Tag: Kelių saugumas

  • Automobilis rėžėsi į stotelės paviljoną Poznanėje: po smūgio trys žmonės per plauką išvengė nelaimės

    Poznanės centre įvyko itin pavojinga avarija, kuri galėjo baigtis tragedija. Susidūrus dviem automobiliams, vienas jų buvo nublokštas į Park Wilsona tramvajaus stotelės paviljoną, po kuriuo tuo metu laukė žmonės.

    Incidentas užfiksuotas sekmadienį spalio 25 dieną apie 10.30 valandą Glogowskos gatvėje, kryptimi į Gurčyną. Policija pranešė, kad susidūrė du lengvieji automobiliai, o po smūgio vienas jų dideliu greičiu įsirėžė į stotelės konstrukciją.

    Pasak Poznanės policijos atstovės Annos Kloj, pirminiais duomenimis, avariją sukėlė vienas iš eismo dalyvių. Pareigūnai nurodė, kad „Volkswagen“ vairuotojas, netinkamai keisdamas eismo juostą, susidūrė su „Audi“.

    Trys žmonės išsigelbėjo per plauką

    Pavojingiausia akimirka buvo ta, kad po stotelės paviljonu tuo metu stovėjo trys asmenys. Smūgio metu automobilis įlėkė į konstrukciją, tačiau, anot pareigūnų, laukę keleiviai sužalojimų išvengė tik per laimingą atsitiktinumą.

    Į įvykio vietą atvykę pareigūnai patikrino vairuotojus ir nustatė, kad abu jie buvo visiškai blaivūs. Tyrimas tęsiamas, vertinamos tikslios eismo sąlygos ir aplinkybės, dėl kurių automobilis po susidūrimo tapo nevaldomas.

    Ką akcentuoja policija

    Policija pabrėžė, kad tiesiogine šio incidento priežastimi laikomas ne tik netinkamas manevras, bet ir greitis, neįvertinant tą dieną buvusių oro bei kelio sąlygų. Tokiose situacijose net ir nedidelė klaida gali lemti tai, kad automobilis po smūgio nuskrieja į šaligatvį ar viešojo transporto stotelę.

    Pareigūnai primena, kad prie stotelių ir pėsčiųjų zonų būtina iš anksto mažinti greitį, laikytis saugaus atstumo ir atlikti juostos keitimo manevrus tik įsitikinus, kad tai saugu. Nors šįkart niekas nenukentėjo, tokie įvykiai dažnai baigiasi sunkiais sužalojimais.

  • Mirtinas susidūrimas Mažosios Lenkijos kelyje: mikroautobusas rėžėsi į furgoną

    Mažosios Lenkijos vaivadijoje įvyko mirtina avarija, per kurią žuvo 60 metų moteris. Susidūrimas fiksuotas vaivadijos kelyje Nr. 791, Žurados gyvenvietėje, Olkušo apskrityje.

    Pranešama, kad keleivius vežęs mikroautobusas susidūrė su krovininiu furgonu. Po smūgio į įvykio vietą buvo iškviestos specialiosios tarnybos, o eismas šioje atkarpoje kuriam laikui visiškai sustojo.

    Furgoną vairavusi moteris patyrė kritinių sužalojimų. Medikams pradėjus gaivinimą, jos gyvybės išgelbėti nepavyko, o aplinkybės, lėmusios avariją, toliau tiriamos.

    Tokiose situacijose pareigūnai paprastai aiškinasi, ar nebuvo viršytas greitis, ar vairuotojai buvo blaivūs, taip pat vertina kelio ir oro sąlygas bei transporto priemonių techninę būklę. Neatmetama, kad eismo ribojimai galėjo užsitęsti, kol buvo atliekami įvykio vietos fiksavimo darbai.

    Kelių saugumo ekspertai primena, kad regioniniuose keliuose didžiausią riziką kelia ne tik greitis, bet ir pavojingi lenkimo manevrai bei neatidumas. Vairuotojams patariama laikytis saugaus atstumo, ypač ten, kur eismas intensyvesnis ar dažnai pasitaiko sankryžų bei įvažiavimų į gyvenvietes.

  • Netoli Krokuvos autobusas kaktomuša rėžėsi į automobilį: 7 sužeistieji, 4 išvežti į ligoninę

    Netoli Krokuvos, Jerzmanovicuose, kelyje DK94 vėlų penktadienio vakarą įvyko skaudi avarija: miesto vežėjo MPK autobusas kaktomuša susidūrė su lengvuoju automobiliu. Per incidentą sužeisti septyni žmonės, daliai jų prireikė medikų pagalbos ligoninėje.

    Nelaimė įvyko prieš 23 valandą, kai autobusas važiavo maršrutu Nr. 200. Autobuse tuo metu buvo 15 keleivių, o lengvajame automobilyje važiavo vienas žmogus.

    Vežėjo pateiktais duomenimis, autobuso vairuotojas per susidūrimą nenukentėjo. Pirminė informacija rodo, kad sužeistųjų gyvybei pavojaus nėra, tačiau visiems nukentėjusiesiems suteikta būtinoji pagalba.

    Į įvykio vietą atvykusios tarnybos tris sužeistuosius apžiūrėjo ir sutvarstė vietoje. Dar keturi žmonės buvo nugabenti į ligoninę išsamesniam ištyrimui ir gydymui.

    MPK nurodė, kad pagal pirminius vertinimus susidūrimas galėjo įvykti dėl lengvojo automobilio vairuotojo veiksmų. Aplinkybės ir tikslios avarijos priežastys toliau aiškinamos, o eismas šiame ruože incidento metu galėjo būti apsunkintas.

    Tokio tipo kaktomušiniai susidūrimai dažniausiai siejami su rizikingais lenkimais, nepasirinktu saugiu greičiu ar dėmesio stoka naktį, kai matomumas prastesnis. Ekspertai pabrėžia, kad didesnėse magistralėse ir intensyvaus eismo keliuose net trumpa klaida gali baigtis daugybinėmis traumomis.

  • Girto vairuotojo „raidas“ baigėsi medyje: šokiruojantis vaizdas po avarijos prie Ostrzeszowo

    Alkoholio ir greičio derinys keliuose dažnai baigiasi tragedija. Netoli Ostrzeszowo Didžiosios Lenkijos vaivadijoje jaunas vairuotojas nesuvaldė automobilio, nulėkė nuo kelio, vertėsi ir sustojo medžio šakose pakelės miško pakraštyje.

    Gelbėtojams atvykus į įvykio vietą vaizdas buvo neįprastas: automobilis po virtimo buvo įstrigęs medyje, tarsi pakibęs virš žemės. Tokiais atvejais pirmiausia užtikrinamas vietos saugumas, kad nestabiliai įstrigusi transporto priemonė nenukristų gelbėtojams pradėjus darbus.

    Policijos praktikoje tai priskiriama didelės rizikos eismo įvykiams, nes smūgio energija virtimo metu sukelia itin dideles apkrovas keleiviams. Net jei žmogus iš pirmo žvilgsnio atrodo nenukentėjęs, medikai paprastai vertina galimas galvos, stuburo ar vidaus organų traumas.

    Kas dažniausiai lemia tokias avarijas?

    Alkoholis mažina reakcijos greitį, blogina atstumo ir greičio vertinimą, silpnina savikontrolę. Dėl to vairuotojai dažniau pasirenka per didelį greitį, per vėlai stabdo posūkiuose ir neįvertina kelio dangos ar kelkraščio būklės.

    Papildomai riziką didina ir tai, kad nuvažiavus į kelkraštį bandymas staigiai grįžti į važiuojamąją dalį neretai baigiasi šonu slystančiu automobiliu ir virtimu. Būtent virtimas yra vienas pavojingiausių scenarijų, ypač jei nebuvo prisisegti saugos diržai.

    Ką tokiose situacijose primena pareigūnai?

    Po eismo įvykio vairuotojams primenama, kad net ir trumpa kelionė po išgertuvių gali baigtis ne tik bauda ar teisių praradimu, bet ir sunkiais sužalojimais. Policija paprastai taip pat pabrėžia, kad atsakomybė tenka ne tik vairuotojui, bet ir kartu važiavusiems asmenims, jei jie toleruoja girtą vairavimą.

    Jei matote įtartinai manevruojantį automobilį, rekomenduojama kuo greičiau pranešti skubios pagalbos tarnyboms, nurodant vietą ir važiavimo kryptį. Tokia informacija padeda pareigūnams laiku sustabdyti potencialiai pavojingą vairuotoją ir užkirsti kelią skaudesnėms pasekmėms.

  • Svarbus įspėjimas vairuotojams: spalio 29–30 naktį uždarys geležinkelio pervažą kelyje Nr. 127

    Svarbus įspėjimas vairuotojams: spalio 29–30 naktį uždarys geležinkelio pervažą kelyje Nr. 127

    Gyventojai ir vairuotojai informuojami, kad 2026 metais spalio 29 dieną nuo 21.00 valandos iki spalio 30 dienos 5.00 valandos bus vykdomi geležinkelio pervažos remonto darbai kelyje Nr. 127. Darbų metu pervaža bus visiškai uždaryta, todėl planuojantiems kelionę rekomenduojama iš anksto numatyti apylanką.

    Remontas suplanuotas naktį, kad būtų kuo mažiau trikdomas įprastas eismas ir gyventojų judėjimas. Vis dėlto vairuotojams svarbu įvertinti, kad nakties metu prastesnis matomumas ir pasikeitusi eismo tvarka gali padidinti avarinių situacijų riziką.

    Uždarymo laikotarpiu prašoma atidžiai stebėti kelio ženklus, laikytis laikinų eismo organizavimo pakeitimų ir atsakingų tarnybų nurodymų. Pėstiesiems taip pat rekomenduojama nebandyti kirsti uždarytos pervažos ir rinktis tik leistinus bei pažymėtus maršrutus.

    Pervažų priežiūros ir remonto darbai paprastai apima bėgių, dangos bei su pervaža susijusių konstrukcijų sutvarkymą, kad būtų užtikrintas saugus geležinkelių ir kelių eismo dalyvių judėjimas. Po darbų eismas numatytu laiku turėtų būti atnaujintas įprasta tvarka.

    Gyventojų prašoma kantrybės dėl laikinų nepatogumų ir keliones suplanuoti iš anksto, ypač jei maršrutas dažnai veda per šią kelio Nr. 127 atkarpą. Esant poreikiui, verta pasitikslinti vietoje, ar nėra papildomų laikinų ribojimų prie remonto zonos.

  • Dvi punktyrinės linijos vietoj vienos: štai ką jos reiškia ir kodėl vairuotojai klysta

    Dvi punktyrinės linijos vietoj vienos: štai ką jos reiškia ir kodėl vairuotojai klysta

    Vairuotojai, įpratę prie klasikinio ženklinimo, pamatę dvi lygiagrečias punktyrines linijas neretai sutrinka. Iš pirmo žvilgsnio toks ženklas gali priminti dvigubą ištisinę liniją, tačiau jo prasmė visiškai kitokia.

    Šis ženklinimas dažniausiai sutinkamas Vokietijoje, ypač keliuose, kur tam tikrose atkarpose atsiranda papildomas eismo juostos segmentas saugesniam lenkimui. Tokiose vietose priešpriešiniai srautai atskiriami ryškiau, kad sprendimai dėl manevrų būtų atsargesni.

    Ką iš tiesų reiškia šis ženklinimas

    Vokietijos federalinis kelių tyrimų institutas BASt aiškina, kad dviguba punktyrinė linija pirmiausia yra prevencinė priemonė. Ji turi stipriau nei įprasta viena punktyrinė linija vizualiai atskirti priešingas eismo kryptis ir atvėsinti norą lenkti rizikingose situacijose.

    Praktinis signalas paprastas: jei netrukus bus saugesnė proga aplenkti lėtesnę transporto priemonę per papildomą juostą, geriau palaukti. Taip siekiama sumažinti lenkimų „per plauką“, kai trumpam išvažiuojama į priešpriešinę juostą.

    Ar galima ją kirsti ir ar gresia bauda?

    Nors apie šį ženklinimą sklando įvairių versijų, jis nereiškia nei artėjančios ištisinės linijos, nei automatinio lenkimo draudimo, nei eismo juostos pabaigos. Jei kelininkai norėtų iš anksto perspėti apie draudimą, tam paprastai naudojami kiti sprendimai, pavyzdžiui, tankesnė punktyrinė linija ar kryptį nurodančios rodyklės.

    Dvi punktyrinės linijos, kaip ir viena punktyrinė linija, leidžia jas kirsti, jeigu tai daroma saugiai ir nepažeidžiant kitų taisyklių. Esminis skirtumas tas, kad toks ženklinimas veikia psichologiškai: vizualiai padidina atstumą tarp srautų ir skatina vairuotoją rečiau rizikuoti.

    Kodėl tai veikia ir kur dar taikoma

    Šio sprendimo tikslas yra ne nubausti, o pakeisti elgesį. Vizualiai sustiprintas „barjeras“ padeda sumažinti impulsyvius manevrus, ypač kai eismas intensyvus, o greičiai dideli.

    Panašiu principu kai kuriose šalyse naudojami ir spalvoti skiriamieji ruožai, pavyzdžiui, žali tarpai tarp priešpriešinių krypčių. Tokios priemonės ypač vertinamos ten, kur saugumą reikia didinti nekeičiant kelio konstrukcijos.

    Vairuojant užsienyje svarbiausia prisiminti, kad ženklinimas gali turėti vietinių ypatumų, tačiau bendras tikslas dažniausiai tas pats: aiškiau atskirti srautus ir sumažinti pavojingų lenkimų tikimybę.

  • Prie Lenkijos kelių daugėja vilko akys: kaip veikia atšvaitai, skirti atbaidyti žvėris

    Lenkijos keliuose vis dažniau galima pastebėti vadinamąsias vilko akis – mažus atšvaitus, tvirtinamus ant kelkraščio kuoliukų ar stulpelių. Jų paskirtis paprasta: sumažinti riziką, kad laukiniai gyvūnai netikėtai išbėgs į važiuojamąją dalį.

    Šie atšvaitai dažniausiai būna raudoni, balti arba melsvi, o jų veikimas paremtas šviesos atspindžiu. Važiuojančio automobilio žibintai sukuria trumpus blyksnius kelio pakraščiuose, kurie gyvūnams turėtų tapti vizualia kliūtimi ir paskatinti jų neiti arčiau kelio.

    Kaip veikia vilko akys?

    Vilko akys priskiriamos vadinamosioms optinėms užtvaroms, kurios neveikia nuolat. Jos suaktyvėja tik tuomet, kai pro šalį važiuoja transporto priemonės ir šviesos srautas patenka į atšvaitą, todėl sistema nėra nuolatinis barjeras gyvūnų migracijai.

    „Automobilių žibintų šviesa atsispindi nuo atšvaitų, o palei kelią atsiranda trumpi šviesos blyksniai. Gyvūnams tai sukuria optinę kliūtį, kuri turi juos atbaidyti ir atgrasyti nuo išėjimo į važiuojamąją dalį“, – teigiama Lenkijos kelių administratorių paaiškinimuose.

    Kodėl tai svarbu vairuotojams?

    Susidūrimai su laukiniais gyvūnais yra viena pavojingiausių situacijų užmiesčio keliuose, ypač tamsiu paros metu ir miškų apsuptuose ruožuose. Tokiose avarijose nukenčia ne tik gyvūnai, bet ir vairuotojai bei keleiviai, o pasekmės dažnai būna sunkios dėl didelio greičio.

    Lenkijos policijos statistikoje fiksuojami šimtai eismo įvykių, kuriuose dalyvauja laukiniai gyvūnai, todėl kelių valdytojai ieško priemonių, galinčių bent iš dalies sumažinti riziką. Būtent dėl to vilko akys dažniausiai montuojamos keliuose, kurie eina per miškingas teritorijas arba šalia gyvūnų migracijos takų.

    Kur dažniausiai montuojami šie atšvaitai?

    Praktikoje vilko akys dažniau įrengiamos prie intensyvesnio eismo kelių, kur susidūrimo pasekmės būna skaudžiausios. Dažniausios vietos – užmiesčio ruožai, kelių atkarpos prie miškų, laukų ir kitų teritorijų, kur gyvūnai reguliariai kerta važiuojamąją dalį.

    Specialistai pabrėžia, kad tokios priemonės efektyviausios kaip kompleksinių sprendimų dalis, kai derinami keli elementai: tinkamas kelkraščio ženklinimas, įspėjamieji ženklai, greičio ribojimai rizikingose vietose ir, kur įmanoma, fizinės apsaugos priemonės.

  • Testas parodė: „Tesla“ FSD atnaujinimas sutrumpino reakciją beveik perpus – skaičiai stebina

    Testas parodė: „Tesla“ FSD atnaujinimas sutrumpino reakciją beveik perpus – skaičiai stebina

    Naujame bandyme palyginta, kaip greitai „Tesla“ automobiliai sureaguoja į staiga kelyje pasirodžiusį pėsčiąjį imituojantį manekeną, kai skiriasi tiek autopiloto kompiuteris, tiek FSD programinės įrangos versija. Rezultatai rodo, kad vien galingesnė įranga padeda, tačiau didžiausią šuolį gali duoti ir programinės įrangos atnaujinimai.

    Bandymą atlikęs „Youtube“ kūrėjas pasirinko tris automobilius ir identiškas sąlygas: tą patį maršrutą, vienodą greitį ir tą patį „netikėtumo“ scenarijų, kai manekenas virve įtraukiamas į važiuojamąją dalį. Automobilio reakcijos laikas buvo matuojamas sekundės dalimis nuo manekeno pasirodymo iki automobilio veiksmų.

    Trys kombinacijos ir aiškūs skirtumai

    Du automobiliai turėjo senesnį „Tesla“ autopiloto kompiuterį Hardware 3, o vienas – naujesnį Hardware 4. Hardware 3 automobiliuose buvo įdiegtos skirtingos FSD versijos: viename v12.6.4, kitame v14 Lite, o Hardware 4 automobilyje veikė FSD v14.3.4.

    Fiksuoti reakcijos laikai buvo tokie: Hardware 3 su FSD v12.6.4 – 1,065 sekundės, Hardware 3 su FSD v14 Lite – 0,675 sekundės, o Hardware 4 su FSD v14.3.4 – 0,450 sekundės. Tai reiškia, kad naujausias derinys buvo greičiausias, tačiau įdomiausia dalis – ką parodė vien programinės įrangos pasikeitimas tame pačiame Hardware 3 kompiuteryje.

    Programinė įranga gali būti lūžis

    Palyginus du Hardware 3 automobilius paaiškėjo, kad FSD v14 Lite toje pačioje įrangoje sureagavo apie 36,6 proc. greičiau nei FSD v12.6.4. Kitaip tariant, vien atnaujinus programą reakcija sutrumpėjo nuo maždaug 1,065 iki 0,675 sekundės.

    Tuo metu Hardware 4 su FSD v14.3.4 pasiekė 0,450 sekundės rezultatą ir buvo apie 57,8 proc. greitesnis nei Hardware 3 su FSD v12.6.4. Lyginant su Hardware 3 ir FSD v14 Lite, Hardware 4 derinys buvo apie 30,7 proc. greitesnis.

    Ką tai reiškia saugumui ir „Tesla“ krypčiai

    Reakcijos laikas nėra vienintelis rodiklis, nusakantis pagalbinių vairavimo sistemų kokybę, nes realiame eisme svarbu ir objektų atpažinimas, ir sprendimų teisingumas, ir stabdymo trajektorija. Vis dėlto tokie matavimai aiškiai parodo, kad milisekundės gali tapti skirtumu tarp išvengto įvykio ir susidūrimo, ypač mieste.

    Bandymas taip pat atspindi platesnę tendenciją automobilių pramonėje: saugumo ir komforto funkcijas vis labiau lemia ne tik jutikliai, bet ir skaičiavimo galia bei DI modelių „inferencija“ automobilyje. „Tesla“ viešai kalba apie dar didesnę kompiuterinę galią ateities sistemose, todėl tikėtina, kad konkurencija persikels į tai, kas greičiau apdoroja vaizdą ir priima sprendimus realiuoju laiku.

    Svarbu pabrėžti, kad tai buvo vieno kūrėjo atliktas praktinis testas su konkrečiomis sąlygomis, todėl jo rezultatų nereikėtų aklai prilyginti visoms situacijoms. Tačiau jis gerai iliustruoja, kodėl šiuolaikiniuose automobiliuose programiniai atnaujinimai gali pastebimai pakeisti elgseną net nekeičiant pačios mašinos.

  • Šis užrašas ant stabdžių diskų gali kainuoti TA: MIN TH problema paliečia tūkstančius automobilių

    Šis užrašas ant stabdžių diskų gali kainuoti TA: MIN TH problema paliečia tūkstančius automobilių

    Techninės apžiūros metu daugelis vairuotojų labiausiai jaudinasi dėl išmetamųjų dujų ar pakabos, tačiau sprendimą neretai nulemia stabdžiai. Vienas dažniausių „tyliųjų“ kriterijų yra ant disko iškaltas MIN TH žymėjimas, kurio nepaisant automobilis gali negauti teigiamos išvados.

    MIN TH reiškia minimalią leidžiamą stabdžių disko storio ribą, kurią nustato gamintojas. Šis skaičius paprastai nurodomas milimetrais ant disko krašto, todėl vairuotojai jo dažnai net neieško, o disko „iš akies“ įvertinti beveik neįmanoma.

    Lengvuosiuose automobiliuose skirtumas tarp naujo disko storio ir ribos dažnai siekia tik apie 1,5–3 milimetrus. Pavyzdžiui, jei naujas diskas yra 22 milimetrų, o MIN TH nurodyta 20 milimetrų, keli papildomi tūkstančiai kilometrų gali tapti riba, po kurios diską jau privalu keisti.

    Per plonas diskas blogiau išsklaido šilumą, todėl greičiau perkaista ir gali deformuotis. Tuomet atsiranda vibracijos stabdant, pailgėja pedalo eiga, gali girdėtis cypimas, o stabdymo efektyvumas tampa mažiau nuspėjamas, ypač intensyviai stabdant nuo didesnio greičio.

    Didelė temperatūra gali sukelti ir vadinamąjį stabdžių blėsimą, kai dėl įkaitimo mažėja trintis tarp kaladėlių ir disko. Kita rizika susijusi su stabdžių skysčiu: ilgai ir dažnai stabdant, pavyzdžiui, leidžiantis nuo kalnų, jis gali įkaisti tiek, kad sistemoje susidaro suspaudžiami oro burbuliukai, o pedalas tampa „minkštas“.

    Techninės apžiūros stotyje diskų būklė vertinama ne vien vizualiai. Storis matuojamas keliose vietose, o sprendimui imama mažiausia užfiksuota reikšmė ir lyginama su ant disko nurodyta MIN TH riba.

    Neigiama išvada gali grėsti ir tada, kai disko paviršiuje matomi gilūs grioveliai ar įtrūkimai, net jei storis dar arti leistinos ribos. Taip pat vertinama stabdymo jėgų simetrija: tos pačios ašies kairiojo ir dešiniojo rato stabdymo skirtumas negali viršyti 30 proc., kitaip automobilis gali traukti į šoną.

    Kaladėlės dėvisi greičiau nei diskai ir turi savo ribas, tačiau vien kilometrų neužtenka sprendimui priimti. Praktikoje kaladėlių tarnavimo laikas dažnai svyruoja maždaug nuo 30 000 iki 100 000 kilometrų, o diskai dažnai tarnauja ilgiau, bet viską lemia realus storis, važiavimo sąlygos ir stilius.

    Keičiant stabdžių dalis taikoma taisyklė vienai ašiai: diskai ir kitos dalys keičiami poromis, o ne vienoje pusėje. Taip išvengiama netolygaus stabdymo ir rizikos, kad net naujos detalės nesuveiks taip, kaip turi, o techninės apžiūros rezultatas vėl bus ant ribos.

    Po remonto stabdžiams reikia įdirbimo, todėl pirmuosius 200–300 kilometrų rekomenduojama vengti staigių stabdymų. Taip pat verta įvertinti stabdžių skysčio būklę, nes jis su laiku sugeria drėgmę ir praranda atsparumą temperatūrai, todėl saugumas blogėja net tada, kai vizualiai viskas atrodo tvarkinga.

  • Mokslininkų modelis: saulės stogai virš 3,2 mln. km magistralių galėtų sumažinti 150 000 mirčių per metus

    Mokslininkų modelis: saulės stogai virš 3,2 mln. km magistralių galėtų sumažinti 150 000 mirčių per metus

    Mokslininkų komanda įvertino, kas nutiktų, jei virš pasaulio magistralių ir greitkelių būtų įrengti saulės modulių stogai. Modeliavimas rodo, kad toks sprendimas galėtų ne tik generuoti milžinišką elektros kiekį, bet ir prisidėti prie kelių eismo saugumo.

    Skaičiavimuose vertintas apie 3,2 mln. kilometrų pasaulinis pagrindinių kelių tinklas ir hipotetiškai ant jo įrengiamos fotovoltinės konstrukcijos. Idėja remiasi paprasta logika: keliai jau užima erdvę ir yra nuolat apšviečiami, todėl energijos gamyba vyktų nenaudojant papildomos žemės.

    Kiek elektros tai duotų?

    Tyrėjai modelyje naudojo pramonėje įprastus polisilicio modulius ir skaičiavo, kokią metinę generaciją duotų vienodas saulės stogų sprendinys skirtinguose regionuose. Gautas rezultatas – apie 17 578 TWh per metus, tai sudarytų daugiau nei pusę pasaulio elektros suvartojimo 2023 metais.

    Tokio masto generacija teoriškai reikštų mažesnį iškastinio kuro poreikį energetikoje, ypač tankiai apgyvendintuose regionuose, kur nauji saulės parkai dažnai konkuruoja su žemės ūkiu ar gamtos apsauga. Kelių infrastruktūra šią problemą iš dalies apeina, nes išnaudoja jau urbanizuotas erdves.

    Netikėtas efektas kelių saugumui

    Modeliavimas išskyrė ir kitą galimą naudą: saulės stogai virš kelių galėtų sumažinti eismo įvykių riziką dėl geresnio matomumo ir mažesnio akinančios saulės poveikio. Tyrėjų vertinimu, tai pasauliniu mastu galėtų reikšti iki 150 000 išvengtų mirčių per metus, nors šis skaičius priklauso nuo daugybės prielaidų.

    Stogeliai taip pat galėtų sumažinti kelių dangos perkaitimą ir deformacijų riziką karščio bangų metu, o tai aktualu šiltėjant klimatui. Kita vertus, papildomos konstrukcijos keltų naujų saugos reikalavimų: nuo atsparumo vėjui iki avarijų scenarijų, kai transporto priemonė palieka važiuojamąją dalį.

    Kodėl tai vis dar teorija?

    Didžiausia kliūtis – mastas ir kaina: pasauliniam projektui prireiktų dešimčių milijardų modulių, naujų atraminių konstrukcijų, priežiūros infrastruktūros ir itin didelių elektros tinklų pajėgumų. Prie to prisidėtų sudėtingi leidimų, kelių rekonstrukcijų ir eismo valdymo klausimai, nes darbai vyktų virš intensyvaus transporto srautų.

    Tyrėjai pabrėžia, kad realistiškesnis kelias būtų etapinis diegimas ten, kur sąlygos palankiausios: daug saulėtų dienų, ilgi tiesūs ruožai, aukšta elektros paklausa ir tinkamas tinklų pralaidumas. Tokie pilotiniai sprendimai skirtingose šalyse jau buvo išbandomi mažesniu mastu, tačiau iki globalios vizijos dar labai toli.

    Vis dėlto studija išryškina svarbią tendenciją: energetikos plėtra vis dažniau ieško vietų, kurios nekonkuruoja su žeme būstui ar maistui. Jei technologijos pigs, o tinklai taps lankstesni, dalis kelių infrastruktūros ateityje gali virsti ne tik transporto, bet ir elektros gamybos koridoriumi.

    „Nesitikėjau, kad vien magistralės galėtų sutalpinti tokio masto fotovoltines sistemas ir taip smarkiai sumažinti išmetimus“, – sakė pagrindinis darbo autorius Ling Yao.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale Earth’s Future, o išvados pateikiamos kaip pirmasis tokio masto globalus kelių fotovoltikos potencialo įvertinimas. Praktinis įgyvendinimas, anot autorių, priklausys nuo regioninių kaštų, tinklų modernizavimo ir saugos standartų.