Tag: Kelių eismo įvykiai

  • Jelenios Guros policija sustabdė 71-erių vairuotoją: į kapines važiavo smarkiai apgadintu „Suzuki“

    Funkcjonariusze z Jeleniej Góry zatrzymali starszego kierowcę, który wykazał się skrajnym brakiem wyobraźni oraz ogromną nieodpowiedzialnością. Prowadzący wypożyczone Suzuki senior wcześniej uderzył w barierę energochłonną jeszcze przed granicami miasta. Chociaż w wyniku tej kolizji w aucie zniszczeniu uległo koło, zawieszenie oraz układ hamulcowy, mężczyzna nie przerwał jazdy.

  • Tyrimas: per Heloviną JAV pėsčiųjų žūčių 43 proc. daugiau, 4–8 m. vaikams – 10 kartų

    Helovino vakaras JAV, kai gatvėse pilna vaikų su kostiumais, išsiskiria ne tik šventine nuotaika, bet ir gerokai didesne rizika pėstiesiems.

    2018 metais „JAMA Pediatrics“ publikuotas tyrimas, paremtas daugiau nei keturių dešimtmečių JAV eismo duomenimis, nustatė, kad per Heloviną pėsčiųjų žūčių vakare būna 43 proc. daugiau nei panašiomis dienomis.

    Didžiausia rizika tenka 4–8 metų vaikams: šioje amžiaus grupėje mirtinų pėsčiųjų incidentų per Heloviną fiksuota net 10 kartų dažniau.

    Tyrėjai pabrėžia, kad pavojus siejamas ne su pačia švente, o su tuo, kad tamsiu paros metu staiga padaugėja pėsčiųjų, o eismas gyvenamuosiuose rajonuose vis dar intensyvus.

    42 metų duomenys: Helovinas išsiskiria

    Tyrimą atlikę Kanados Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai analizavo JAV Nacionalinės kelių eismo saugos administracijos Fatality Analysis Reporting System duomenis. Apžvelgtas 42 metų laikotarpis – nuo 1975 iki 2016 metų.

    Per šį laiką užfiksuota 1 580 608 mirtinos eismo avarijos, kuriose dalyvavo 2 333 302 vairuotojai ir 268 468 pėstieji.

    Mokslininkai lygino pėsčiųjų žūtis Helovino vakarais nuo 17 iki 24 valandos su tuo pačiu laiku lygiai savaitę prieš ir savaitę po Helovino.

    Skaičiai parodė aiškų skirtumą: per 42 Helovino vakarus žuvo 608 pėstieji – vidutiniškai po 14,5 per vieną Helovino naktį. Palyginimui, įprastą vakarą – apie 10,1, todėl bendra santykinė rizika buvo 43 proc. didesnė.

    Pavojingiausias metas – apie 18 valandą

    Tyrime teigiama, kad pikas fiksuojamas apie 18 valandą – tuo metu vaikai dažniausiai išeina rinkti saldainių, o dalis vairuotojų dar važiuoja įprastu vakaro srautu.

    Tyrimo autoriai dėmesį atkreipė ir į „rutininės“ saugos spragas: vaikų pėsčiųjų žūtys dažniausiai įvyksta gyvenamuosiuose rajonuose, o prie rizikos gali prisidėti šaligatvių stoka, nesaugios perėjos, per didelis greitis ir ribotos erdvės žaidimams.

    Kitaip tariant, vien raginimo vaikams „apsidairyti“ neužtenka – svarbi ir aplinka, ir eismo valdymas.

    Panašios tendencijos pastebėtos ir Jungtinėje Karalystėje

    Helovino vakaro išskirtinumas nėra tik JAV reiškinys. 2021 metais „International Journal of Environmental Research and Public Health“ publikuotas tyrimas, apėmęs beveik tris dešimtmečius Jungtinės Karalystės eismo įrašų, taip pat fiksavo didesnį vaikų sužalojimų skaičių Helovino metu.

    Autoriai nurodė, kad tarp 17 ir 19 valandos vaikų ir paauglių eismo traumos buvo dažnesnės nei įprastomis dienomis ar kitų švenčių metu.

    Dar viena detalė – sužalojimų sunkumas. Vaikams, patyrusiems avarijas tarp 17 ir 18 valandos, tikimybė žūti ar būti sunkiai sužeistiems per Heloviną buvo 34 proc. didesnė nei įprastomis darbo dienomis.

    Ką siūlo tyrėjai: matomumas ir mažesnis greitis

    Tyrėjai pabrėžia, kad tikslas nėra atsisakyti „saldainių medžioklės“, o sumažinti riziką. Tarp priemonių minimi geresnis gatvių apšvietimas, saugesnės perėjos, sprendimai, verčiantys vairuotojus mažinti greitį, taip pat geresnis matomumas po sutemų.

    Praktiškai tai gali reikšti šviesą atspindinčias detales ant kostiumų ar maišelių, taip pat geresnį matomumą sankryžose – pavyzdžiui, vengiant statyti automobilius taip, kad jie užstotų vaizdą.

    Pasak tyrėjų, tokios priemonės svarbios ne tik per Heloviną: saugesnė infrastruktūra gyvenamuosiuose rajonuose mažina pėsčiųjų riziką visus metus.

  • Eismo saugos aktyvistai ragina Kongresą: 2026 metų transporto įstatymas žada seniai lauktus sprendimus

    Eismo saugos aktyvistai ragina Kongresą: 2026 metų transporto įstatymas žada seniai lauktus sprendimus

    Jungtinėse Valstijose kasmet keliuose žūsta dešimtys tūkstančių žmonių, o dar milijonai patiria traumas. Nepaisant daugelį metų trunkančių kampanijų ir pavienių reformų, bendras žūčių skaičius išlieka panašus, todėl eismo sauga vis dažniau įvardijama kaip užsitęsusi visuomenės sveikatos krizė.

    Dabar saugaus eismo organizacijų koalicija ragina Kongresą imtis ryžtingesnių veiksmų. Laiške Atstovų Rūmų Energetikos ir prekybos komitetui ji prašo sparčiau svarstyti 2026 metų Motorinių transporto priemonių modernizavimo aktą, kuris, anot ekspertų, apjungia sprendimus, apie kuriuos kalbama jau ne vienus metus.

    Kodėl kelių žūtys nemažėja

    Saugos ekspertai pabrėžia, kad problema nėra vien vairuotojų elgsena. Didelę įtaką daro ir tai, kaip greitai atnaujinami federaliniai reikalavimai automobilių saugai, kaip finansuojama prevencija ir kaip pasidalijamos atsakomybės tarp federalinės valdžios, valstijų bei savivaldos.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis veiksmingų priemonių į automobilių parką ateina netolygiai: naujuose modeliuose jos diegiamos greičiau, o pigesniuose ar senesniuose automobiliuose jų gali nebūti dar ilgus metus. Tokia nelygybė, anot aktyvistų, ypač skaudžiai paliečia žemesnes pajamas gaunančius vairuotojus ir keleivius.

    Ką siūlo 2026 metų modernizavimo aktas

    Įstatymo projekto esmė – atnaujinti transporto priemonių saugos reguliavimą pagal šiandienos technologines galimybes ir mokslinių tyrimų išvadas. Dokumentas orientuotas į tai, kad pažangios saugos priemonės dažniau taptų ne papildoma opcija, o baziniu standartu plačiame modelių spektre.

    Tokios priemonės paprastai siejamos su avarijų prevencija ir pasekmių mažinimu: automatinis avarinis stabdymas, įspėjimai apie nukrypimą nuo eismo juostos, pažangesnės keleivių apsaugos sistemos. Saugos bendruomenė akcentuoja, kad technologijų nauda žinoma seniai, tačiau teisėkūros tempas dažnai atsilieka nuo realios rinkos raidos.

    Kas spręs ir kas bus toliau

    Šiuo metu įstatymo projekto likimas priklauso nuo Atstovų Rūmų Energetikos ir prekybos komiteto darbotvarkės: ar bus rengiami klausymų posėdžiai, svarstymai ir balsavimas komitete. Be šio etapo projektas nepasiekia visų Atstovų Rūmų balsavimo.

    Laiškas adresuotas tiek komiteto pirmininkui, tiek opozicijos atstovui, siekiant pabrėžti, kad eismo sauga neturėtų tapti partinių ginčų įkaite. Tačiau reali projekto eiga priklausys ir nuo pramonės reakcijos, nes automobilių gamintojai bei tiekėjai tradiciškai aktyviai vertina naujų reikalavimų kainą, įgyvendinimo terminus ir technines detales.

    Aktyvistai tikisi, kad politinis langas neužsivers dėl įtempto teisėkūros kalendoriaus, o sprendimai bus priimti greičiau nei įprastai. Jų argumentas paprastas: atidėliojimo kaina keliuose kasmet matuojama ne statistika, o gyvybėmis.

  • Įbrėžėte svetimą automobilį stovėjimo aikštelėje? Viena klaida gali baigtis rimtais nemalonumais

    Įbrėžėte svetimą automobilį stovėjimo aikštelėje? Viena klaida gali baigtis rimtais nemalonumais

    Smulkus įbrėžimas stovėjimo aikštelėje gali atrodyti nereikšmingas, tačiau didžiausia klaida tokioje situacijoje yra tiesiog išvažiuoti. Net jei pažeidimas tik kosmetinis, pasišalinimas iš įvykio vietos gali užtraukti kur kas sunkesnes pasekmes nei pats remontas.

    Tokios situacijos dažnos prie prekybos centrų, daugiabučių kiemuose ar siaurose aikštelėse, kur trūksta vietos manevrams. Skubėjimas, neatidumas ar prastas matomumas dažnai lemia, kad automobilio bamperis paliečia kitą transporto priemonę.

    Ką daryti, jei šeimininko nėra

    Pirmiausia verta pabandyti surasti nukentėjusio automobilio savininką. Prie prekybos centrų tam gali pasitarnauti informacija ar apsaugos darbuotojai, kurie per vidaus ryšį kartais gali paprašyti vairuotojo ateiti prie automobilio.

    Jei savininko rasti nepavyksta ir negalite laukti, palikite raštelį su savo kontaktais ir trumpu paaiškinimu, kas nutiko. Tai padeda išvengti įtarimų, kad bandėte pasprukti, tačiau vien raštelio gali nepakakti.

    Įrodymai, kurie apsaugo jus

    Prieš palikdami įvykio vietą nufotografuokite abiejų automobilių pažeidimus, bendrą vaizdą, kaip transporto priemonės stovėjo, ir aplinką. Tokia medžiaga gali būti labai svarbi, jei vėliau kiltų ginčas dėl to, kada ir kokie apgadinimai atsirado.

    Praktinis patarimas yra nufotografuoti ir patį paliktą raštelį ant automobilio. Kartais jį nuplėšia vėjas, sugadina lietus ar jis tiesiog nepastebimas, o tuomet nukentėjęs vairuotojas gali manyti, kad kaltininkas pasišalino.

    Kodėl neverta išvažiuoti

    Dalis vairuotojų viliasi, kad niekas nepastebės, ir išvažiuoja dėl baimės, kad brangs privalomasis draudimas. Vis dėlto vis daugiau stovėjimo aikštelių ir kiemų stebima vaizdo kameromis, be to, dažnai atsiranda liudininkų.

    Jei nukentėjęs žmogus kreipiasi į policiją ir kaltininkas nustatomas, pasekmės gali būti gerokai rimtesnės nei įprastas žalos sutvarkymas per civilinės atsakomybės draudimą. Be to, kai kuriais atvejais išvykimas iš įvykio vietos gali lemti, kad žalą sumokėjęs draudikas vėliau pareikalaus iš jūsų atlyginti išmokėtas sumas.

    Kitas dažnas konfliktas kyla tada, kai po kontakto paaiškėja, kad nukentėjęs vairuotojas bando priskirti ir senesnius apgadinimus. Todėl nuotraukos ir aiškus situacijos fiksavimas yra vienas paprasčiausių būdų apsisaugoti nuo nepagrįstų pretenzijų.

    Jei žala minimali, kartais įmanoma susitarti dėl remonto apmokėjimo tiesiogiai, neįtraukiant draudimo bendrovės. Tačiau net ir tokiu atveju verta viską užfiksuoti ir aiškiai sutarti, kokia konkreti žala atlyginama, kad vėliau nekiltų papildomų reikalavimų.