra ir teisingas slėgis dažnai yra paprasčiausias būdas prailginti padangų tarnavimo laiką ir išlaikyti saugų automobilio elgesį kelyje.