CP v2

Tag: Kelių eismo saugumas

  • Naujas privalomas daiktas automobilyje: pakeitimai nuo 2027 metų nustebins vairuotojus

    Naujas privalomas daiktas automobilyje: pakeitimai nuo 2027 metų nustebins vairuotojus

    Lenkijoje rengiami pakeitimai, kurie gali iš esmės atnaujinti privalomos automobilio įrangos sąrašą. Pagal paskelbtą Infrastruktūros ministerijos parengtą projektą, lengvuosiuose automobiliuose atsirastų naujas privalomas daiktas – pirmosios pagalbos vaistinėlė.

    Siūloma, kad vaistinėlė būtų privaloma tiems lengviesiems automobiliams, kurie pirmą kartą būtų registruoti po 2027 metų kovo 31 dienos. Praktikoje tai reikštų, kad nuo 2027 metų balandžio 1 dienos naujai registruojami automobiliai jau turėtų būti sukomplektuoti su vaistinėle.

    Įdomu tai, kad ankstesnėse diskusijose buvo svarstyta pareigą taikyti visiems automobiliams, nepriklausomai nuo jų pirmos registracijos datos. Dabar pasirinktas švelnesnis kelias – reikalavimas būtų nukreiptas į naujai registruojamas transporto priemones, todėl pokytis rinkoje atsirastų palaipsniui.

    Kas turės būti vaistinėlėje?

    Projekte kol kas nenumatyta, kokia sudėtis būtų laikoma privaloma automobilinei vaistinėlei. Lenkijoje taip pat nėra vieno nacionalinio standarto, kuris aiškiai apibrėžtų minimalų rinkinį, todėl vairuotojams ir prekybininkams gali kilti neaiškumų.

    Praktikoje tokiose situacijose dažnai orientuojamasi į kitose Europos šalyse plačiai taikomus reikalavimus. Vienas labiausiai paplitusių orientyrų Europoje yra Vokietijoje naudojama DIN 13164 specifikacija, pagal kurią komplektuojami rinkiniai dažnai atitinka šalių, kur vaistinėlė privaloma, lūkesčius.

    Kodėl tai laikoma svarbu?

    Vaistinėlės automobilyje ypač praverčia per eismo įvykį arba tapus jo liudininku, kai pirmosios minutės gali būti lemiamos. Elementarios tvarsliavos, pleistrų ar kitų priemonių trūkumas neretai apsunkina galimybę suteikti pirmąją pagalbą iki atvykstant medikams.

    „Vaistinėlė automobilyje gali padėti greičiau sustabdyti kraujavimą ir suteikti bazinę pagalbą dar iki atvykstant gelbėtojams“, – akcentuojama projekto motyvuose aptariamoje problematikoje.

    Lenkijos teisėje taip pat numatyta pareiga padėti eismo įvykio nukentėjusiesiems, tačiau pabrėžiama, kad tai negali būti daroma rizikuojant savo saugumu. Net ir tuomet, kai vairuotojas neturi medicininių įgūdžių, pareiga gali būti įvykdyta iškviečiant pagalbą ir tinkamai pažymint įvykio vietą, o vaistinėlė sudarytų galimybes padėti daugiau.

    Europos praktika ir kontekstas

    Daugelyje Europos Sąjungos valstybių pirmosios pagalbos vaistinėlė automobilyje yra įprasta ir dažnai privaloma. Tarp šalių, kuriose reikalavimas taikomas, minimos Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Graikija, Lietuva, Latvija, Malta, Vokietija ir Slovėnija.

    Tokie skirtumai reiškia, kad keliaujant tarp valstybių vairuotojai neretai susiduria su nevienodais reikalavimais, todėl rinkoje išpopuliarėjo universalesni rinkiniai. Jei projektas bus priimtas, tikėtina, kad vaistinėlių paklausa Lenkijoje išaugs, o pirkėjams teks atidžiau vertinti ne tik kainą, bet ir komplektaciją bei galiojimo terminus.

  • Kodėl pareigūnai per patikrinimą paliečia automobilį? Tikroji priežastis nustebins

    Kodėl pareigūnai per patikrinimą paliečia automobilį? Tikroji priežastis nustebins

    Vaizdo įrašuose iš JAV kelių policijos dažnai matyti pasikartojantis veiksmas: pareigūnas, priėjęs prie sustabdyto automobilio, dar prieš pokalbį trumpam paliečia galinę dalį – bagažinę, žibintą ar sparną. Europoje toks gestas retesnis, todėl vairuotojams jis neretai atrodo keistas arba net grėsmingas.

    Apie šį įprotį ilgainiui atsirado mitų: vieni manė, kad taip tikrinama, ar bagažinėje nesislepia žmogus, kiti tai laikė paprastu ritualu. Tačiau praktinis paaiškinimas dažniausiai paprastesnis ir susijęs su tuo, kaip anksčiau buvo fiksuojamos tokios situacijos, kai dar nebuvo plačiai naudojamos asmeninės kameros.

    Kas slypi už gesto?

    Istoriškai JAV pareigūnai, paliesdami automobilį, galėdavo palikti pirštų atspaudą ant kėbulo. Tai veikė kaip elementarus žymėjimas, padedantis vėliau susieti transporto priemonę su konkrečia patikra, jei vairuotojas bandydavo pasišalinti ar automobilis būdavo rastas kitur.

    Toks papildomas „kontaktas“ buvo ypač naudingas tais atvejais, kai automobilis galėjo būti pavogtas, turėti suklastotus ar pakeistus valstybinius numerius arba būti siejamas su kitu nusikaltimu. Vien atspaudas savaime nebūdavo lemiamas įrodymas, bet kartu su pareigūno užrašais ir kitais duomenimis galėjo padėti atkurti įvykių seką.

    Kodėl Europoje tai rečiau matoma?

    Daugelyje Europos šalių kelių kontrolės praktika remiasi kitais fiksavimo būdais, o pareigūnų veiksmai dažniau standartizuojami taip, kad būtų išvengta bereikalingo fizinio kontakto su automobiliu. Jei kyla įtarimų dėl nusikaltimo, papildomas kėbulo lietimas gali net trukdyti, nes ant paviršių esantys pėdsakai kartais turi įrodomąją vertę.

    Vis dėlto panašių gestų kartais galima pamatyti ir kitur: pareigūnai pokalbio metu gali trumpam padėti ranką ant stogo ar kitos transporto priemonės dalies. Iš šono tai atrodo kaip natūralus judesys, tačiau tam tikrose situacijose jis gali atlikti ir praktinę funkciją – nuo situacijos kontrolės iki papildomo fiksavimo, kas ir su kuo turėjo kontaktą.

    Šiandien svarbiausia – fiksavimas ir saugumas

    Pastaraisiais metais vis didesnį vaidmenį perėmė vaizdo registratoriai, kūno kameros ir skaitmeniniai incidentų protokolai, todėl pirštų atspaudų logika kaip pagrindinis „žymėjimo“ būdas prarado reikšmę. Tačiau įprotis kai kur išliko dėl tradicijos ir procedūrinio mąstymo.

    Vairuotojams svarbiausia prisiminti, kad pats gestas dažniausiai nereiškia nei papildomos įtarimų priežasties, nei paslėpto patikrinimo. Įprastai tai tik trumpas veiksmas, atsiradęs iš senesnių praktinių metodų ir vėliau tapęs vienu atpažįstamiausių JAV kelių policijos elgesio bruožų.

  • Nėščiosios be diržų? Ekspertai įspėja: tai pavojingiausias mitas, kurį kartoja daugelis

    Nėščiosios be diržų? Ekspertai įspėja: tai pavojingiausias mitas, kurį kartoja daugelis

    Kai kuriose Europos šalyse nėščiosios aiškiai atleidžiamos nuo pareigos segėti saugos diržą, todėl dalis būsimų mamų sąmoningai jo nenaudoja. Tačiau eismo įvykių analizės ir medicininiai tyrimai rodo priešingai: didžiausią riziką motinai ir vaisiui kelia būtent neprisegtas diržas.

    Susidūrimo metu kūną veikia staigus lėtėjimas, o neprisegta keleivė ar vairuotoja smarkiai metama į vairą ar prietaisų skydą. Oro pagalvė viena pati nėra išeitis, nes ji sukurta veikti kartu su diržu ir ne visada išsiskleidžia mažesnio greičio smūgiuose.

    Bandymuose su nėščiosios anatomiją imituojančiais manekenais nustatyta, kad pavojingos apkrovos gali atsirasti ir esant palyginti nedideliam greičiui. Net kai oro pagalvė išsiskleidžia, neprisegtas kūnas gali nuslysti ir patirti smūgį apatinėje zonoje, o tai padidina rimtų sužalojimų tikimybę.

    Kaip diržą segėti teisingai

    Vien prisisegti neužtenka, nes klaidos daromos dažnai: tyrimai rodo, kad taisyklingai diržą užsisega tik maždaug kas ketvirta nėščioji. Netinkamai per pilvą einanti juosta gali padidinti sužalojimų riziką.

    Apatinė diržo dalis turi eiti po pilvu ir remtis į klubakaulius, o ne spausti pilvą. Viršutinė dalis vedama per petį ir tarp krūtų, aplenkiant pilvo vidurį; diržas turi priglusti, būti neįsisukęs, o tvirtinimo taškas sureguliuotas taip, kad juosta nekliudytų kaklo.

    Pavojus slypi ir prieduose

    Internetu platinami diržo adapteriai ar specialios pagalvėlės neretai reklamuojami kaip saugesni vaisiui. Vis dėlto susidūrimo bandymai rodo, kad tokie priedai gali ne pagerinti, o pabloginti apsaugą ir padidinti sužalojimų riziką.

    Ne mažiau svarbi ir sėdėsena: atlošą rekomenduojama laikyti kuo statesnį, o sėdynę atstumti atgal tiek, kad būtų patogu valdyti automobilį. Tarp pilvo ir vairo vertėtų išlaikyti kuo didesnį atstumą, o priekyje sėdinčiai keleivei ta pati logika galioja prietaisų skydui.

    Kelionės nėštumo metu: ką dar verta žinoti

    Pažengus nėštumui specialistai pataria, jei įmanoma, vengti ilgų kelionių, o jei jų išvengti nepavyksta, daryti reguliarias pertraukas bent kas dvi valandas. Trumpas pasivaikščiojimas sumažina nugaros apkrovą ir tinimo riziką, kuri nėštumo metu paprastai didėja.

    Taip pat rekomenduojama gerti pakankamai skysčių ir, esant poreikiui, naudoti tinkamai parinktas kompresines kojines, nes netinkamas dydis gali sukelti priešingą efektą. Vairuoti dažniausiai galima, jei savijauta gera, tačiau esant pykinimui, galvos svaigimui, silpnumui ar mieguistumui saugiau vairą patikėti kitam.

    Jei įvyksta incidentas kelyje, svarbu, kad nėščioji turėtų su savimi medicininius dokumentus, susijusius su nėštumu. Tai pagreitina medikų sprendimus ir padeda tiksliau įvertinti rizikas tiek motinai, tiek vaisiui.

  • UE priėmė sprendimą dėl vyresnių vairuotojų: privalomų patikrų nebus, bet teisės keisis

    UE priėmė sprendimą dėl vyresnių vairuotojų: privalomų patikrų nebus, bet teisės keisis

    Kas nuspręsta Briuselyje

    Europos Sąjunga užbaigė ilgai trukusias diskusijas dėl vyresnio amžiaus vairuotojų sveikatos patikrų ir pasirinko kompromisinį kelią. Privalomų medicininių testų vien pagal amžių nenumatoma, tačiau keičiama pati vairuotojo pažymėjimų sistema.

    Naujoji kryptis numato, kad visoje ES palaipsniui neliks neterminuotų vairuotojo pažymėjimų. Vietoje jų bus taikomas ribotas galiojimo terminas, o dokumentą reikės periodiškai atnaujinti.

    Neterminuotoms teisėms – pabaiga

    Pagal politiniu lygmeniu suderintą ES reformos modelį, B kategorijos (lengvųjų automobilių) ir A kategorijos (motociklų) pažymėjimai turėtų galioti iki 15 metų. Ši logika būtų taikoma ne tik naujai išduodamiems dokumentams, bet ir anksčiau išduotiems neterminuotiems.

    Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, tai reikštų, kad daliai vairuotojų ateityje teks pasikeisti seną pažymėjimą į naują su galiojimo pabaigos data. ES siekia suvienodinti praktiką, kad skirtingų šalių dokumentai būtų lengviau administruojami ir atitiktų tas pačias taisykles.

    Ar reikės sveikatos patikros?

    ES nenumatė vieno privalomo medicininio patikrinimo modelio visoms šalims, todėl sprendimas dėl reikalavimų atnaujinant pažymėjimą liks valstybėms narėms. Kitaip tariant, viena šalis gali rinktis medicininę pažymą, o kita gali apsiriboti vairuotojo deklaracija.

    Diskusijose taip pat svarstyta idėja griežčiau trumpinti pažymėjimų galiojimą vyresniems nei 70 metų vairuotojams, tačiau šis pasiūlymas nebuvo įtvirtintas. Tai reiškia, kad vien amžius savaime neturėtų tapti pagrindu atskiroms, griežtesnėms taisyklėms.

    Skaitmeninės teisės ir pokyčiai jauniems vairuotojams

    Reformos pakete numatyta ir ES mastu pripažįstama skaitmeninė vairuotojo pažymėjimo versija. Tai turėtų palengvinti dokumento naudojimą keliaujant, taip pat sudaryti sąlygas greičiau atnaujinti duomenis ir mažinti administracinę naštą.

    Be to, siūloma peržiūrėti taisykles pradedantiesiems vairuotojams, ypač pirmaisiais metais po teisių gavimo. Skirtingose šalyse tai gali virsti griežtesniais reikalavimais dėl eismo taisyklių laikymosi, pavyzdžiui, greičio viršijimo tolerancijos.

    Galutinės detalės dar turės būti patvirtintos ES teisėkūros procedūrose, o vėliau perkeltos į nacionalinę teisę. Todėl konkretūs terminai, mokesčiai ir tai, ar Lietuvoje bus reikalaujama medicininės pažymos, paaiškės tik priėmus galutinius įgyvendinimo sprendimus.